Pavasarinė operacija „Daigai“

Vien pažvelgus į daigyklas kyla panika dėl ištįsusių it siūlai daigų? Siūlome septynis būdus skubiai sustabdyti šią bėdą.

Nekantriausių daržininkų palangės jau tikriausiai žaliuoja nuo pirmųjų daigų. Dar šiek tiek, ir gležni ūgliukai turėtų pavirsti kresnais augalėliais. Tik dažnai nutinka priešingai: vietoj tvirtų daigų iš daigyklų stiebiasi blyškūs, ploni it siūlai, vos „ant kojų“ besilaikantys stiebeliai. Kaip tokioje situacijoje nepulsi į paniką, kai visas kruopštus darbas, atrodo, netrukus nueis perniek?

Laimė, daigų leipimo procesą galima ne tik sustabdyti, bet ir iš dalies ištaisyti.

Tačiau pirmiausia peržvelkime priežastis, lemiančias greitesnį daigų augimą, ir priemones, padėsiančias jį pažaboti.

Kodėl daigai ištįsta?

Ištįsimas – tai visada augalo reakcija į stresines ar nepalankias auginimo sąlygas. Daigas faktiškai aukoja stiebo storį ir šaknų vystymąsi dėl greito augimo, kad išgyventų.

Kas pastūmėja augalus tokiam elgesiui?

Šviesos trūkumas

Tai pagrindinė priežastis. Jei šviesos fotosintezei nepakanka, augalas pradeda stiebtis, kad pasiektų šviesos šaltinį.

Bet augama ne dėl to, kad stiebo ląstelės dalijasi ir stiprėja, kaip būtų normaliomis aplinkybėmis, o todėl, kad tos ląstelės ilgėja. Tad daigų stiebai tampa ploni, blyškūs, nebūdingai ilgi ir su labai dideliais tarpubambliais (atstumu tarp lapelių). Taip pat aiškiai pasvirę į vieną pusę – lango ar lempos link.

Per aukšta temperatūra – ypač naktį

Šilumoje visi medžiagų apykaitos ir augimo procesai paspartėja. Naktį, vėsesnėje aplinkoje, daigai turi ilsėtis ir tvirtėti. Tačiau šilta naktis (kai laikosi 20 laipsnių ir aukštesnė temperatūra) jiems tarsi duoda signalą augti. Dėl to daigai, net jei stovi šviesioje vietoje, greitai perauga, nusilpsta ir tampa gležni.

Todėl šiltos naktys ir šviesos trūkumas laikomi pačiu pražūtingiausiu deriniu jauniems daigams.

Per tankiai sudygsta

Kai daigams per ankšta daigykloje, jie pradeda konkuruoti dėl šviesos, vandens ir maisto. Kiekvienas augaliukas stengiasi aplenkti kaimyną, todėl tįsta dar sparčiau.

Taip sėjinukai virsta susipynusių siūlelių mišku, kurį sudėtinga išnarplioti. Tada apatiniai daigų lapai dėl šviesos trūkumo geltonuoja ir nyksta.

Didžiausias pavojus – šitaip susigrūdus daigams, sutrinka oro cirkuliacija tarp jų ir tai skatina ligas.

Perteklinis laistymas

Per gausiai laistydami daigus skatiname spartų žaliosios masės augimą, tačiau šaknų sistema ir stiebo audiniai nespėja sutvirtėti. Todėl augalai atrodo išpurtę, tačiau nėra nestabilūs.

Laistymas turi būti reguliarus, bet saikingas.

Azoto trąšos

Aktyvus jaunų daigų tręšimas azotu (pavyzdžiui, karbamidu ar galvijų mėšlo užpilu) veikia tarsi augimo hormonas. Augalas „persivalgo“, suveši jo žalioji masė, užsiaugina ilgus stiebus ir didelius lapus, bet nepajėgia jų išlaikyti.

