Rafaelis Correa naudojasi Juliano Assange’o byla, kad užsitikrintų vadovavimą Lotynų Amerikos kraštutiniams kairiesiems. Tačiau, atsidūręs dėmesio centre, jis gali patirti nepatogumų.
Legendinis Ekvadoro lyderis Jose Maria Velasco kartą pareiškė: „Duokite man balkoną ir aš tapsiu prezidentu.“ Juo tapo penkis kartus, bet keturis kartus jį nuvertė armija. Savo teatrališku populizmu J. M. Velasco primenantis R. Correa akivaizdžiai tikisi, kad jo sprendimas rugpjūčio 16 d. „Wikileaks“ tinklalapio įkūrėjui J. Assange’ui suteikti prieglobstį Ekvadoro ambasadoje Londone ir galimybę naudotis jos balkonu kreiptis į savo rėmėjus, padidins tikimybę laimėti dar vieną kadenciją vasarį vyksiančiuose rinkimuose.
Šis užmojis neabejotinai suteikė R. Correai retai pasitaikančią galimybę tapti pasauline garsenybe. Tačiau neaišku, ar tai prisidės prie jo ilgalaikės sėkmės. Atėjęs į valdžią 2007 m., R. Correa sulaukė tvirtos paramos iš tautos. Jis vykdė tai, ką vadina „piliečių revoliucija“ politinio nestabilumo sinonimu tapusioje šalyje.
Jis naudojo pelną iš naftos ir pinigus, kuriuos sutaupė atsisakęs vykdyti skolinius įsipareigojimus socialinėms išlaidoms padidinti. Jis tai suderino su teatrališkais antiamerikietiškais pareiškimais ir veiksmais. Jis atsisako atnaujinti susitarimą, kuriuo leidžiama Ekvadore laikyti amerikietišką bazę kovai su narkotikais. Ir jis prisijungė prie komunistinės Kubos ir Venesuelos prezidento Hugo Chavezo antiamerikietiškojo aljanso ALBA (ispaniškai reiškia „aušra“).
Kai „Wikileaks“ paviešino diplomatinį susirašinėjimą, kuriame JAV ambasadorė Ekvadoro sostinėje Kite Heather Hodges pasidalijo įtarimais, kad prezidentas žino, jog policijos vadovas korumpuotas, R. Correa ją išsiuntė iš šalies.
Birželį J. Assange’as prisiglaudė Ekvadoro ambasadoje Londone – už „Harrods“ prekybos centro esančio raudonų plytų namo bute, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją. Ten jis kaltinamas seksualine prievarta. (Jis pats teigia, kad seksas vyko abipusiu sutikimu.)
Suteikdamas prieglobstį J. Assange’ui R. Correa teigia ginąs žodžio laisvę. Ekvadoro užsienio reikalų ministras Ricardo Patino praėjusį mėnesį Švedijos kaltinimus apibūdino kaip „juokingus“ teigdamas, kad jie yra gudri užmačia siekiant pagelbėti įvykdyti J. Assange’o ekstradiciją į JAV, kur jam gali grėsti mirties bausmė.
Tačiau tarptautiniai teisininkai teigia, kad ekstradiciją būtų sunkiau įvykdyti iš Švedijos nei iš Didžiosios Britanijos. JAV nepareiškė kaltinimų J. Assange’ui, nors šiuo metu už „pagalbą priešui“ teisia tūkstančių konfidencialių diplomatinių susirašinėjimų perdavimu „Wikileaks“ kaltinamą kareivį Bradley Manningą.
Kai kurie iš R. Correos priešininkų ginčija, kad jis naudojasi J. Assange’o byla tam, kad perimtų iniciatyvą ALBA grupėje iš vėžiu sergančio H. Chavezo. Šiemet R. Correa kvietė taikyti sankcijas Didžiajai Britanijai už jos atsisakymą derėtis dėl šios valdomų Folklando salų ir, protestuodamas prieš Kubos nepakvietimą, boikotavo 34-ąjį Amerikų sąskrydį.
R. Correa naudojasi iš Didžiosios Britanijos ambasadoriaus gautu laišku, kurį parašyti buvo labai prasta mintis. Laiške ambasadorius nurodo Didžiosios Britanijos įstatymus, leidžiančius atšaukti ambasados teritorijos neliečiamumą, jeigu patalpomis piktnaudžiaujama. R. Correa tai pavadino grasinimu „šturmuoti“ ambasadą. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague’as paneigė, kad vyriausybė ką nors panašaus rengia, ir tvirtino esąs nusiteikęs išspręsti ginčą derybomis.
