Kas paskatino tiek daug indų išeiti į gatves protestuoti dėl 23 metų merginos grupinio išžaginimo autobuse Delyje gruodžio viduryje?
Ne tik pats nusikaltimo faktas: Indija garsėja dažna seksualine prievarta prieš moteris. Ir ne pasipiktinimas šešiais įtariamaisiais, kurie metaliniu strypu mirtinai sužalojo moters vidaus organus: Indijos moterys ne taip jau retai tampa smurtinių užpuolimų aukomis. Gatvių protestai rodo, kad auganti vidurinė klasė vienijasi ir nori būti išgirsta. Belieka tikėtis, kad jų balsai pagerins sunkią Indijos moterų padėtį.
Jungtinių Tautų (JT) vyriausioji žmogaus teisių komisarė žaginimus pavadino nacionaline Indijos problema. Šios šalies spauda nuolat mirga pranešimais apie seksualinę prievartą ir su ja susijusias mirtis (dažniausiai tai savižudybės), o apie dar daugiau užpuolimų policija ir visuomenė apskritai nesužino. Delis pelnytai turi nesaugaus miesto vardą – tai ypač jaučia neturtingos ir žemesniųjų luomų moterys. Kaimuose, bijodamos seksualinės prievartos, mergaitės ir moterys sutemus neina iš namų. Iš kaimų į perpildytus didmiesčių lūšnynus persikėlusių jaunuolių grobuoniškumas tampa nevaldomas. Kaip ir daugelyje kitų šalių, Indijos teisėsauga žagintojus persekioja nedažnai, o nuteisia dar rečiau.
Indžių gyvenimą kartina ne tik smurtas, ypač šalies pietuose. Daugybė tyrimų ir statistinių duomenų rodo, kad Indijos moterų padėtis yra viena prasčiausių pasaulyje. 2011-aisiais JT paskelbtė tyrimą apie moterų išsilavinimą ir užimtumą, dalyvavimą politikoje, lytinę bei motinų sveikatą ir daug kitų veiksnių. Pagal šiuos rodiklius Indija atsidūrė 134 vietoje iš 187 šalių – žemiau nei Saudo Arabija, Irakas ir Kinija. Indijos 2011 m. gyventojų surašymo duomenys patvirtino, kad daugelyje valstijų naujagimių lyčių santykis iškreiptas, nes per tyrimą ultragarsu sužinoję apie gimsiančią mergaitę tėvai dažnai nutraukia nėštumą. Toks likimas ištinka milijonus moteriškosios lyties embrionų. Tad diskriminacija prasideda dar negimus ir tęsiasi visą gyvenimą. Kaimuose berniukams atitenka sotesnis maisto kąsnis ir jie turi daugiau galimybių įgyti išsilavinimą. Vyrai nuolat priekabiauja prie moterų autobusuose ir traukiniuose. Daugelis indžių vis dar turi turėti kraitį. Apie marčios negandas persikėlus gyventi su gausia vyro šeima galima sužinoti skaitant nusikaltimų ataskaitas ir žiūrint muilo operas.
Šioje ašarų pakalnėje niekam nežinomos medicinos studentės atvejis išskirtinis tuo, kad ji priklausė augančiai Indijos vidurinei klasei. Fizioterapijos studentė buvo užpulta vakare grįžtanti namo iš kino, kur žiūrėjo filmą „Pi gyvenimas“. Ją lydėjo draugas, jaunas inžinierius. Veikdama tai, ką tokie žmonės kaip ji daro visame pasaulyje kiekvieną vakarą, ši mergina buvo ištisos socialinės grupės draugė, sesuo ir dukra. Kaip ir kovojant su korupcija pastaruosius kelerius metus, protestuotojų pyktį sustiprino nuolat televizijos ir spaudos pateikiama informacija. Gatvėse protestai buvo tokie karšti, kad privertė valdžios atstovus kai kuriuose Delio rajonuose panaudoti ašarines dujas ir įvesti komendanto valandą.
Tokios priemonės rodo, kad šis nusikaltimas gali duoti ir naudos. Nevalia manyti, kad prievarta prieš moteris Indijoje – normalus reiškinys. Šalyje labiausiai paplitusi religija, hinduizmas, toleruoja moteris. Indijoje galioja liberali konstitucija ir pažangūs įstatymai, pavyzdžiui, draudžiantys abortus dėl lyties ir kraičius. Taip pat šalyje yra garsių moterų: aukštas pareigas einančių politikių, valstybės tarnautojų, teisėjų ir žurnalisčių.
Laikas – jų pusėje
Skurdžiai agrarinei Indijai virstant miestietiška, pasiturinčia ir šiuolaikiška šalimi, vis daugiau moterų studijuos, rinksis mokamą darbą ir pačios spręs, už ko tekėti, kada skirtis ir kur gyventi. Jau dabar augančios išsilavinusių, pilietiškų ir aktyvių indų gretos piktinasi politikų negebėjimu jais pasirūpinti. Žmonės smerkia savanaudišką partijų politiką ir vis garsiau reikalaus spręsti jiems rūpimus klausimus. Todėl šis skandalas gali tapti pirmu žingsniu siekiant priversti policiją rimčiau vertinti seksualinę prievartą ir vykdyti moteris saugančius įstatymus.
Šis kelias netrumpas. Dažniausiai smurtas prieš moteris atspindi visuomenės požiūrį bei nuostatas, todėl reikėtų pradėti nuo jų. Pavyzdžiui, Indijos kino ir muzikos pramonė turėtų liautis vaizduoti herojų vyrų jėgą prieš moteris. Žiniasklaidai kalbant apie seksualinį priekabiavimą, reikėtų atsisakyti aptakių frazių, kaip „Ievos gundymas“. Nusikaltimų liudininkai turėtų pasipriešinti priekabiautojams. O aukų artimiesiems reikėtų mažiau galvoti apie tariamai patirtą gėdą ir daugiau apie tai, kaip nubausti nusikaltėlius. Tik skaudu, jog tiek daug jaunų moterų turėjo kentėti ir mirti, kad pradėtų keistis požiūris į seksualinę prievartą.
