Jau artimiausiame Panevėžio rajono savivaldybės tarybos posėdyje politikams bus pristatytas nemenką ažiotažą sukėlusios kultūros centrų reorganizacijos planas. Jame numatoma visus centrus sujungti į vieną įstaigą.
Nors rajono vadovai tikina, kad masiniai atleidimai negresia, rajono kultūros bendruomenėje tvyro nerimas.
Kai kurie ilgamečiai kultūros centrų vadovai ir darbuotojai jau dabar svarsto pasitraukti iš pareigų.
Pasekmes pajus direktoriai
Panevėžio rajono savivaldybės vicemeras, kultūros centrų reorganizacijos darbo grupės pirmininkas Rimantas Pranys tikina, kad planuojama pertvarka nelems masinių atleidimų.
Pasak jo, faktiškai visi etatai bus išsaugoti, o pagrindinis reformos tikslas – padidinti darbo efektyvumą.
Pirmiausia numatoma centralizuoti buhalteriją ir viešuosius pirkimus.
Vicemeras pripažįsta, kad dalis vyresnio amžiaus buhalterių gali patys nuspręsti nebedirbti.
Didžiausi pokyčiai, pasak R. Pranio, palies dabartinių kultūros centrų direktorius – jiems siūloma tapti padalinių renginių organizatoriais.
Tokiu būdu, aiškina vicemeras, administracinės funkcijos būtų sutelktos kuriamos naujos įstaigos vadovybėje, o dabartinių kultūros centrų, po reorganizacijos liksiančių tik padaliniais, darbuotojai galėtų susitelkti į kultūrinę veiklą.
Meno vadovai ir kiti kultūros darbuotojai, anot mero pavaduotojo, nei finansiškai, nei kitaip nenukentės.
„Ši reforma labiausiai palies kultūros centrų direktorius, kurie daugiausia ir reiškia nepasitenkinimo. Kultūros centrų direktoriaus pareigybės nebelieka, bet jiems bus pasiūlyta alternatyva – tapti renginių organizatoriais. Iš esmės tai tas pats kultūrinis darbas, tik nebeliks vargo su apskaita, buhalterija, viešaisiais pirkimais. Tikimės, jiems dirbti bus paprasčiau“, – teigia R. Pranys.
Kai kurie kultūros centrų direktoriai dabar turi po daugiau nei etatą – ne tik eina savo tiesiogines pareigas, bet ir yra meno vadovai, tad po reformos jų atlygis gali gerokai sumažėti.
„Iki gegužės 5-osios planuojama patvirtinti reorganizacijos tvarką, o iki liepos numatytas pereinamasis laikotarpis. Žmonės turės laiko apsispręsti iki vasaros“, – pabrėžia vicemeras.
Naujoji įstaiga – mieste
Visus rajone veikiančių kultūros centrus jungsianti naujoji įstaiga bus steigiama Panevėžyje, Beržų gatvės 50-ajame pastate, Panevėžio rajono švietimo centro patalpose. Ten pat veikia ir rajono viešoji biblioteka.
„Iš pradžių galvojome apie naujojo Panevėžio rajono kultūros centro steigimą viename iš dabar veikiančių padalinių, bet tada nebūtų patogu atvykti iš kitų rajono vietų. Tikimės, kad patalpų užteks. Jei pritrūktume, svarstome iškelti Panevėžio rajono švietimo centrą į patalpas rajono Savivaldybėje – trečiame aukšte turime keletą laisvų kabinetų. Draugiškai bus galima viskuo pasidalinti“, – kalba R. Pranys.
Pagal parengtą tvarką visi kultūros centrai bus lygiaverčiai, nepriklausomai nuo to, ar jie turėjo kultūros centrų, ar tik jų padalinių statusą.
Be to, į vieną įstaigą bus sujungti ne tik kultūros centrai, bet ir muziejai bei amatų centrai. Ateityje svarstoma pastaruosius išskirti į atskirą dalinį.
„Startą suteikiame visiems vienodą. Paskui pagal situaciją matysime. Jei nebus renginių ir žmonių, kurie ateitų į juos, galbūt toks padalinys savaime užsidarys arba jį kuruos šalia esantis artimiausias kitas“, – pabrėžė R. Pranys.
Remiasi audito išvadomis
Pasak vicemero, finansavimas šiemet jau išdalintas kiekvienam kultūros centrui, tad iš esmės reformos pokyčiai neturėtų paveikti kultūrinių veiklų.
