Šeimos planavimas grįžta į tarptautinę plėtros darbotvarkę
Marie Stopes klinikoje, įsikūrusioje Vagadugu (Burkina Fasas) priemiestyje, maždaug 30-metė Juliette šypsosi nuo stalo, kur jai dedama kontracepcinė gimdos spiralė. Ji jau turi tris vaikus ir daugiau nenori. Moteris pripažįsta, kad vyras apie šią procedūrą nieko nežino, bet mano, kad jis neprieštarautų. Sprendžiant iš susirinkusių minių – niekas neprieštarauja. Dviaukščiame pastate knibždėte knibžda motinų su vaikais: pasak įstaigos direktorės Sally Hughes, per mėnesį apsilanko apie 14 tūkst. žmonių. Kieme sustoja visureigis, kuriuo iš kasdienio patronažo po aplinkinius kaimus grįžo gydytoja, pribuvėja ir slaugytoja – iš jų kontracepcinių priemonių gauna dar daugiau žmonių.
Turtingų šalių standartais kontracepcija pigi, bet ne vietiniams. Implantai „Marie Stopes International“ atsieina po 25 JAV dolerius už vienetą, bet ši labdaringa įstaiga gali imti tik 1,50 JAV dolerio. Tad norint patenkinti augančią paklausą reikia aukų ir vyriausybės pagalbos. Burkina Faso gimstamumo rodiklis – vienas didžiausių pasaulyje: moteris per gyvenimą gali vidutiniškai susilaukti šešių vaikų. Bet rodiklis mažėja. 1990 m. jis siekė 7, o pačiame Vagadugu dabar nesiekia 5. S. Hughes pasakoja: „Moterys kontracepciją naudoja, nes nori dirbti ir nerimauja, kaip išmaitinti ir išmokslinti vaikus. Vyrų tai nejaudina bet jie reaguoja į argumentus apie žmonų sveikatą ir pajamas.“
Daugiau kaip dešimtmetį šeimos planavimas besivystančiose šalyse, tokiose klinikose kaip ši, vyko beveik nesulaukdamas pašalinių dėmesio. Nors valstybės rūpinosi nevienodai (vienur kontracepcija skatinama, kitur draudžiama), tarptautiniai paramos teikėjai šio reikalo vengė. Pastaroji rimta Jungtinių Tautų konferencija, skirta šeimos planavimui, vyko labai seniai – 1994-aisiais. Prie to prisidėjo JAV politika. 1984-aisiais Ronaldas Reaganas nutraukė JAV federalinę paramą abortus darančioms arba ginančioms grupėms. Demokratų administracijos tokią politiką atšaukdavo, o respublikonų – grąžindavo.
Terminas „šeimos planavimas“, sietas su priverstine gyventojų skaičiaus kontrole, išėjo iš mados, išstumtas „seksualinės ir reprodukcinės sveikatos“. Dažnas ekonomistas tvirtino, kad kontracepcija bet kuriuo atveju iš esmės yra neaktuali, nes demografiniai dėsningumai, jų teigimu, ekonominį augimą ne itin veikia, ir svarbu platesnio masto socialinė bei ekonominė plėtra. Kiti nepritaria. Johnas Clelandas iš Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos pastaruosius 15 metų vadina „siaubingo aplaidumo“ metais.
Taigi liepos 11-ąją Londone vykęs šeimos planavimui skirtas viršūnių susitikimas – rimtas pokytis. Susitikime, kurį sušaukė britų vyriausybė ir labdaros fondas „Gates Foundation“, iškovotas pažadas, kad paramos teikėjai ir besivystančios šalys skirs 4,6 mlrd. JAV dolerių, idant iki 2020-ųjų šiuolaikiškos kontracepcijos (spiralių, piliulių, injekcijų, implantų ir prezervatyvų) papildomai gautų 120 mln. moterų. Tai būtų nemenkas priedas prie kasmet tose šalyse šeimos planavimui išleidžiamų 4 mlrd. JAV dolerių.
