Branduolinė krizė Japonijoje apnuogino ir padarytas klaidas.
Japonijos branduolinė krizė tęsiasi, apnuogindama ir bendrovės, ir nacionalinės energetikos politikos nesėkmes.
Nors lauke diena, didžiausios pasaulyje privačios elektros bendrovės pagrindinėje būstinėje tvyro niūri tamsa. Pareigūnai, palinkusios galvos, pašnibždomis tariami atsiprašymai už vargus, kuriuos sukėlė „Tokyo Electric Power“ (TEPCO). Jų šešiasdešimt šešerių metų vadovas Masataka Shimizu dėl padidėjusio kraujospūdžio kovo 30 dieną paguldytas į ligoninę, pastarąsias tris savaites jo dažnai nebuvo. Tamsoje TEPCO logotipas ant pastato sienų primena mutantą peliuką Mikį.
Už maždaug 250 kilometrų Fukušimos Daiči branduolinėje jėgainėje šimtai TEPCO darbuotojų ir subrangovai mėgina sustabdyti naujus radioaktyvių medžiagų nuotėkius iš trijų pažeistų reaktorių ir įvairių panaudoto kuro šaltinių. Jų darbo sąlygos yra beveik nepakeliamos. Kartais jie per kelias valandas gauna didesnę radiacijos dozę nei turėtų gauti per visą gyvenimą. Jų racioną sudaro sausainiai ir konservuotas maistas. Kiekvienas iš jų turi po antklodę ir miega ant grindų. Kai kurie iš jų per cunamį, per kurį žuvo arba dingo be žinios 27 690 žmonių, neteko namų arba šeimų.
TEPCO juos laiko kareiviais. „Nemanome, kad jie yra herojai. Jie tiesiog daro tai, ką jie turėtų daryti“, – sako oficialus kompanijos atstovas.
TEPCO sulaukia daugiausia kaltinimų dėl Japonijos branduolinės nelaimės. Per pastarąsias tris savaites valdžia teikė vilčių, kad jie, atstatę cunamio pažeistas aušinimo sistemas, galėtų atgauti įvykių kontrolę. Aušinimo sistemos turi apsaugoti, kad kuras neištirpintų ir nepralaužtų reaktorių bakų apsauginio plieno korpuso.
Šalis nepasiekė savo branduolinio efektyvumo tikslų, o norėta perdirbti jau panaudotą kurą. O dabar ji dar ir ištikta branduolinės nelaimės. Tai nėra vien TEPCO kaltė. Tai – Japonijos kaltė.
Praėjusią savaitę atrasti dideli stipriai radioaktyvaus vandens baseinai ir padidėjęs radiacijos lygis jūros vandenyje netoli jėgainės parodė, kaip toli valdžia yra nuo padėties kontroliavimo.
Anksčiau pastebėtas radioaktyvaus jodo ir cezio sklidimas į atmosferą atskleidė, kad medžiagos pasklido mažiausiai iš vienos reaktoriaus šerdies. Naujausiai atradimai rodo, kad tokiems nuotėkiams sulaikyti skirtos sistemos galėjo būti stipriai pažeistos.
Rezervuarai, į kuriuos pumpuojamas užterštas vanduo, anksčiau ar vėliau prisipildys. O darbuotojų sąlygos tampa vis pavojingesnės. Tai reiškia, kad ilgiau užtruks pataisyti aušinimo sistemas ir prijungti gyvybiškai svarbius matavimo instrumentus.
Jėgainė yra taip stipriai apgadinta, kad TEPCO atstovai net negali prognozuoti, kada krizė baigsis. Radiacijos lygis daugiausia slūgsta, tačiau jis pasiskirstęs netolygiai.
Bet kovo 31 dienos ataskaitos parodė, kad radiacija už 40 kilometrų esančiame kaime viršijo kriterijų, kuriam esant skelbiama evakuacija, ir Jungtinių Tautų atominės energetikos agentūra patarė vyriausybei išplėsti evakuacijos zoną, kurios spindulys dabar – 20 kilometrų. Tai sustiprino nerimą, kad teritoriją aplink jėgainę išliks nesaugi metų metus.
Kaltinimų užteks visiems. TEPCO klaidingai išmatavo radiacijos lygį vienoje iš turbinų salių esančiame vandenyje ir nurodė, kad radioaktyvumas normą viršijo 10 milijonų kartų, nors jis viršijo 100 tūkst. kartų. Turimomis žiniomis, TEPCO subrangovai skundžiasi dėl atominėje elektrinėje dirbančių darbuotojų saugumo. Kovo 24 dieną trys elektrikai atsitiktinai įžengė į pavojingą radioaktyvų vandenį.
Prastą pasirengimą rodo ir tai, kad vandens radioaktyvumo matavimo prietaisas negali išmatuoti radiacijos lygio, aukštesnio nei tūkstantis milisivertų per valandą – maždaug toks lygis, kuriame spinduliuotė pradeda kelti tiesioginę grėsmę sveikatai.
Įtampa tarp TEPCO ir Naoto Kano vyriausybės išaugo, kai premjeras įtaisė krizės valdymo specialistus bendrovės pagrindiniame biure. Privačiai kalbama, kad TEPCO galėjo neskubėti reaktorių vėsinimui naudoti jūros vandenį, nes norėjo išsaugoti savo jėgainę. Bendrovė tai neigia.
Viešai N. Kanas pliekia bendrovės pasirengimą cunamiui. Vienas iš vyriausybės narių Koichiro Gemba atskleidė bendrovės nacionalizavimo galimybę, nors toks pasisakymas galėjo būti ir skirtas patikinti jo rinkėjus Fukušimos rajone, kad jiems bus adekvačiai kompensuota. Kiti apie vyriausybės įsikišimą klausiami vyriausybės atstovai išsisukinėja nuo atsakymo. Tačiau TEPCO akcijų kaina nuo kovo 11 dienos krito daugiau nei 75 procentais.