Šis laiškas leido R. Correai vaizduoti J. Assange’o bylą kaip mažos šalies ir „imperialistinių jėgų“ grumtynes. Nenuostabu, kad ALBA partneriai jį parėmė. Jis taip pat paskelbė pergalę rugpjūčio 19 d. specialiai surengtame Pietų Amerikos sąjungos (UNASUR) susitikime Ekvadore, Guajakilyje. Tačiau, nors UNASUR deklaravo paramą Ekvadorui tuo atveju, jeigu bus grasinama ambasadai, ir patvirtino Ekvadoro teisę suteikti diplomatinį prieglobstį, organizacijos atstovai neišreiškė akivaizdaus pritarimo tam, kad R. Correa ambasadoje slepia J. Assange’ą. Kelios šalys, įskaitant Braziliją, į susitikimą atsiuntė žemesnio rango pareigūnus, o ne užsienio reikalų ministrus.
Diplomatiška ar lunatiška?
Teisė suteikti prieglobstį ambasadose nepripažįstama nei tarptautinėje teisėje, nei 1961 m. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių. Lotynų Amerika yra vienintelis regionas pasaulyje, kur tokia praktika taikoma, – tai yra šio regiono politinių represijų istorijos pasekmė. Po to, kai diktatorius 1948 m. perėmė valdžią Peru, šios šalies politikas Victoras Raulis Haya de la Torre surado prieglobstį šešeriems metams Kolumbijos ambasadoje Limoje. Visą tą laiką armijos tankai buvo apsupę pastatą.
R. Correa pareiškė, kad Ekvadoras gali pateikti J. Assange’o bylą į Tarptautinį teisingumo teismą (TTT). Tačiau TTT V. R. Hayos de la Torre byloje išleido kategorišką nutarimą, kad diplomatinis prieglobstis gali galioti tik esant aiškioms sutartims arba jeigu yra taikomas abipusiai. Didžioji Britanija nėra pasirašiusi tokių sutarčių. Jų taip pat nepasirašiusios ir JAV: kinų disidentui balandį prisiglaudus ambasadoje Pekine, JAV perdavė jį atgal Kinijai, prieš tai suderėjusios, kad jis bus saugiai išlydėtas iš šalies.
Po TTT sprendimo 1954 m. Amerikos valstybių organizacija sudarė Karakaso konvenciją dėl diplomatinio prieglobsčio, nors ją ratifikavo tik 14 iš 34 narių. Lotynų Amerikoje vis labiau įsigali demokratija, todėl tokia tradicija turėtų tapti nebereikalinga.
Tačiau taip neįvyko. Manuelis Zelaya, protestuodamas prieš jo pašalinimą iš Hondūro prezidento posto 2009 m., naudojo Brazilijos ambasadą Tegusigalpoje. Birželį Brazilija suteikė prieglobstį savo ambasadoje La Pase Bolivijos senatoriui. Šis tvirtino, jog jo kova prieš neteisėtą prekybą narkotikais ir R. Correos sąjungininko Evo Morales vyriausybės korupcija pavertė jį politinio persekiojimo taikiniu.
Tačiau abejotina, ar Karakaso konvencijos sudarytojai turėjo mintyje panašius į J. Assange’ą, ieškančius prieglobsčio nuo kaltinimų seksualine prievarta Švedijoje – šalyje, kurioje pagarbos žmogaus teisėms lygis yra nepriekaištingas.
Ieško krislų kitų akyse
R. Correos oponentai Ekvadoro spaudoje kaltina jį veidmainyste, atkreipdami dėmesį į nepakantumą kritikai ir pagarbos žodžio laisvei trūkumą jo šalyje. Taip pat priekaištaujama dėl trukdymo vykdyti teisingumą Didžiojoje Britanijoje ir Švedijoje.
E. Palacio vos nebuvo įkištas už grotų.
R. Correa laimėjo referendumą dėl didesnės teismų kontrolės, ir tai leido prikimšti teismus jam tinkančių teisėjų. 2011 m. liepą jis laimėjo bylą dėl šmeižto prieš opozicijos nuomonių skilčių rašytoją Emilio Palacio. Teismas paskyrė neproporcingą bausmę E. Palacio ir trims laikraščio „El Universo“ direktoriams – trejus metus kalėjimo ir 40 mln. JAV dolerių baudą kartu sudėjus. Po protestų R. Correa suteikė amnestiją ketvertukui, bet tik tada, kai E. Palacio pradėjo siekti prieglobsčio Majamyje.
