Dirbamų laukų gruntiniame vandenyje gali būti aptinkama pesticidų veikliųjų medžiagų ir jų skilimo produktų. Tai parodė Lietuvos geologijos tarnybos specialistų atliktas tyrimas. Daugeliu atvejų nustatytos koncentracijos nedidelės, bet kai kuriose vietose aptikta ir didesnių kiekių.
Tyrimo metu požeminio vandens mėginiai imti iš 50 monitoringo gręžinių skirtingose Lietuvos vietovėse. Analizuotos devynios pesticidų veikliosios medžiagos ir trys jų skilimo produktai – junginiai, labiausiai linkę patekti į gruntinį vandenį. Pasirinkti monitoringo gręžiniai įrengti žemės ūkio teritorijose, kur pesticidai naudojami dažniausiai, todėl galima įvertinti realią jų patekimo į aplinką riziką.
Gruntinis vanduo yra arčiausiai žemės paviršiaus esantis, jautriausias taršai požeminio vandens sluoksnis. Būtent į jį pirmiausia patenka įvairios medžiagos, nuplaunamos nuo dirvožemio paviršiaus. Krituliai ar tirpstantis sniegas per dirvožemį ir nuogulas gali pernešti įvairius cheminius junginius į požeminius vandeninguosius sluoksnius.
Kas aptikta gruntiniame vandenyje
Tyrimų rezultatai parodė, kad dalies tirtų veikliųjų medžiagų gruntiniame vandenyje neaptikta. Pavieniuose gręžiniuose rasta kai kurių pesticidų pėdsakų, bet daugeliu atvejų jų kiekiai neviršijo nustatytų ribinių verčių.
Kai kuriose vietose aptiktos ir didesnės koncentracijos. Dažniau nustatytas bentazonas – veiklioji medžiaga, naudojama herbiciduose kovai su plačialapėmis piktžolėmis, ypač pupinių, bulvių ar javų pasėliuose. Plačiausiai paplitęs junginys 1,2,4-triazolas – daugelio fungicidų skilimo produktas. Triazolų grupės fungicidai naudojami norint apsaugoti augalus nuo grybelinių ligų javų, rapsų ir kitų kultūrų pasėliuose.
Specialistai pažymi, kad požeminiame vandenyje neretai aptinkami ne tik patys pesticidai, bet ir jų skilimo produktai – kartais net dažniau nei pirminės veikliosios medžiagos. Tai rodo, kad dalis pesticidų ar jų skilimo produktų gali pasiekti požeminius vandeninguosius sluoksnius ir juose išlikti ilgesnį laiką.
Kodėl pesticidai gali pasiekti gruntinius vandenis
Gauti duomenys rodo, kad pesticidų likučiai gruntiniame vandenyje pasiskirsto labai netolygiai. Net greta esančių gręžinių vandenyje gali būti skirtingų medžiagų ar labai skirtingų jų koncentracijų. Tai priklauso ne tik nuo pesticidų naudojimo intensyvumo, bet ir nuo vietos geologinės sandaros.
Geologinės sąlygos turi didelę reikšmę tam, kaip greitai įvairios medžiagos pasieks gruntinius vandenis. Smėlingi sluoksniai gerai praleidžia vandenį, todėl medžiagos lengviau skverbiasi kartu su požeminiu vandeniu ir gali pasklisti didesniais atstumais. Molingi sluoksniai ar priemolis vandenį praleidžia prasčiau, todėl teršalai dažniau lieka toje pačioje teritorijoje.
Ypač jautrios yra karstinės teritorijos – čia vanduo į požeminius sluoksnius patenka greičiau ir gali pernešti įvairias medžiagas iš paviršiaus į gruntinius vandenis.
„Požeminis vanduo – vienas svarbiausių geriamojo vandens šaltinių Lietuvoje, todėl labai svarbu stebėti jo kokybę ir laiku pastebėti galimus pokyčius. Tyrimai leidžia geriau suprasti, kaip įvairios medžiagos iš paviršiaus gali patekti į gruntinius vandenis ir kokią įtaką tam turi vietos geologinės sąlygos“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos ir ekogeologijos skyriaus patarėja Jurga Arustienė.
Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad pesticidai ar jų skilimo produktai į požeminius vandenis nepatenka iš karto. Kai kuriose vietovėse jų migracija per dirvožemį ir nuogulas gali trukti kelerius, keliolika ar net keliasdešimt metų. Dėl to požeminiame vandenyje kartais aptinkama gerokai anksčiau naudotų medžiagų.
Ką svarbu žinoti gyventojams
Jei geriamajam vandeniui naudojamas šulinys ar negilus gręžinys, vandens kokybę verta periodiškai patikrinti. Tai ypač aktualu pavasarį, kai dėl sniego tirpsmo ir gausesnių kritulių įvairios medžiagos lengviau pasiekia gruntinius vandenis.
Svarbu laikytis kelių paprastų principų:
• nenaudoti augalų apsaugos produktų ar trąšų arti šulinių;
• pesticidus ir kitas chemines medžiagas laikyti taip, kad jos nepatektų į dirvožemį;
• prižiūrėti šulinių konstrukciją ir sandarumą;
• periodiškai atlikti vandens tyrimus.
Laiku atlikti vandens tyrimai leidžia įvertinti, ar vanduo yra saugus vartoti, ir prireikus imtis priemonių jo kokybei gerinti bei vandens šaltiniui apsaugoti.
Projektas „Informavimas apie aplinkos taršos prevenciją ir kontrolę“.
Projekto partneriai: Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos geologijos tarnyba.
Projekto vykdytojas: Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Projektas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
