Didžiausias turtas – vartotojų duomenys.
Socialinis tinklas „Facebook“ gali būti geras laimikis investuotojams dabar, tačiau ateityje dar laukia problemos dėl jo priežiūros.
Visa tai prasidėjo kaip pokštas. Markas Zuckerbergas paskelbė savo bičiulių iš Harvardo universiteto nuotraukas internete ir leido kitiems komentuoti, kuris iš jų „karštas“, o kuris – ne. Dabar, prabėgus aštuoneriems metams, „Facebook“ yra „karščiausia“ bendrovė pasaulyje.
Vasario 1 dieną šis socialinis tinklas pranešė apie pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO). Pagal jį apskaičiuota visos kompanijos vertė galėtų siekti nuo 75 iki 100 milijardų JAV dolerių. Tai – išskirtinis atvejis. Investuotojai tiki, kad ši jauna, pasipūtusio 27 metų amžiaus vaikino valdoma bendrovė yra verta daugiau už „Boeing“, didžiausią pasaulyje lėktuvų gamintoją. Ar jie išsikraustė iš proto?
Nebūtinai. „Facebook“ netrukus galės didžiuotis pritraukęs vieną milijardą vartotojų arba vieną septintąją pasaulio gyventojų. Pernai jis gavo 3,7 milijardo JAV dolerių pajamų ir vieną milijardą grynojo pelno. Tai toli gražu nepaaiškina didelės akcijų kainos. Tačiau kadangi „Facebook“ rado naują būdą įkinkyti priešistorinį instinktą, yra pakankamai priežasčių tikėtis, kad „Facebook“ sukeltas triukšmas pasiteisins.
Žmonės mėgsta gyventi visuomenėje, ir „Facebook“ supaprastina jų norų įgyvendinimą. Kuklus asmuo internete tampa iškalbingesniu. Jauni, judrūs ir užsiėmę žmonės „Facebook“ tinklą laiko efektyviu būdu palaikyti ryšį. Tai galima daryti nešiojamojo kompiuterio ar išmaniojo telefono pagalba, tuo metu gulėti lovoje, laukti autobuso arba apsimesti, kad dirbama.
Galima susirasti senus draugus, susidraugauti su naujais, dalytis nuotraukomis, rengti vakarėlius ir keistis nuomonėmis apie naujausią George‘o Clooney filmą.
Kadangi daugiau žmonių jungiasi į „Facebook“ tinklą, jo patrauklumas didėja. Prisijungusieji (ir padarę tai nemokamai) prieina prie platesnio rato. Neprisijungę gali pasijusti atsidūrę nuošalyje nuo grupės. Toks grįžtamojo ryšio mechanizmas jau pavertė „Facebook“ didžiausiu socialiniu tinklu daugelyje šalių. Viena iš septynių pasaulyje internete praleidžiamų minučių yra praleidžiama „Facebook“ tinkle.
Jo augimas gali sulėtėti kai kuriose pasiturinčiose šalyse. Tai nestebina, nes jis tose šalyse jau plačiai išplitęs. Be to, šis tinklas yra užblokuotas Kinijoje. Tačiau tinklas toliau plečiasi sparčiai besivystančiose šalyse, tokiose kaip Brazilija ir Indija.
Su nedidele draugų pagalba
Kai kaina siekia šimtą milijardų JAV dolerių, tai vargu ar gali būti laikoma pigiu pirkiniu. Tačiau kiti technologijų milžinai verti dar daugiau. „Google“ rinkos kapitalizacija yra 190 milijardų dolerių, „Microsoft“ – 250 milijardų ir „Apple“ – 425 milijardai.
Kiti technologijų milžinai verti dar daugiau. „Google“ rinkos kapitalizacija yra 190 milijardų dolerių, „Microsoft“ – 250 milijardų ir „Apple“ – 425 milijardai.
„Facebook“ turi didžiules verslo galimybes dėl trijų priežasčių. Pirma, apie savo vartotojus jis žino stulbinamai daug. Ir nuolat kuria būdus sužinoti dar daugiau. Tinklas, pavyzdžiui, pristatė „Timeline“, naują profilio puslapį, kuriame žmonės padrąsinami sukurti viso gyvenimo archyvą.
Bendrovė naršo po vartotojų duomenis, kad sužinotų, ką jie mėgsta. Tada vartotojams ji pateikia prie asmeninių poreikių bauginamai tiksliai pritaikytas reklamas. Pernai „Facebook“ tinklas aplenkė „Yahoo!“ ir pardavė daugiausia vaizdinės interneto reklamos Jungtinėse Valstijose.
Antra, „Facebook“ yra galingiausia platforma socialinei rinkodarai. Retai kada prekių pristatymai būna labiau įtikinami už draugų rekomendacijas. Todėl milijardai pokalbių „Facebook“ dabar daro įtaką ir renkantis, kokios muzikos klausyti, ir už kokį politiką balsuoti.