Vėl madinga
Jeigu su naujai gautais pinigais pavyks pasiekti tikslus, kurių tikimasi, moterų, kurios negali gauti šiuolaikinės kontracepcijos priemonių, nors jų nori arba joms jų reikia, vargingose šalyse sumažėtų daugiau kaip perpus. Pasak Guttmacherio instituto, Niujorko idėjų kalvės, 2012 m. besivystančiose šalyse tokių 15–49 metų moterų buvo 222 mln., o skaičius kasmet sumažėja vos 0,5 proc. „Šeimos planavimas, kuriuo 20 metų niekas nesirūpino, sugrįžo“, – sako Johnas May iš Pasaulinio plėtros centro, Vašingtono mieste įsikūrusios idėjų kalvės.
Ne per anksti. Nors didžiojoje pasaulio dalyje, įskaitant daug besivystančių šalių, šeimos dydis ir gimstamumo rodikliai sumažėjo (iš dalies dėl prieinamos kontracepcijos), kai kurių kampelių demografinė revoliucija nepasiekė. Rytų Azijoje šeimos planavimas prieinamas daugiau kaip keturiems penktadaliams moterų. Bet Artimuosiuose Rytuose ir didžiumoje Užsachario Afrikos tokių mažiau kaip pusė. Vakarų ir Centrinėje Afrikoje – tik dešimtadalis.
Tai nemenka atsilikusių grupė. Maždaug vienas iš septynių žmonių pasaulyje gyvena šalyse, kur gimstamumo rodiklis siekia arba viršija 4. Kaip pažymi J. May, į šią kategoriją patenka didžiuma iš 48 vargingiausių valstybių, o JT numato, kad gyventojų skaičius jose 2050-aisiais bus padvigubėjęs iki 1,7 mlrd., palyginti su 850 mln. 2010-aisiais. Tokį gyventojų skaičiaus augimą ne visuomet lemia pasirinkimas. Tose šalyse, kur didelė šeima yra norma, didžiuma tėvų sako norį mažiau vaikų. Aprūpinant kontracepcija „išklausomas tėvų noras“, medicinos žurnale „Lancet“ viršūnių susitikimo išvakarėse rašė Etiopijos ir Ruandos premjerai.
Nepageidaujamų vaikų kaina
Šeimos planavimo stoka stabdo šalis. Gimstamumo rodikliams paliekant aukštumas, gaunami demografiniai dividendai – didelė darbingo amžiaus suaugusiųjų grupė. Tad kol kontracepcijos stinga, o gimstamumo rodikliai aukšti, tų dividendų šalys nemato, vietoj jų gaudamos daug išlaikytinių. XX a. 7-ajame dešimtmetyje išlaikytinių rodiklis (vaikų ir pensininkų santykis su gyventojų skaičiumi) Afrikoje buvo apie dešimt punktų didesnis nei Rytų Azijoje. Po to, kai gimstamumo rodikliai 50 metų mažėjo, Rytų Azijos išlaikytinių rodiklis už Afrikos rodiklį mažesnis apie 40 punktų.
Be to, kontracepcija duoda tiesioginės naudos sveikatai. Guttmacherio instituto skaičiavimu, besivystančiose šalyse šiais metais bus apie 80 mln. neplanuotų nėštumų, kai gresia 40 mln. abortų, 10 mln. persileidimų, taip pat 100 tūkst. gimdyvių mirčių, 800 tūkst. negyvagimių ir 600 tūkst. naujagimių mirčių. Instituto manymu, visuotinai prieinama kontracepcija nepageidautinų nėštumų skaičių sumažintų dviem trečdaliais, tad būtų 26 mln. mažiau abortų ir 21 mln. mažiau neplanuotų naujagimių. Tai, kas kūdikių mirtingumui yra skiepai, gimdyvių mirtingumui yra kontracepcija. J. Clelandas tvirtina, kad ne mažiau svarbus yra šeimos planavimo poveikis tarpui tarp gimdymų. Medicininiai įrodymai aiškūs: jeigu pagimdžiusi moteris pastoja per 18 mėnesių, persileidimo arba negyvagimio, mažo naujagimio svorio, kūdikio mirties ir sutrikusio fizinio vystymosi tikimybė daug didesnė. Kai tarpas tarp gimdymų didesnis, geresnė ir vaiko sveikata. Dėl to šeimos planavimas apsimoka. Guttmacherio instituto tyrime skaičiuojama, kad už kiekvieną šiuolaikinei kontracepcijai išleistą dolerį besivystančios šalys sutaupytų po 1,4 JAV dolerio, skirto gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrai, jau nekalbant apie išvengtas kančias.
