Ramūnas Karbauskis. Kitos taip dažnai žiniasklaidoje minimos pavardės šiuo metu nėra. 47-erių metų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, Seimo narys, Seimo kultūros komiteto pirmininkas sulaukė aštrių priekaištų dėl jo vadovaujamam „Agrokoncernui“ priklausančio automobilio „Range Rover“ nuomos partijos kolegei, dėl įslaptintos šeimos, gyvenančios Ispanijoje, dėl turimų turtų ir net dėl naujo visureigio CO2 emisijos. Iš pradžių dar bandęs komentuoti kuo įvairiausius kaltinimus, po kelių savaičių R.Karbauskis atsitvėrė tylos siena.Kaune išrinktas parlamentaras išskirtiniame interviu „Savaitraščiui Kaunui“ papasakojo, kokias išvadas padarė po ką tik praūžusio skandalo, įvardijo jėgas, kurioms nenaudingos planuojamos permainos, papasakojo apie nuotaikas partijoje ir Seimo frakcijoje.
Žilvinė PETRAUSKAITĖ-TARANDA SK vyr. redaktorė
– Jeigu galėtumėte grįžti laiku truputį atgal, ar elgtumėtės kitaip? Ar ką tik praūžęs skandalas suteikė peno kokioms nors išvadoms?
Žinoma, suteikė. Pirmoji išvada – Lietuvoje jokia privačių asmenų informacijos apsauga neegzistuoja, visi duomenys, kurie pagal įstatymus turėtų būti prieinami tik tam tikroms institucijoms, pasiekiami bet kam. Vadinamoji klaida – tai, kad pačią pirmą minutę nebuvo pasakyta viskas apie tam tikrus asmenis. Bet, paprašęs įmonės šią informaciją atskleisti, būčiau pažeidęs įstatymus. Pateikti atsakymai netenkino žmonių, norinčių tą informaciją trūks plyš gauti. Paskui ji buvo gauta nelegaliais būdais ir viešinama kaip neva tiesa, nors iš tiesų ji net nebuvo slepiama, tiesiog nebuvo pateikta, nes buvo susijusi su privačiomis įmonėmis ir privačiais asmenimis.
Akivaizdu, kad skandalu dabar galima vadinti bet kurį automobilį, kurį nuomojasi Seimo narys. Ir tai dabar aišku jau visiems. Vakar man pateikta Mokesčių inspekcijos išvada: jokių pažeidimų, jokių nesumokėtų mokesčių, išvis nieko neleistino nėra – viskas padaryta teisėtai. Lietuvos banko išvada – tokia pati: įmonė nieko nepažeidė. Tad grįžkime atgal: niekas išvis nebuvo pažeista.
Kita, skaudesnė tema – Seimo narės Gretos Kildišienės situacija. Žiauriausia, kad į tai be gailesčio buvo įtraukta ir skaudinama šeima. Važiuojama filmuoti žuvusio brolio kapo, įtarinėjant, kad jis iš tiesų nėra žuvęs, atliekant vadinamąjį žurnalistinį tyrimą, veržiamasi į šeimos narių butus. Bet taip pažeidžiami įstatymai. Manau, daugeliui Lietuvos žmonių, mačiusių, kaip tokioje situacijoje elgiamasi su Seimo narės šeima, kyla klausimas: kaip viskas vyktų, jei tai būtų ne Seimo narės šeima? Pirmą sykį Lietuvos istorijoje Seimo nario mandato atsisakyta be jokių faktinių, teisinių priežasčių – atlaikyti tokį spaudimą buvo neįmanoma.
Toks totalus puolimas buvo gana netikėtas. Po kokios savaitės savo „Facebook“ paskyroje parašiau: man atrodo, jog tai ne Seimo narės, o manęs ir visos teisėtai išrinktos valdžios puolimas. Ir gal tuo momentu tokia mano reakcija kolegoms buvo netikėta, bet dabar, turėdamas daug daugiau duomenų, galiu pakartoti: šis puolimas rengtas seniai, kai kurie straipsniai parašyti iš anksto, jie buvo planuoti, gulėjo parengti, priderinti prie numatyto grafiko.
Dabar pradėta pulti kitus Seimo narius. Manau, vienas didžiausių puolimų bus nukreiptas prieš Aurelijų Verygą. Tai susiję su pasirengimu labai rimtiems pokyčiams farmacijos (vaistų kainų) srityje.
– Gal ir alkoholio gamintojai nėra ramūs?