Bendrovės, kaip ir paaugliai, suvokia, kad jeigu jų nėra „Facebook“, vadinasi, jos paliktos nuošalyje. Socialinė prekyba (arba „s–prekyba“) vis dar išgyvena kūdikystės laikotarpi, tačiau verslo konsultacijų įmonės „Booz & Company“ studijoje skaičiuojama, kad pernai tokiu būdu buvo parduota prekių už 5 milijardus JAV dolerių.
Galiausiai, „Facebook“ faktiškai tampa pasaulio interneto pasu. Kadangi tiek daug žmonių yra susikūrę „Facebook“ paskyras tikraisiais vardais, kitos bendrovės pradeda naudoti „Facebook“ prisijungimo duomenis tikrindamos žmonių tapatybę internete.
Tinklas netgi turi savo interneto valiutą „Facebook Credit“. Tai kuria „Face–bulių“ rinką.
Tačiau yra priežasčių ir nerimui. Viena iš jų yra bendrovės valdymo iššūkiai peršokant iš pradedančiosios į milžiniško dydžio kompanijos. „Facebook“ dirba tik 3,2 tūkstančio žmonių, iš kurių daugelis dabar taps popieriniais milijonieriais.
Supratimas, kad jis turės motyvuoti VIP darbuotojus – taip Silicio slėnyje vadinami darbuotojai, kurių akcijų pasirinkimo sandoriai „ilsisi ramybėje“ (angl. „vesting in peace“) – gali paaiškinti, kodėl M. Zuckerbergas taip ilgai delsė pradėti prekiauti akcijomis biržoje.
Gavusi milijardus dolerių, kuriuos jai atneš IPO, įmonė galės pasamdyti daugiau žmonių ir pasiūlyti daugiau paslaugų. Ji jau pradėjo teikti elektroninio pašto paslaugas ir įtikino milijonus kitų tinklalapių pridėti mygtukus ir nuorodas, kurios leidžia „Facebook“ vartotojams dalytis informacija.
Įmonė pasiryžusi įjungti interneto paieškos funkciją, kuri sustiprins jos kovą su „Google“. Ši į savo paieškų rezultatus įtraukia informaciją iš „Google+“ socialinio tinklo.
„Google“ yra peršokusi iš populiarumo į pelningumą. Nepaisant visų kalbų apie pajamų srautus, „Facebook“ vis dar yra pavojingai priklausomas nuo vaizdinės interneto reklamos. Be to, įtampa tarp vartotojų pritraukimo ir tuo pat metu pinigų iš jų traukimo yra didelė.
„Facebook“ didžiausias turtas yra informacija, kurią įmonei noriai atiduoda vartotojai. Kad ir kaip būtų, šių duomenų pavertimas grynaisiais pinigais neišvengiamai sukels nerimą dėl privatumo. Dauguma vartotojų nesuvokia, kiek daug „Facebook“ apie juos žino. Jeigu jie pradės jausti, kad jų pasitikėjimu yra naudojamasi, jie užsičiaups ir atsijungs.
Tai, kas Rockefelleriai buvo naftos versle…
Štai čia kyla pagrindo nerimui ir tai turėtų rūpėti ne tik investuotojams. JAV Federalinė prekybos komisija jau privertė „Facebook“ atlikti dvimetį privatumo politikos ir procedūrų išorinį auditą.
Kaip kad „The Economist“ jau rašė anksčiau, būtų geriau, jeigu „Facebook“, „Google“ ir kiti interneto milžinai pakeistų nustatymus taip, kad vartotojai turėtų leisti (o ne uždrausti, kaip kad yra dabar, jei vartotojas nenori, kad būtų naudojami jo duomenys) bendrovėms naudotis jų duomenimis.
Toliau kyla konkurencijos problemos. Technologijos yra velniškai sudėtinga užduotis konkurencijos prievaizdams. Viena vertus, jos sukuria greitesnį nei bet kokioje kitoje pramonėje konkurentą (prisiminkite „AltaVista“ ar „ Myspace“). Antra vertus, tinklai padeda kurti monopolijas.
Joks kitas socialinis tinklas nė iš tolo nėra toks didelis, koks yra „Facebook“. Ir jis netrukus bus pakankamai turtingas, kad galėtų supirkti galimus konkurentus. Daugelis įmonių jaučia, kad joms nelieka kito pasirinkimo, kaip šitai spręsti, kai kurios jau piktinasi jo galia.
Šiuo metu logiška palikti „Facebook“ ramybėje. Jo vartotojai gali persijungti, jeigu atsiras geresnis pasiūlymas, ir šio tinklo karas su „Google“ dar tik prasideda.
Jeigu kuri nors įmonė užsiims grobuoniška veikla, ji bus nubausta.Tačiau kaip ir „Microsoft“ kartą supykdė konkurencijos priežiūros pareigūnus, nauji socialinio tinklo milžinai tikrai dėl įvairių priežasčių juos taip pat supykdys.
Panašu, kad netrukus „Google“ bendrovės imsis tirti Europos pareigūnai. Greičiausia vieną dieną ateis ir „Facebook“ eilė. Filmas apie „Facebook“ jau sukurtas, bet „Facebook“ istorija turbūt taps dar labiau intriguojanti.