Kas per daug, tas nesveika – patarlė, itin tinkama azoto trąšoms. Bet ne mažiau svarbu atminti ir tai, jog kitų elementų – kalio, kalcio, fosforo – trūkumas lemia ląstelių sienelių susilpnėjimą ir tą patį rezultatą: daigų ištįsimą.

Per vėlai atliktas arba visai neatliktas pikavimas

Mažame vazonėlyje šaknys greitai užpildo visą žemės tūrį. Joms darosi ankšta, šaknys ima lįsti pro drenažo angas, tad augalas pradeda aktyviai stiebtis į viršų, nors kitos augimo sąlygos puikiausiai atitinka normas.

Kaip padėti augintiniams

Galima teigti, kad daigų ištįsimas – tai šviesos, šilumos, laistymo ir mitybos disbalanso rezultatas.

Norite išgelbėti augintinius? Teks pakoreguoti jų auginimo sąlygas: sumažinti aplinkos temperatūrą (ypač naktimis), pagerinti apšvietimą, 2–3 dienoms nutraukti laistymą ir leisti substratui pradžiūti. Taip pat netręšti augalų ir prireikus imtis „chirurginės“ intervencijos.

Štai kaip visa tai daroma.

Temperatūros sumažinimas

Vos pastebėjus problemą, temperatūrą būtina skubiai sumažinti artimiausioms 3–5 dienoms. Sukurti stresinę, tačiau gerąja prasme, situaciją. Ir ypač naktimis.

• Kopūstų daigams reikalinga temperatūra: 12–16 laipsnių dieną, 6–8 laipsnių naktį.

• Paprikų ir baklažanų daigams: 20–22 laipsnių dieną, 18–19 laipsnių naktį.

• Pomidorų daigams: 18–20 laipsnių dieną, 15–17 laipsnių naktį.

• Kad daigai toliau augtų normaliai, reikia stengtis palaikyti aplinkos temperatūrą ties 18–20 laipsnių riba dieną ir maždaug 16 laipsnių naktį.

Šiltos naktys ir šviesos trūkumas laikomi pačiu pražūtingiausiu deriniu jauniems daigams.

Vienas iš variantų, kaip tą padaryti, – perkelti daigus toliau nuo pagrindinio sauso karščio šaltinio namuose: radiatoriaus. Taip pat galima juos atitverti nuo radiatoriaus ekranu, pagamintu iš folija apklijuoto kartono (foliją atsukant į radiatorių, kad ji atspindėtų šilumą).

Naudinga aktyviai vėdinti kambarį, tik tuo metu daigus būtina nukelti nuo palangės arba užtikrinti jiems patikimą apsaugą nuo šalto oro srauto. Atminkite: skersvėjis yra stresas, o jis gali išprovokuoti augalų ligas.

Galiausiai, jei turite įstiklintą balkoną ir dieną temperatūra jame neperžengia leistino diapazono ribų, daigus galima išnešti ten atvėsti.

Naktį saugu šiek tiek praverti langą mikroventiliacijos režimu, bet reikia įsitikinti, kad pučiamas oras nekošia tiesiogiai daigų.

Apšvietimo padidinimas maksimaliai išnaudojant natūralią šviesą

Pirmiausia reikėtų kruopščiai nuplauti langus iš abiejų pusių. Nustebsite, bet dulkių sluoksnis gali sulaikyti iki 30 proc. šviesos!

Prireikus daigus galima pernešti ant kitos – pačios šviesiausios namų palangės.

Taip pat iš vidinės palangės pusės patariama įrengti šviesą atspindinčius skydelius – tuos pačius ekranus iš folijos. Folija atspindės kambaryje esančią išsklaidytą šviesą atgal į daigus ir bendrą apšvietimą padidins 1,5–2 kartus. Tai paprasta ir veiksminga.

Papildomas apšvietimas fitolempomis

Lempa paprastai įrengiama 15–25 cm aukštyje virš augalų viršūnių. Jei daigai ištįso, atstumą galima sumažinti iki 10–15 cm. Tačiau būtina atidžiai stebėti, kad lapai neapdegtų (jei rankai po lempa darosi karšta, augalui taip pat bus per karšta!).

