Ekonomikos laikrodžius teko persukti kelerius metus atgal.
Pažengusios ekonomikos dėl krizės grįžo dešimtmečiu atgal. Dabar ekonomikos krizė tęsiasi jau beveik penkerius metus. Tam, kad būtų galima įvertinti, kiek ekonominės pažangos panaikino krizė, „The Economist“ labiausiai krizės pažeistoms šalims sukūrė prarasto laiko matuoklį.
Jis rodo, kad daugiausia atgal pasuktas Graikijos ekonomikos laikrodis: jis sugrįžo daugiau nei 12 metų. Kelios kitos euro zonos šalys – Airija, Italija, Portugalija ir Ispanija – prarado septynerius ar daugiau metų.
Didžioji Britanija, pirmoji šalis, priversta gelbėti paskolų krizės sužlugdytus bankus, prarado aštuonerius metus. JAV, kuriose bėdos ir prasidėjo, prarado dešimtmetį (pažvelkite į kairiąją diagramos pusę).
Mūsų laikrodis naudoja keletą ekonomikos padėties vertinimo rodiklių, kuriuos galima suskirstyti į tris plačias kategorijas. Namų ūkių gerovė ir pagrindinės jos sudėtinės dalys, finansinio ir nekilnojamojo turto kainos yra pirmojoje grupėje. Metiniai sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP) ir privataus vartojimo duomenys yra antrojoje. Realusis darbo užmokestis ir nedarbas yra trečiojoje grupėje.
Paprastas vidurkis, kuriuo apibendrinama, kiek laiko buvo prarasta kiekvienoje iš šių kategorijų, parodo bendrą padėtį.
Akcijų rinkų rezultatai smuko labiausiai. Per mėnesį po banko „Lehman Brothers“ žlugimo 2008 metų rugsėjį JAV kapitalo rinkos prarado apie ketvirtį vertės. Akcijos yra svarbi gyventojų pensijų fondų turto dalis, ir vien per tą mėnesį buvo nubraukti penkeri metai augimo.
Nuo to laiko pagrindiniai akcijų indeksai gerokai pasitaisė: „S&P 500“ grįžo iki maždaug 90 procentų savo turėtos aukščiausios vertės. Tačiau indeksai buvo tokiame lygyje ir dešimtojo praėjusios amžiaus dešimtmečio pabaigoje, tad kai kurių investuotojų kapitalo vertė bus nepadidėjusi 13 metų. Graikijos akcijų kainos 1992 metais buvo aukštesnės nei dabar: buvo nušluoti du dešimtmečiai augimo.
Tiesą sakant, pastaruoju metu, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, akcijų rinkų padėtis yra gana gera: prabėgus penkeriems metams nuo 1929 metų Volstryto griūties ir Japonijos nekilnojamojo turto kainų burbulo sprogimo 1989 metais kapitalo rinkos realioji verte tebuvo pasiekusios 50 procentų ankstesnių viršūnių.
Tačiau istorijoje yra ir perspėjimų: JAV akcijoms prireikė 25 metų, kad jos pasiektų ankstesnes aukštumas, o Japonijos akcijų rinkos niekada į jas nebepakilo.
Būsto kainos taip pat grįžo atgalios. Vidutinis JAV namo savininkas šiuo metu gyvena 2001 metais, analizuojant turto kainas įvertinus infliacijos įtaką.
Didžioji Britanija patyrė mažiau dramatišką būsto kainų nuosmukį, bet ji vis tiek prarado apie septynerius metus. Šio prarasto laiko kaina didžiulė: Didžiosios Britanijos namų ūkių turimo turto vertė, vertinant dabartinėmis kainomis, yra nuo aukščiausios pasiektos viršūnės smukusi apie 500 milijardų svarų sterlingų. JAV namų ūkiai prarado milžinišką 9,2 trilijono JAV dolerių sumą.
Kaip greitai ekonomika atsikovos prarastą laiką priklauso nuo to, kur ji pasiekė dugną. Kai kurie rodikliai gali atsispirti ir išaugti greitai: akcijų kainos yra į priekį žvelgiantys ir nuolat iš naujo pervertinami tikėtinos grąžos matai. Akcijų kainos gali atsispirti ir išaugti bei padidinti gerovę taip pat greitai, kaip nusmuko. Kiti rodikliai yra mažiau judrūs.
