Kas dešimtas namas Las Vegase pernai buvo kurioje nors turto perėmimo stadijoje.
Didžiausias Amerikoje turto burbulo sprogimas žeidžia plačiai ir skaudžiai.
Prie daugybės abejotinų Las Vegaso ypatybių galima pridėti dar vieną – Amerikos turto perėmimo sostinė. Pasak nekilnojamojo turto duomenų bendrovės „RealtyTrac“, kas dešimtas namas šiame mieste pernai buvo kurioje nors turto perėmimo stadijoje – tai maždaug penkis kartus didesnė proporcija nei vidutiniškai Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Skurdesniame priemiestyje, Šiaurės Las Vegase, rodiklis yra dar didesnis – 20 procentų. Statistika būtų dar šiurpesnė, jeigu ne skolintojų nesugebėjimas ar nenoras išmesti visus bankrutuojančiuosius vienu metu. Tačiau žmones, kurie sugebėjo išlaikyti savo namus, sunku būtų laikyti laimingaisiais: turto kainos šiuo metu yra apie 60 procentų žemiau viršūnės, pasiektos 2006 metais. O tai reiškia, kad apie 70 procentų savininkų paskolų yra didesnės už jų turimų būstų vertes. Nacionaliniu mastu tokių būstų, pigesnių už jiems įsigyti paimtas paskolas, yra vis dar bauginantys 23 procentai.
Visa tai Las Vegasą verčia kraštutiniu daugelio miestų Amerikos pietuose pavyzdžiu, kurie dėl pigių ir perteklinių kreditų pastaraisiais dešimtmečiais greitai augo vien tik tam, kad po to kentėtų rinkos griūtį per antrarūšių paskolų krizę ir ją sekusią recesiją.
„RealtyTrac“ pažymi, kad dešimt labiausiai būsto konfiskavimo kamuojamų miestų yra Arizonoje, Kalifornijoje arba Nevadoje. Iš valstijų, kuriose dažniausiai atimamos nuosavybės teisės, tik viena – Mičigano, turinti su automobiliais susijusių bėdų, – nėra saulėtuose Amerikos pietuose ar vakaruose. Dabar aiškėja, kad ne vien nelaimėliai turto savininkai jaučia tokių didžiulių bankrotų atgarsius, ir pasekmės neapsiriboja nusėsdamos užrašų knygutėse.
Las Vegase griūties ženklai regimi visur. Tolimesni priemiesčiai yra klaikiai tylūs, nes juose vyrauja neparduoti arba konfiskuoti namai. Ten tik nedaugelyje langų dega šviesa, keliais pravažiuoja tik vienas kitas automobilis. Reklaminiai stendai ir plakatai apie su didžiule nuolaida parduodamus būstus gedulingai plazda dykumų vėjyje.
Kai kuriose šiaurinio Las Vegaso gatvėse prie kas antro namo stovi ženklas „Išnuomojama“, kuriuo siūloma išsinuomoti nepaprastai pigiai, net ir viso labo už 150 JAV dolerių (369 litai) per mėnesį. Kiekvienoje gatvėje bent vienas ar du namai – užkaltais langais ir apleisti. Net ir garsiojoje miesto dalyje su kazino ir viešbučiais sambrūzdis temdomas pilkų cemento griozdų, riogsančių apleistose statybų aikštelėse.
Kai nuosavybės teisių griūtis paplinta taip plačiai, kaip kad Las Vegase, ji tampa nekontroliuojama, aiškina Devinas Reissas, buvęs Nevados nekilnojamojo turto agentų asociacijos vadovas. Nasseras Daneshvary‘s iš Nevados universiteto atrado, kad namų, esančių konfiskuotų namų kaimynystėje, vertė krenta greičiau nei apskritai rinkoje. Galiausiai tiek daug namų būna konfiskuoti, kad vidutinė turto kaina sumažėja iki konfiskuoto turto vertės.
Tai savo ruožtu dar daugiau būstų savininkų panardina į turto, pabalnoto paskolomis, kurios žymiai viršija to turto vertę, balą. Nevados nekilnojamojo turto agentų asociacija pripažįsta, kad bent ketvirtis tų, iš kurių buvo atimti būstai, pasirinko šį kelią specialiai, kad išvengtų tokių spąstų. Vietiniai dalijasi istorijomis apie suktus skolininkus, kurie prieš tyčia pasiskelbdami bankrutavę su pirmąja paskola, už centus nusiperka antrą būstą.