„Finansavimas skirtas tikrai nemažas ir tų pinigų niekas neatims. O ateityje finansus pagal poreikius skirstys jau naujoji įstaiga“, – kalbėjo vicemeras.
Nors kultūros centrų reforma sulaukė nemažai pasipriešinimo, o po skundų ja susidomėjo ir Kultūros ministerija, spausti stabdžių pedalo nežadama.
Rajono Savivaldybė motyvuoja, kad tokio žingsnio teko imtis po kultūros centrų audito išvadų. Jos atskleidė, kad kultūros įstaigos rajone tapusios giminių, artimųjų ir bičiulių darbovietėmis. Tokie interesų konfliktai nustatyti daugelyje kultūros centrų – net 58 proc. Be to, kultūros centruose daug vadovaujamo personalo. Iš 77-ių etatų net dvi dešimtys – direktoriai ir padalinių vadovai.
„Mes patys nesugalvojome, kad reikia kažką daryti, šios pertvarkos būtinumą padiktavo būtent audito išvados. Vienas iš siūlymų, kaip spręsti susidariusias problemas, ir buvo kultūros centrų pertvarka. Šiuo klausimu buvo kalbėta ir su Kultūros ministerija, tačiau ši reforma – išimtinai tik savivaldos sprendimas“, – teigė R. Pranys.

Svarsto trauktis iš pareigų
Ramygalos kultūros centro direktorė Loreta Kubiliūnienė sako, kad apie planuojamą reorganizaciją ji ir kolegos žino labai nedaug.
Viešai paskelbtame reorganizacijos apraše nurodyta tik tai, jog bus steigiamas vienas kultūros centras, o dabar veikiančios įstaigos taps jo padaliniais. Daugiau informacijos, L. Kubiliūnienės teigimu, pasiekia tik per neoficialius pokalbius.
„Mums pasakyta, kad darbo vietos bus išsaugotos iki liepos pradžios, o vėliau atėjęs naujosios įstaigos vadovas spręs, kokia bus organizacijos struktūra. Tikrieji pokyčiai, kiek suprantame, prasidės tada, kai centras turės nuolatinį vadovą“, – tvirtina L. Kubiliūnienė.
Anot jos, oficialiai nepaaiškinta, kaip po reorganizacijos dirbs dabartinių kultūros centrų direktoriai. L. Kubiliūnienė sako girdėjusi gandus, kad jie taps koordinatoriais ar renginių organizatoriais, be to, keisis ir pareigybės bei darbo užmokesčio koeficientai.
„Aš pati nieko nebesitikiu ir laukiu, kol viskas įvyks – rimtai svarstau pasitraukti iš darbo. Nemoku gyventi baimėje. Būdų būti bendruomenėje ir kultūroje – daugiau nei vienas. Niekada nebuvau prieš reformą, bet pavargau nuo nežinomybės ir nematau perspektyvų“, – sako Ramygalos kultūros centro direktorė.
Mažėja motyvacijos dirbti
L. Kubiliūnienė kelia klausimą, kas atliks darbus, jei dabartiniams kultūros centrų vadovams bus sumažinti įgaliojimai. Anot jos, nutrūkti gali ir neformaliojo švietimo programos, nes reorganizuotas centras neturės reikalingos akreditacijos.
„Jeigu pirmiausia būtų sukurtas centras, o įstaigos prijungiamos palaipsniui, viskas būtų paprasčiau“, – mano direktorė.
Anot jos, nežinomybė apsunkina ir praktinį darbą – jau dabar reikėtų planuoti vasaros renginius, tačiau neaišku, kaip sudaryti sutartis su atlikėjais, jei jos galios tik iki liepos.
„Dirbti sudėtinga, motyvacijos gerokai mažiau“, – pripažįsta L. Kubiliūnienė.
Ji svarsto, jog kultūros įstaigų stambinimai ne visuomet duoda norimą rezultatą, nes kultūra yra gyvas organizmas, kuris turi būti arti žmogaus.
„Po reorganizacijos kultūra rajone išliks, bet kiek ji bus gyva – nežinau. Dažnai galvojame, kad kultūra yra tik renginiai, tačiau kultūros centrai vykdo ir neformalųjį švietimą, organizuoja seminarus, mokymus, edukacijas“, – pabrėžia ji.







Man atrodo teisinga. Mokyklos sujungiamos be žvakučių degimo. Būkim realistai juk žmonių mažėja. Gal taip nesusireiškinkim. Aišku sunku bus gaut mažesnį atlyginimą, betgi be darbo nepalieka.