100 proc. – taip. Mes susiduriame su totalia gynyba. Nepamirškime ir kito labai rimto ketinimo – užmojo daugiau nei 20 proc. sumažinti. Lietuvos valdininkų.
Aš galiu padaryti klaidų (visiškai neteisinu savęs), bet niekas iš mūsų neatims noro įgyvendinti tai, ką esame pažadėję. Pastangos sugriauti mūsų reputaciją, išardyti frakciją, sukurti konfrontaciją su Prezidente mus tik sutelkia.
– Šio ryto antraštės skelbia, esą pradedate karą su Prezidente, esą Seimo kultūros komiteto postas sukurtas specialiai jums ir esą jūsų visureigis – tarp labiausiai teršiančių orą. Ar nemanote, kad geriausias tokių antraščių priešnuodis – kuo greitesni realūs pokyčiai?
Taip, be abejonės. Neeilinėje sesijoje priimsime sprendimus, susijusius su vaikų teisėmis. Galima teigti, jog daug dešimtmečių šis klausimas nebuvo svarstomas, efektyvaus vaikų teisių priežiūros mechanizmo taip pat nebuvo. Manau, tai vienas darbų, kurį šis Seimas sugebės padaryti.
Kiti prioritetai – alkoholio kontrolės, vaistų kainų klausimai, mokesčių mažinimas, pokyčiai valstybinėse įmonėse. Ketiname peržiūrėti valstybinę investicijų programą. Pradėta daugiau kaip 2500 investicinių projektų (kasmet dar pradedama naujų), jiems baigti reikėtų 10–20 mlrd. Eur, kai kurie pastatai statomi dešimtmetį, tad dar nebaigtiems jau reikia remonto. Atėję pasakėme: nebaigus senų, nauji projektai neturi būti pradėti.
Žmonės tiesiogiai šios problemos nejaučia, bet, kalbant apie valstybę, tai yra didžiuliai pinigai, keli biudžetai. Įvedus tvarką, numačius prioritetus, įgyjama daugiau galimybių, nes pinigų šiaip ar taip yra skiriama. Tokios netvarkos daugiau negali būti.
Tiesą pasakius, nežinau srities, kurioje tos netvarkos nėra, ir visus tai tenkino. Didžiulės verslo grupės tokia situacija naudojosi ir dabar mes susiduriame su akivaizdžiu jų pasipriešinimu. Kaip jau minėjau, naujas taikinys – A.Veryga, kalbama, kad pavasario jis nesulauks. O aš esu įsitikinęs, kad jis ne tik sulauks, bet ir nuveiks daug gerų darbų, mes būsime siena, kuri leis jam tuos darbus daryti.
Pavasario sesija bus labai turininga, gausi sprendimų, dabar prie to labai dirbama. Nes, jei šiais metais žmonės nepajus permainų, neviltis bus totali. Sprendimai turi būti, juos reikia priimti greitai ir tokius, kokių laukia žmonės. Aišku, sulauksime dar didesnio verslo grupių, kurių interesai bus pažeisti, pasipriešinimo, bet kartu ir vieningo tautos palaikymo.
– Jūs, kaip patyręs šaškininkas, ko gero, turėtumėte prognozuoti permainų priešininkų veiksmus?
Aš gal buvau pernelyg naivus negalvodamas apie tai, kad tam tikros verslo grupės mano valdančios valstybę. Šiandien esu tikras, kad jos taip mano. Ne Seimas, ne Vyriausybė ir ne Prezidentūra, o jos esą gali viską pasukti ta kryptimi, kuria nori.
Kaip šaškininkui, šnekant apie ateitį, akivaizdu, kad puolimas bus vis nuožmesnis. Tad svarbu kuo greičiau priimti sprendimus, kurie sukelia daugiausia valdžios ir visokių interesų grupių priešpriešos. Kuo greičiau priimsime sprendimus, tuo greičiau pasibaigs puolimas tikintis, kad mes to nedarysime. Kai bus sprendimai, toms grupėms teks susitaikyti. O dabar bandoma spausti, kad tai neįvyktų: pirmas veiksmas – pastangos kažkaip pašalinti mane (ir tai bus daroma toliau), kitas bus premjeras (nes pašalinus mane frakcija, koalicija ir Vyriausybė dar gali likti). Supriešinti, atkirsti ir pribaigti – tokia jų taktika. Tai elementaru, nereikia nė būti šaškininku, kad tai suprastum.