Tokia kainų mažėjimo spiralė daro skaudžią įtaką vietinėms vyriausybėms, kurių didelę pajamų dalį sudaro nekilnojamojo turto mokestis. Klarko apygarda, kurioje yra Las Vegasas, prognozuoja, kad iš turto mokesčių surenkama pajamų dalis šiemet smuks daugiau nei penktadaliu.
Susana Brager, apygardos komisijos pirmininkė, aiškina, kad problema yra dar sudėtingesnė, nes per ekonomikos nuosmukį apygardos teikiamų paslaugų paklausa tik išaugo.
Vietos valdžia taip pat mėgina sugaudyti galus ir po projektų plėtotojų bankrotų bei paliktų apleistų namų. Tokiais atvejais lieka nesumokėti mokesčiai, nebaigta statyti infrastruktūra, turtas, kurį reikia prižiūrėti.
Visa tai ritasi per vietines ekonomikas. Statybų verslas, kartą buvęs pagrindiniu ramsčiu, sužlugo. Vietinės vyriausybės mažina darbuotojų skaičių. Kai kurie iš praradusiųjų namus ar darbus išsikėlė. Nevados gyventojų skaičius 2008 metais pradėjo mažėti pirmąjį kartą per pastaruosius dešimtmečius.
Apsisprendusieji pasilikti gali apsikrėsti vyraujančiu niūrumu. Alanas Swinsonas, šiauriniame Las Vegase gyvenantis statybininkas, teigia, kad jis kankinosi mėgindamas susimokėti paskolą laiku, Tad dabar jis yra apsisprendęs karpyti išlaidas ir taupyti kiekvieną centą, kad apsisaugotų nuo ateities sunkumų.
Viena neseniai atlikta studija atskleidė galbūt ir stebinančią išvadą, kad didelis turto konfiskavimo laipsnis sumažino ne tik investicijas į nekilnojamąjį turtą, bet ir automobilių pardavimus.
Šalutinis poveikis yra dar didesnis, teigia labdaros organizacijos „Help of Southern Nevada“ vadovė Terrie D’Antonio. Iškeldinimas gali atkirsti žmones nuo jų draugų, bažnyčių, mokyklų ir bendruomenių grupių. Daugelis prarado namus todėl, kad prieš tai prarado darbus. Tai juos izoliuoja ir stumia į depresiją. O tai gali vesti į piktnaudžiavimą alkoholiu bei narkotikais, smurtą šeimose, paauglių nusikalstamumą ir taip toliau. Pasak T. D’Antonio, žmonių, besikreipiančių į organizaciją dėl šių priežasčių, skaičius pastaraisiais metais šoktelėjo.
2009 metais JAV atliktos iš Centrinės ir Pietų Amerikos kilusių gyventojų, kurių būstai buvo perimti, apklausos išvados buvo panašios: dėl patirto streso griuvo šeimos, šeimų nariai susipyko, sumažėjo moksleivių pažangumas.
Turto konfiskavimo plitimas padarė įtakos ir politikai. Kiekvienas vietinis politikas turi po mėgstamiausią schemą, kaip paskatinti nekilnojamojo turto rinką. Demokratai ir valstijų, ir federaliniame lygyje mėgina save parodyti vargstančių būsto savininkų draugais, balsuodami už įvairias priemones, kurios paskatintų bankų pakantumą ir padėtų įveikti sunkumus nespėjantiems išsimokėti skolininkams.
Shelley Berkley, Kongrese Las Vegasui atstovaujanti demokratė, reiškia nepasitenkinimą respublikonų planais šias schemas atidėti: „Kalbama apie ir taip jau gulinčių žmonių spardymą“.
Tačiau respublikonai iš tų rajonų, kuriuose yra daugiau prasiskolinusiųjų, juos labiau užjaučia nei apskritai pati partija.
Joe‘us Heckas, didelei daliai miesto priemiesčių atstovaujantis respublikonas, neseniai buvo vienintelis respublikonas, balsavęs už vieną iš programų, kuriomis taip rūpinasi S. Berkley. Jo pirmtakė, demokratė Dina Titus buvo išspirta iš biuro pernai pykčio dėl ekonominės padėties metu – dar viena Amerikos būsto rinkos bankrotų auka.
