Sensta.
Islamo gretos ne tik didėja, bet ir sensta. Taigi, procesas lėtėja, ir tai pakeis pasaulį.
Ar musulmonai įsigali pasaulyje? Gal Europa dėl jų virs Eurabija? Kad ir kokios viltys ar baimės apimtų galvojant apie pasaulio religijų ateitį, neseniai paskelbtoje ataskaitoje gausu jas pakurstyti galinčios medžiagos. Vašingtone įsikūrusios ne pelno organizacijos „Pew Research Center“ parengtoje ataskaitoje „Pasaulio musulmonų ateitis“ rašoma, kad musulmonų skaičius nuo 1,6 mlrd. (2010 metais) išaugs iki 2,2 mlrd. 2030-aisiais. Kitaip tariant, nuo 23,4 proc. iki 26,4 proc. viso pasaulio gyventojų.
Šios analizės dėmesio centre – tebesitęsiantis „gausių jaunimo gretų“ poveikis, aukščiausią tašką pasiekęs 2000 metais. 1990-aisiais islamą išpažino 20 proc. pasaulio jaunimo, o 2010 metais jau 26 proc. 2030 metais dalis (tarp 15–29 metų jaunimo) išaugs iki 29 proc. Bet nagrinėjant gyventojų pasiskirstymą pagal amžių, musulmonų gretose lėtai formuojasi „pilvukas“: musulmoniškosiose šalyse 1990 metais vidutinis amžius siekė 19 metų, dabar jau 24 metus, o 2030 metais pakils iki 30 metų. (Prancūzų, vokiečių ir japonų vidutinis amžius yra 40 arba daugiau metų.) Taigi musulmonų skaičius ilgainiui turėtų nustoti augęs, bet vėliau nei likusių pasaulio gyventojų skaičius.
Savo skaičiavimus autoriai vadina demografiniais, o ne politiniais. Remdamiesi ankstesniu „Pew Research Center“ tyrimu jie teigia, kad pasaulinėse islamo, krikščionybės ir kitų tikėjimų varžytuvėse atsivertimas reiškia nedaug – vieni atsivertėliai atsveria kitus. O ir pamaldumo ataskaita nevertina. Remdamiesi netobulais Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ir nacionalinės šalių statistikos duomenimis, jie paprasčiausiai nori nustatyti, kiek žmonių sako esą musulmonai bent jau kultūrine prasme.
Anot jų, nauji skaičiai pakeis pasaulio žemėlapį. Indonezijai klestint, gimstamumas ten mažėja, o Pietų Azijoje tebėra labai didelis. Iki 2030 metų Pakistano gyventojų skaičių papildys dar 80 mln. burnų, ir musulmonų skaičius šioje šalyje pasieks 256 mln., pralenkdamas Indoneziją (239 mln.), kuri kol kas yra daugiausia gyventojų turintis islamiškas kraštas. Turėdama 236 mln. narių, Indijos musulmonų mažuma bus beveik tokia pat didelė, nors jos gretos jau pildosi lėčiau. Be to, dabar siekianti 14,6 proc., 2030 metais Indijos musulmonų dalis tarp vis augančio šalies gyventojų skaičiaus tepasieks 15,9 proc.
Ataskaitoje nėra tvirtinama, kad islamiškąją doktriną ir vaisingumą sieja priežastinis ryšys, nors pažymima, kad daugeliui musulmoniškųjų kraštų būdinga skurdo ir prasto švietimo problema. Ataskaitoje pažymima, kad musulmoniškosiose šalyse, antai Bangladeše ir Turkijoje, pasaulietinė ir religinė valdžia skatina kontracepciją. Gyventojų skaičius vargingose šalyse auga ir dėl to, kad pagerėjo sveikatos priežiūra ir sumažėjo mirtingumas.
Niūrios išvados pateiktos apie Nigeriją. Dabar musulmonų šioje šalyje yra 76 mln., o 2030 metais jų skaičius turėtų pasiekti 117 mln., taigi jie jau sudarys 51,5 proc. gyventojų, o ne 47,9 proc. kaip dabar. Neraštingų vaisingo amžiaus moterų tarp musulmonių Nigerijoje yra triskart daugiau (71,9 proc.) nei tarp kitų moterų (23,9 proc.). Du trečdaliai Nigerijos musulmonių neturi jokio formalaus išsilavinimo, o tarp kitus tikėjimus išpažįstančių moterų tokių vos daugiau kaip dešimtadalis. Viena musulmonė moteris vidutiniškai susilaukia 6–7 vaikų, o kito tikėjimo moterys – penkių. Sunku įrodyti, ar šie veiksniai yra susiję, bet pastebima tam tikra tendencija.
Eurabijos naktys
Prognozuojama, kad Europoje musulmonų dalis nuo dabartinių 6 proc. 2030 metais išaugs iki 8 proc. Dėl to vargu ar verta sapnuoti košmarus. Bet kai kuriuose Europos kraštuose dalis paaugs labiau. Ataskaitoje išreikšta nuomonė, kad dabar Didžiojoje Britanijoje yra 2,9 mln. musulmonų (tai gerokai pranoksta įprastus skaičiavimus, rodančius, kad skaičius neviršija 2,4 mln.), o 2030 metais jų skaičius pasieks 5,6 mln. Neturtingiems migrantams šeimas kuriant Ispanijoje ir Italijoje, ten skaičius staigiai šoktelės.
Prancūzijoje ir Vokietijoje, kur dalis musulmonų priklauso vidurinei klasei, skaičius augs nežymiai, nors jų dalis tose šalyse jau yra nemenka. Rusijoje, kur musulmonai dabar sudaro 11,7 proc. gyventojų, jų dalis išaugs iki 14,4 proc., skaičiui pasiekus 18,6 mln. (iš dalies mažėjant kito tikėjimo gyventojų skaičiui). Ataskaitoje atsargiai nurodoma, kad 2010 metais JAV gyveno 2,6 mln. musulmonų, bet prognozuojama, kad 2030 metais skaičius pasieks 6,2 mln., ir musulmonai tuomet sudarys 1,7 proc. gyventojų – beveik prilygs žydų arba Episkopalinės bažnyčios narių skaičiui. Kanadoje musulmonų dalis nuo 2,8 proc. išaugs iki 6,6 proc.
Kaip tokią įvairovę priims liberalios demokratijos? Aiškią rašytinę konstituciją turinčios JAV gal ir bus pranašesnės prieš daugelį Europos šalių, kur svarbiau nerašyti papročiai. Islamą stebintis Bostono koledžo profesorius Jonathanas Laurence’as mano, kad Europa su šiuo uždaviniu susidoroti gali, bet lengva įsivaizduoti ir nesėkmę. Atėjus 2030 metams, musulmonai Europoje turbūt jau kalbės drąsiai ir bus veiksminga politinė jėga. Bet dėl stiprėjančio natyvizmo išties gali nutikti, kad musulmonai jausis daugiau bendro turį ne su bendrapiliečiais, o su vis gausesne kitur gyvenančių tą pačią religiją išpažįstančių žmonių grupe.