Ekvadoro prezidentas tvirtina, kad privati žiniasklaida tarnauja verslininkų siekiams pakenkti jo vyriausybei. Vyriausybė kuria valstybinę žiniasklaidos imperiją ir neseniai uždarė 19 radijo stočių ir televizijos kanalą. Kai kuriais atvejais jie buvo laiku nesumokėję rinkliavų, bet žiniasklaidos priemonės savo ruožtu tvirtina, kad nebuvo laikytasi nustatytos tvarkos.
Liepos 31 d. pareigūnai ir policija antrą kartą perėmė savaitinio žurnalo „Vanguardia“ kompiuterius. Šį kartą Darbo ministerija pareiškė, kad žurnalas nesilaikė neįgalius asmenis samdyti reikalaujančio įstatymo. Tuo tarpu „Vanguardia“ teigia, kad ministerija atsisakė registruoti sutartį su neįgaliu darbuotoju.
Naujasis baudžiamasis kodeksas siekia sustabdyti visus galimus ekvadorietiškus Assange’us nuo vyriausybės dokumentų nutekinimo. Protestuodami prieš tai, per R. Correos pastarąją metinę kalbą Kongrese programišiai „nulaužė“ vyriausybės tinklalapius.
Prieglobsčio suteikimas J. Assange’ui „nepakeis represinių sąlygų, kuriomis turi gyventi kritiškai vyriausybės veiklą ir politiką norintys nušviesti Ekvadoro žurnalistai“, – tinklaraštyje parašė Carlosas Lauria iš aktyvistų grupės Žurnalistų gynimo komiteto. Tačiau „Vanguardia“ redaktorius Juanas Carlosas Calderonas teigia, kad „paradoksaliai“ prieglobstį J. Assange’ui suteikusiam R. Correai ateityje bus sunkiau trypti žiniasklaidą.
Ant vienos iš sienų Kite nupurkštas grafitis perspėja: „Assange’as ateina – ruoškitės.“ Greičiausiai taip nebus. „Diplomatiniais ir teisiniais terminais, esame aklavietėje, – teigia buvęs užsienio reikalų ministras Francisco Carrionas. – Tam, kad būtų atvertas naujas puslapis, reikia politinio sprendimo.“
R. Correa praėjusią savaitę pasakė, kad J. Assange’as „gali likti ambasadoje neribotą laiką“. Tačiau jis pridėjo, jog yra pasirengęs kalbėtis su Didžiąja Britanija. J. Assange’o naujausias advokatas, anksčiau teismo pareigūnu Ispanijoje dirbęs Baltasaras Garzonas, nori, kad Švedija aiškiai įsipareigotų nepasiųsti J. Assange’o į JAV. Remiantis Švedijos įstatymais, tokia absoliuti garantija neįmanoma.
R. Correa gali būti sugėdintas dėl dvigubų standartų taikymo buvusiam tyrėjui Baltarusijoje Aleksandrui Barankovui. Apkaltintas sukčiavimu ir turto prievartavimu, A. Barankovas 2009 m. pabėgo iš Baltarusijos. Jis teigia, kad kaltinimai buvo sufabrikuoti, nes jis atskleidė aukštų pareigūnų vykdomą naftos kontrabandą.
2010 m. Ekvadoras A. Barankovui suteikė pabėgėlio statusą. Tačiau po to, kai Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka praėjusį mėnesį apsilankė Ekvadore ir pasirašė keletą bendradarbiavimo susitarimų, A. Barankovas buvo suimtas ir pasodintas į kalėjimą. Ekvadoras svarsto Baltarusijos prašymą išduoti A. Barankovą. Teigiama, jog A. Lukašenka pažadėjo, jog jis nebus nubaustas mirties bausme.
A. Barankovas gali būti nusikaltėlis, gali ir nebūti. Tačiau savo sprendimu dėl išdavimo Baltarusijai R. Correa atskleis, ar jis daugiau pasikliauja Švedija, ar Baltarusija, kuri negarsėja teisingais teismais. Jeigu Ekvadoro nafta pradės nešti mažiau ekonomikos gerovės, šalies piliečiams gali pradėti rūpėti, ką į draugus renkasi jų prezidentas.