Išorės ekspertai sako, kad pasikartojančios klaidos bendrovės branduolinėse operacijose apnuogino jos valdybos, sudarytos iš atominės energijos specialistų, klaidas. M. Shimizu yra trečias iš eilės bendrovės prezidentas, nukenčiantis dėl branduolinės nelaimės.
„Ši bendrovė yra tikrai supuvusi iki pat branduolio“, – teigia Kenichi Ohmae, valdymo konsultantas ir buvęs atominės energetikos inžinierius.
Jis kaltina TEPCO, kad ši elektrinės aikštelėje laikė pernelyg daug panaudoto kuro, kad sutalpino per daug reaktorių vienoje vietoje (Fukušimos Daiči jėgainėje yra šeši reaktoriai, dar septyni – branduoliniame komplekse ties tektoniniu lūžiu Nijigatoje). K. Ohmae taip pat kaltina bendrovę dėl to, kad ji neužtikrino pakankamos energijos šaltinių įvairovės.
Tačiau problema slypi giliau nei TEPCO. Ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerija prižiūri priežiūros instituciją ir yra atsakinga už saugumą. Tačiau ji taip pat remia branduolinę pramonę. Kalbama, kad premjeras N. Kanas svarsto šią padėtį keisti. Pasak K. Ohmae, branduolinės fizikos mokslininkus daugiausia finansuoja komunalinių paslaugų įmonės, o tai stato į pavojų jų nepriklausomumą. K. Ohmae mokslininkus apibūdina esant „kalėdinių eglučių dekoratoriais“ vyriausybės saugumo komisijose.
Problemos papildo viena kitą. Taro Kono, opozicinės Liberalų demokratų partijos atstovas, teigia, kad Japonijoje susikūrė vadinamoji nešventoji trejybė – kurioje vienu metu visos trys pusės negali būti patenkintos – tarp ministerijos, jai priklausančios priežiūros institucijos ir branduolinės pramonės. T. Kono biuras pažymi, kad buvęs ministerijos energetikos pareigūnas Toru Ishida tiesiai iš šio posto išėjo dirbti į TEPCO kaip vyresnysis patarėjas.
T. Kono kaltina ir žiniasklaidą, kad ši, susaistyta reklamos sutarčių, sėdi branduolinės energetikos pramonės kišenėje. TEPCO ekspertas Paulas Scalise‘as iš Templės universiteto Šiuolaikinės Azijos studijų instituto Japonijoje atsako, kad toks bendrovės demonizavimas iš dalies vyksta tam, kad politikams, biurokratams ir rinkėjams nereikėtų kaltinti savęs.
Jis atkreipia dėmesį, kad Japonijos sprendimas remti branduolinę energetiką buvo nacionalinis sprendimas, priimtas po 1973 metų naftos kainų šokų (Japonija importuoja apie 99 procentus naudojamos naftos).
Tačiau po branduolinių nelaiminių Trijų Myliu saloje JAV ir Černobylyje Japonijos žmonės įgavo „manęs tai neliečia“ požiūrį. Komunalinių paslaugų bendrovės ir vyriausybė atsakė pasiūlydami mokestines paskatas, subsidijas ir kitokius pamaloninimus. Tai lėmė vieną iš didžiausių elektros tarifų pasaulyje.
Nepaisant to, tokios bendrovės kaip TEPCO ir toliau turėjo grumtis su vietiniu pasipriešinimu, kad galėtų statyti naujas jėgaines, sako P.Scalise‘us. Tai galėtų paaiškinti, kodėl tiek daug jos reaktorių būna sutalpinta vienoje aikštelėje. Bendrovė laiko panaudoto kuro strypus jėgainės prieangyje todėl, kad nėra bendro sutarimo, kur kitur juos laikyti.
Tuo tarpu pajėgumų stoka reiškia, kad jos perteklinės galios atsarga pastaruosius 20 metų mažėjo. Dėl žemės drebėjimo ir cunamio apie 28 procentai TEPCO instaliuotosios branduolinės ir nebranduolinės galios pajėgumų vis dar išjungta.
Kovo 30 dieną vyriausybė pripažino tai, kas buvo akivaizdu: greičiausiai Fukušimos Daiči elektrinė turės būti uždaryta ir galbūt uždengta, kad būtų sustabdytas radiacijos nutekėjimas. Tai sunaikintų apie 1,8 procento Japonijos energijos pajėgumų.
Dėl prasto planavimo Japonijos elektros tiekimo sistema Rytuose ir Vakaruose veikia skirtingais dažniais, todėl sunku dalytis elektra tarp jų. Jeigu apgadintų šiluminių elektrinių pajėgumai nebus greitai atkurti ir greitai nepastatytos mažos dujų elektrinės, laukia niūrus mėnesiai, o gal ir metai, kurie luošins šalies ekonomiką.
Visa tai taps priežastimi rūsčiai smerkti TEPCO. Tačiau krizė parodo šalies energijos politikos, kaip visumos, žlugimą. Kainos yra perdėtai aukštos. Jėgainės išskiria daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei vyriausybė nori. Šalis nepasiekė savo branduolinio efektyvumo tikslų, o norėta perdirbti jau panaudotą kurą. O dabar ji dar ir ištikta branduolinės nelaimės. Tai nėra vien TEPCO kaltė. Tai – Japonijos kaltė.
Jeigu šalis nori patikimesnės energijos strategijos, ji turi pradėti nuo bendrų trūkumų pripažinimo.