Lempas derėtų įjungti 12–14 valandų per parą, priklausomai nuo kiekvienos konkrečios kultūros poreikių.

Ir nė nebandykite naudoti įprastų lempų ar šilto spektro šviesos diodų – papildomam augalų apšvietimui jie neefektyvūs.

Daigų praretinimas ir vazonėlių išskirstymas

Silpniausius sėjinukus per tankiai pasėtuose plotuose geriau pašalinti. Jeigu sėjote į atskirus vazonėlius, juos reikėtų sustatyti erdviau, kad gretimų daigų lapai nesiliestų. Jiems augant, atstumą vis didinti.

Taip pat būtina kasdien pasukti daigyklas arba vazonėlius su daigais 180 laipsnių, kad augalai nepasvirtų į vieną pusę ir vystytųsi tolygiai.

Substrato papildymas

Tai ypač aktualu auginant pomidorus, paprikas, baklažanus, kopūstus ir gėles. Į dėžutes ir puodelius reikia atsargiai pripilti sauso, puraus substrato iki sėklaskiltinių arba net pirmųjų tikrųjų lapelių lygio. Netrukus iš po žeme atsidūrusios stiebo dalies išaugs pridėtinės šaknys ir daigai sutvirtės.

Tiesa, papildomai berti substrato reikia palaipsniui, keliais etapais – po 1–2 cm vienu kartu.

Apdorojimas augimo reguliatoriumi

Šiam tikslui galima naudoti specialius preparatus – vadinamuosius retardantus, kurie slopina pernelyg spartų stiebų augimą stabdydami augalų augimo hormono giberelino sintezę.

Tokios priemonės sustiprina stiebą, jį pastorina, intensyvina lapų spalvą. O ir šiaip pagerina daigų kokybę: jų imunitetas tampa stipresnis, ligų grėsmė mažėja.

Tačiau siekiant išvengti neigiamų pasekmių augalams labai svarbu laikytis gamintojo instrukcijų dėl dozavimo ir apdorojimo.

Viršūnių nupjovimas ir įšaknijimas

Radikalus, bet efektyvus metodas, deja, tinkamas tik pomidorams.

Reikia nupjauti augalo viršūnę virš 5–6 tikrojo lapelio, pamerkti į vandenį ir 5–7 dienas palaukti, kol išleis šaknis. Tada bus galima ją pasodinti kaip naują augalą.

Ant likusio „kelmelio“ lapų pažastyse išaugs naujos ataugos. Iš jų bus galima palikti porą pačių stipriausių.

Pikavimas gulsčiai arba labai giliai

Ir vėlgi, šis būdas tinka tik pomidorams.

Pikuojant vazonėlyje ar lovelyje reikia padaryti ilgą vagelę ir į ją paguldyti ištįsusį stiebą prieš tai pašalinus apatinius lapus. Paviršiuje turi likti tik viršūnė su lapais.

Atsargiai užpilkite paguldytą stiebą žemėmis – palaipsniui jis išleis šaknis per visą savo ilgį.

Stiebo susukimas žiedu

Toks būdas tinka agurkams, moliūgams ir cukinijoms. Ištįsusį stiebą galima atsargiai paguldyti ir, susukus žiedu palei vazonėlio kraštą, lengvai užberti žemėmis. Jis greitai išleis šaknis.

Jei laiku imsitės visų išvardintų priemonių, po kelių dienų pastebėsite teigiamus pokyčius: daigai liausis augę į aukštį, stiebas ims tamsėti ir sutvirtės, lapai įgaus sodrią spalvą, pradės vystytis nauji, stiprūs lapeliai. Augalas persiorientuos į šaknų sistemos kūrimą.

Jeigu nuo pat pradžių sėjinukams sukursite tinkamas sąlygas – parūpinsite daug šviesos, vėsos ir tinkamai laistysite, su ištįsimo problema išvis neteks susidurti.