Ar sveika gerti pieną
Gamta labai apdairi. Žinodama, kad pienu bus maitinami patys mažiausi šios Žemės gyventojai, kuriems kitoks maistas netinka, pasirūpino, kad jis būtų lengvai nuryjamas bei pasisavinamas, ir „įdėjo“ į jį visų gyvybiškai svarbių medžiagų. Žįsdami pieną, mažyliai būna sveiki ir greitai auga.
Žmonės įprato gerti gyvūnų pieną, pabandė jį surauginti, atskirti riebalus nuo baltymų, gaminti iš jų įvairius produktus. Pienas ir jo produktai labai maistingi. Juose yra riebalų, baltymų, angliavandenių, vitaminų, mikroelementų ir daugybė kitokių medžiagų. Užtat labai mažai cholesterolio. O svarbiausia – šiuose riebaluose yra rūgšties, kuri, kaip neseniai paaiškėjo, saugo nuo auglių bei aterosklerozės. Todėl rekomenduojama kasdien išgerti bent po 1 l pieno arba suvalgyti 200 g sūrio.
Pieno baltymuose yra visų būtinų aminorūgščių, iš jų aštuonios – nepakeičiamosios. Svarbiausi pieno baltymai – kazeinas ir albuminas. Šviežiame piene yra mikrobus naikinančio lizocimo ir geležies pasisavinimą pagerinančio laktoferono.
Iš pieno vitaminų ir mikroelementų labiausiai vertinamas kalcis, jis neapsakomai svarbus ir vaiko, ir suaugusio žmogaus organizmui.
Pieno rūšys
Šviežias pienas. Šviežiu laikomas ką
tik pamelžtas, dar šiltas pienas. Jeigu pienas sveikos karvės ir švariai
pamelžtas, tai galima jį gerti nevirintą ir nepasterizuotą. Tokiame piene yra
daugiausia naudingų medžiagų. Deja, šviežio pieno ilgai išsaugoti neįmanoma. Net
laikomas šaltoje patalpoje jis ilgainiui sugyžta.
Virintas pienas. Pamažu užvirintas ir
truputį pavirintas pienas gali būti skanesnis ir už šviežią, nes jo riebalų
kūneliai suyra, o cukrus kristalizuojasi. Toks pienas lengviau pasisavinamas,
bet jame mažiau vitaminų.
Pasterizuotas pienas gaunamas šviežią
pieną per 40 sekundžių pakaitinus iki 72 laipsnių. Sandarioje pakuotėje šį pieną
galima laikyti visą savaitę. Tokio pieno galima nusipirkti parduotuvėje.
Ilgam laikymui skirtas pienas gaunamas
padidinus slėgį ir 2 sekundes pakaitinus 140 laipsnių. Taip apdorotą pieną
sandarioje pakuotėje galima laikyti 3 mėnesius. Pasibaigus šiam laikotarpiui,
pieno nebegalima gerti, net jei jis nesurūgęs, nes jame jau gali būti toksinių
medžiagų.
Neriebus pienas. Natūraliame piene yra
3,2-3,5 proc. riebalų. Norint sumažinti jų kiekį, pirmiausia pienas
„nugriebiamas“ separatoriumi, o paskui šiek tiek pariebinamas grietinėle.
Riebumo procentas nurodomas ant pakuotės.
Homogenizuotas pienas. Tai specialiai
perfiltruotas pienas, kurį organizmas lengviau pasisavina. Toks pienas skirtas
ilgesniam laikymui.
Pieno milteliai pagaminami iš šviežio
pieno liofilizacijos būdu (džiovinant pieno lašelius vakuume). Šis procesas
nesudėtingas, tačiau reikalauja daug sąnaudų, todėl dabar pieno milteliai beveik
nebegaminami.
Pieno šaltiniai
Žemėje yra apie 6000 žinduolių rūšių, todėl vargu ar būtų įmanoma žmogui paragauti kiekvienos rūšies pieno. Bet žmogus nemažai jo rūšių yra ragavęs, todėl gerai žino, kokio jis skonio ir kaip išgaunamas.
Be abejo, kiekvienas naujagimis pirmiausia paragauja savo mamos pieno – tinkamiausio jam maisto. Kūdikiui augant, jo mamos pienas kinta: darosi riebesnis, baltymingesnis. Bet moters organizmas negali ilgai jo gaminti. Todėl po kiek laiko kiekviena moteris savo vaiką pripratina prie karvės pieno.
Apie karvės pieną jau žinoma pakankami. Reikėtų paminėti ožkos pieną. Jame beveik tiek pat baltymų ir riebalų, kiek karvės piene, tik šio pieno riebalai lengviau pasisavinami.
Kumelės pienas neriebus, bet labai saldus, todėl jį lengva surauginti. Surauginus šį pieną gaunamas kumysas – primenantis kefyrą, bet turi daugiau spirito bei angliarūgštės.
Galima „pamelžti“ ir egzotiškesnius gyvūnus. Pavyzdžiui, šikšnosparnį. Bet sakoma, kad jo pienas tinka tik kerams ir burtams.
Raganosės pienas labai saldus, bet liesas. Jame yra apie 35 proc. pieno cukraus. Šiam pienui visiška priešingybė – jūros vėplės pienas, kuriame yra 0,2 proc. laktozės ir apie 35 proc. riebalų.
Ančiasnapė neturi tešmens, todėl jos pienas skiriasi iš liaukų, esančių odos paviršiuje. Jos mažyliai ne žinda, o laižo pieno lašelius.
Atsargiai – pienas!
Nors pienas labai vertingas ir skanus produktas, bet ne visi žmonės gali jį gerti. Negali pieno gerti tie, kurių organizmas negamina fermento, reikalingo laktozei pasisavinti. Kūdikystėje šio fermento visada būna skrandyje, bet metams bėgant jo gamyba silpnėja, o kai kada ir visiškai sustoja. Tai būdinga maždaug 15 proc. europiečių ir beveik visiems pietiečiams. Išgėrus pieno, juos kamuoja meteorizmas ir diarėja. Šie žmonės gali valgyti tik rūgštaus pieno produktus.
Pienas laikomas vienu iš stipriausių alergenų. Jeigu organizmas jam įsijautrina, tenka atsisakyti visų pieno produktų.
PARENGĖ
G.ALKSNIS