Tik reikia pastebėti, jog tokių pastangų efektas – priešingas. Mes dar niekada nebuvome tokie vieningi, kokie esame šiandien. Visi suvokiame, kas vyksta, matome grėsmes, suprantame, kad dabar – momentas, kai arba sugebėsime priimti sprendimus ir atlaikyti spaudimą, arba mums reikia atsiprašyti mumis pasitikinčių žmonių, pasakyti, kad neturime tiek valios, ryžto reikiamiems sprendimams. Ir arba pasitraukti, arba elgtis, kaip buvo elgiamasi daug kadencijų, – ramiai sėdėti ir džiaugtis, kad esi valdžia. Bet ir savo, ir artimiausių kolegų vardu sakau: mes neturime noro trauktis, mes norime dirbti.
– Gal būtų sveika įvardyti tuos besipriešinančius pokyčiams?
Taip, mes ir įvardysime, ir paaiškinsime vykstančius procesus. Tiesą pasakius, esu visiškai įsitikinęs, kad dabartinis puolimas jau yra šio proceso dalis.
R.Karbauskis apie…
…Vasario 16-ąją. Tai buvo absoliutus stebuklas, tada valstybė buvo sukurta iš pelenų, iš nieko, po tiek carinės okupacijos metų. Iš Vasario 16-osios žmonių galime pasimokyti stiprybės ir prisiimti asmeninę atsakomybę už kiekvieną savo poelgį.
…apie aukštųjų mokyklų jungimosi procesą. Aukštasis mokslas turi likti nemokamas, būti pakankamai aukšto lygio ir atitikti valstybės poreikius. Tai būtų proga neprarasti mūsų jaunimo ir susigrąžinti emigrantų vaikus. Bet akivaizdu, kad dabartinė sistema yra pernelyg didelė, orientuota ne į tokį skaičių studentų, vadinasi, reikia ieškoti būdų, kaip ją optimizuoti. Dabar yra 14–15 tūkst. studentų, po visų reformų gali likti 6–7 tūkst., būtina apsispręsti, ką darome. Bet niekas nesiruošia pasakyti: dabar bus šitas universitetas ir visi prie jo mechaniškai prisijungia. Niekada nebuvo taip pasakyta, tik visi paraginti pradėti apie tai šnekėtis. Nes taip, kaip yra šiandien, būti nebegali. Kaune universitetų yra tikrai nemažai. Pokyčiai neišvengiami, bet norisi, kad jie vyktų natūraliai. Taip, aukštųjų mokyklų finansavimo sistema dar neparengta, tačiau siekiai optimizuotis yra pranešti.
Pasakysiu viena: tikrai nėra jokio plano, visas Kauno aukštąsias mokyklas jungti prie vienos. Ir kai kažkas frakcijoje pasvarstė, kad Kaune turi likti du universitetai, aš garsiai pajuokavau: na, jeigu du, tai Vytauto Didžiojo ir Aleksandro Stulginskio. Kažkam kitam, aišku, atrodo, kad antras turi būti Kauno technologijos, dar kitam – kad Sveikatos mokslų universitetas. Tuo noriu pasakyti, kad jokio išankstinio plano, ką prie ko prijungti, nėra. Kad yra lobizmas, bandymas spausti, paveikti, – taip, tai akivaizdu.
…apie ateitį. Labai tikiuosi, kad man užteks ketverių metų padaryti tam, ką reikia, ir paskui aš galėčiau nebebūti ten, kur dabar esu, – Seime.
…apie šeimą. Niekur nėra parašyta, kad tapus Seimo nariu šeima turi kentėti viešumos išbandymus. Aš gerbiu savo žmonos ir vaikų teisę į privatų gyvenimą, kuriame jie gali būti normalūs žmonės. Todėl niekada neužimsiu jokių pareigų, kuriose reikia išviešinti savo privatų gyvenimą.
…beržinę košę. Mes visi užaugome bent jau subarti. Prisimenu, būdamas ketverių aš vos nepadegiau tvarto – gal ir pliaukštelėjo už tai man per užpakalį, neatsimenu. Bet turime suvokti, kad mūsų vaikai visai kitokie, jie auga kitokioje aplinkoje, tad ir jų auklėjimo metodai turi būti kitokie. Todėl tikiuosi: suvokimas, jog smurtas bet kokia forma nėra priimtinas, privers mus – tėvus, senelius – suprasti, kad reikia ieškoti kitokių būdų, kaip kalbėtis su savo vaikais. Mokytis būti tėvais, seneliais niekada nevėlu.
…tai, ar savi vaikai nebuvo išvedę iš kantrybės. Galbūt emocine prasme – kartais, bet fizine prasme – ne, fizinių bausmių nebuvo.
