Jau trys mėnesiai Lietuvoje renkami parašai už tai, kad Vyriausybė ir Seimas nustatytų tvarką, draudžiančią rišti šunis prie grandinių.
Gyvūnų mylėtojai pabrėžia, kad grandinės šunis paverčia kankiniais. Veterinarijos gydytojai atkerta, kad ne grandinės, o patys žmonės tampa savo augintinių kankintojais.
Pasirašė dešimtys tūkstančių
Parašai po peticija, reikalaujančia drausti šunis rišti prie grandinių, pradėti rinkti 2025 metų spalio 30-ąją. Jie bus renkami ištisus metus.
Per tris mėnesius nuo peticijos paskelbimo pasirašė jau kone 30 tūkstančių piliečių, ja peržiūrėjo, bet nepasirašė gerokai daugiau – beveik 140 tūkstančių.
Nepaisant to, šioji peticija, kurios autore pristatoma viešoji įstaiga „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, yra sulaukusi daugiausia dėmesio už visas kitas.
Peticijos autoriai pabrėžia, kad tūkstančiai Lietuvos šunų kankinami pririšti prie grandinių.
„Šunys – jaučiantys gyvūnai, ne sargai ir ne signalizacijos priemonės. Grandinė iš jų atima galimybę judėti, socializuotis, gyventi oriai“, – teigiama peticijoje.
Vyriausybės bei Seimo prašoma teikti ir tvirtinti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo papildymo projektą, draudžiantį grandine rišti šunis.
Priėmus tokią pataisą, savivaldybėse, ypač kaimiškosiose, būtų vykdoma gyvūnų gerovės priežiūros kontrolė, skiriamos baudos už įstatymo pažeidimus.
Sulaukta ir priešpriešos
Viešosios įstaigos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė teigė, kad paskelbus šią peticiją sulaukta ne vien palaikymo, kuris tikrai didžiulis, bet ir priešpriešos.
„Nepritariantieji motyvuoja, kad dešimtis ar net šimtus metų šunys buvo ir tebėra rišami, rišo juos tėvai, rišo seneliai ir esą nieko neatsitiko“, – teigia B. Vaitiekūnaitė.
Anot jos, siekiama, kad šunys, kurie yra socialios būtybės, gyventų drauge su žmonėmis, būtų tikri šeimos nariai.
„Nereikia manyti, kad raginame šunis įsileisti į savo lovas, tačiau bent jau prieangyje jiems turėtų rastis vietos“, – sako „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė.
Anot jos, peticija paskatino ir diskusijas, ar kelių kvadratinių metrų voljeras yra geriau nei dešimties metrų ilgio grandinė.
„Bet juk nematome tų ilgų grandinių. Kiek stebime, šunys rišami trumpomis. Voljeras šuniui – ne pats geriausias sprendimas, bet gyventi voljere jame vis dėlto geriau, nei būti pririštam“, – konstatavo B. Vaitiekūnaitė.
Matė šunų kankinių
Net kelių Panevėžio rajone veikiančių gyvūnų prieglaudų įkūrėja ir vadovė Rūta Liberienė peticiją jau pasirašė ir sako raginanti tą padaryti kitus.
„Ir dabar globos namuose turime vieną šunį, kuriam grandinė, tiksliau, antkaklis, perkreipęs trachėją. Dėl to gyvūnas dūsta, o pažeidimai tokie, kad jam nepadės nė operacija“, – pasakoja R. Liberienė.
Į jos prižiūrimas prieglaudas yra patekęs ne vienas keturkojis, turintis panašių bėdų.
„Būna ir tokių atvejų, kai įauga antkaklis šuniui į odą, būna, kad nuo jo persisuka sprandas“, – grandinėmis rišamų šunų bėdas vardijo R. Liberienė.
Anot jos, šunys rišami ne vien grandinėmis, bet ir virvėmis, o tai dar blogiau.
„Geriausia šunis laikyti aptvertoje teritorijoje. Bet, pavyzdžiui, aš tokios prabangos negaliu sau leisti, tvoros labai brangios. Laikau šunis voljeruose, bet juos būtinai kasdien pavedžioju“, – kalbėjo šunų globėja.
Į kartais girdima, kad esą atėjo tokie laikai, kai šunys pradėti mylėti labiau nei žmonės, R. Liberienė atsako: „Aš tikrai šunis myliu labiau nei žmones. Jie yra mano draugai, man teikiantys psichologinį komfortą.“
Peticiją pasirašė ir Panevėžio rajone gyvuojančios gyvūnų prieglaudos „Mažas draugas“ vadovė Anželika Jaškuvienė.
Ji pasakojo irgi susidūrusi su atveju, kai antkaklis, prie kurio rišama grandinė, buvo pažeidęs šuns trachėją.
Pertekliniai reikalavimai
Panevėžyje dirbantis veterinarijos gydytojas Evaldas Bagdonavičius teigia negirdėjęs apie peticiją. Tačiau ir sužinojęs apie ją tvirtina neskubėsiantis rašytis.
„Manau, kad ir dabar galiojanti gyvūnų priežiūros tvarka, jeigu jos tikrai laikomasi, yra draugiška gyvūnui“, – konstatavo E. Bagdonavičius.
Anot jo, dokumentuose reglamentuota ir kokio ilgio turėtų būti grandinė, prie kurios rišamas šuo, ir kad taip laikomą gyvūną privaloma pavedžioti, o užėjus šalčiams šunis būtina įleisti į šiltas patalpas.
„Bėda, kad toli gražu ne visi žmonės laikosi nurodymų, kaip dera elgtis su šunimis“, – dėmesį atkreipė veterinarijos gydytojas.
Jo nuomone gyvūnų mylėtojų iniciatyva rinkti parašus už peticiją yra nebloga, bet – perteklinė.
E. Bagdonavičius pripažįsta, kad jam irgi yra tekę gydyti per mažų antkaklių sužalotus šunis, bet tai – reti atvejai.
Mato antrą lazdos galą
Panevėžio rajone Krekenavoje dirbantis veterinarijos gydytojas Algimantas Lūža taip pat svarstė, kad peticijos reikalavimai – pertekliniai.
„Kiekviena lazda turi du galus, tad ir šiuo atveju manau, kad peticija gali būti siekiama naudos ne šunims“, – svarstė veterinarijos gydytojas.
Jo nuomone, didesnė bėda ta, kad šunis vedžiojantys šeimininkai nesurenka to, ką jų augintiniai palieka.