Gamybos rodikliai paprastai slenka aukštyn ar žemyn, o ne šokinėja. Vienas iš tokių rodiklių, BVP, yra esminė dalis vertinant, ar vyriausybės skola yra subalansuota.
Kadangi skolos nustatomos pagal jų vertę praeityje, augimas ir infliacija lengvina paskolų naštą. Tuo tarpu smunkanti ekonomika problemą dar labiau aštrina.
Vertinant nominalųjį BVP, 14 šalių grįžo į praeitį. Šioje grupėje yra aštuonios ES narės, iš kurių visos skoloms grąžinti turi naudoti aptrupėjusią mokesčių bazę. Vertinant pagal šį rodiklį, Portugalija ir Ispanija grįžo atgal į 2008 metus. Airija 2006 metais buvo turtingesnė nei dabar.
Kitokį BVP rodiklį reikia naudoti norint parodyti, kaip laikosi vartotojai. Tam reikia įvertinti infliacijos įtaką, kadangi žmonių gyvenimus gerina daugiau sukuriamo produkto, o ne aukštesnės kainos.
Reikia atsižvelgti ir į gyventojų skaičiaus augimą, nes pragyvenimo standartus geriausiai matuoti vienam gyventojui.
Vertinant realųjį BVP vienam gyventojui, trečdalis iš 184 šalių, kurių duomenis renka Tarptautinis valiutos fondas (TVF), yra neturtingesnės nei buvo 2007 metais. Kiekviena iš šios 61 šalies prarado mažiausiai penkerius metus.
Šių vis dar nugrimzdusių šalių tipas ir vieta stulbina. Europos Sąjungai labai nesisekė: 22 iš 27 jos narių prarado ekonomikos laiko. Iš Didžiojo septyneto (G-7) šalių tik Vokietija negrįžo atgal.
Karibuose ir Rytų Europoje taip pat yra nemaža dalis panirusių šalių. Azija atsilaikė kur kas geriau.
Mūsų darbo rinkos rodikliai suteikia dar daugiau prarasto laiko įverčių. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) idėjų kalvė viešina 25 pasiturinčių šalių duomenis apie atlyginimus. Dešimtyje iš jų atlyginimai 2010 metais buvo žemesni nei anksčiau. Tose šalyse, kurios grįžo į praeitį, vidutiniškai buvo prarasta apie ketverius metus. Atlyginimams smukus žemiau 2004 metu lygio, darbuotojai Graikijoje ir Vengrijoje prarado šešerius metus.
Nėra priežasties tikėtis, kad nedarbo statistika, kitaip negu pajamų ir BVP, turėtų gerėti, palyginti su prieš tai buvusiais metais.
Daug pažengusių šalių iki 2007 metų sugebėjo sumažinti nedarbą iki naujų žemumų. Krizė nušlavė šią pažangą. JAV nedarbo lygis laikosi ties 8,3 procento – kaip 1983 metais. Didžiojoje Britanijoje nedarbas didžiausias per 17 metų. Euro zonos viduje darbo rinkos perspektyvos nepaprastai skirtingos: Vokietijoje nedarbo lygis mažėja, bet Graikija, Airija ir Portugalija turi nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios nematytus nedarbo lygius (pažvelkite į diagramą apačioje).
Šie rodikliai labiausiai kelia nerimą. Augimas persuks ekonomikos laikrodį, sukurs naujų darbo vietų ir naujų išteklių skoloms apmokėti. TVF prognozuoja, kad po trejų metų Italija bus vienintelė iš EBPO šalių, kurios realusis BVP bus mažesnis nei 2007 metais.
Šioje grupėje JAV, kurios ekonomika jau pradėjo augti, yra geresnėje padėtyje nei dar neatsigaunanti Didžioji Britanija. Tačiau nedarbo laikotarpiai palieka randus darbuotojams net tada, kai ekonomika paršliaužia atgal į augimą. Kai kuriems už krizės metu prarastą laiką niekada nebus atlyginta.
