Palaiminta mūsų partija.
Katalikų bažnyčią į savo rankas partija suima tvirčiau.
Kinijos valstybės palaikomo katalikiško laikraščio „Tianguang“ teigimu, Kinijoje Katalikų bažnyčia dar nebuvo mačiusi tokios „politinės ir religinės harmonijos bei draugiškos atmosferos kaip šiandien“. Tai ne visai teisybė. Komunistų partija Katalikų bažnyčią Kinijoje mėgina kontroliuoti griežčiau. Kai kurie Bažnyčios nariai pasipiktino. Vatikanas irgi.
Šiuo džiugiu komentaru laikraštyje minimas gruodžio 7 dieną Pekine prasidėjęs nacionalinis Kinijos katalikų atstovų suvažiavimas. Susirinkimui, kurio metu ketinama išrinkti naujus Kinijos bažnyčios valdymo struktūrų vadovus, Vatikanas prieštarauja. Šiuos vadovus iš esmės skiria vyriausybė, o Vatikano nuomonės niekas neklauso. Kelis kinų vyskupus, kurie dėl ištikimybės Vatikanui buvo linkę neatvykti, tris dienas truksiančiame renginyje dalyvauti privertė.
Įtampa tarp Vatikano ir Bažnyčią kontroliuojančių Komunistų partijos narių pastarosiomis dienomis staiga išaugo. Grupė seminaristų iš Hebėjaus katalikų teologijos ir filosofijos seminarijos, įsikūrusios Šidziadžuango mieste 300 kilometrų į pietus nuo Pekino, šį mėnesį surengė neįprastai atvirą protestą. Palaikomi dėstytojų, visi 102 seminaristai iš dulkėtame pramoniniame Hebėjaus provincijos sostinės pakraštyje įsikūrusios seminarijos patraukė į vyriausybės religinių reikalų biurą komerciniame miesto centre. Baltas mokymo įstaigos uniformas vilkintys studentai atvykę taikiai reikalavo iš seminarijos rektoriaus pavaduotojo pareigų atleisti vieną biuro pareigūną – Tang Zhaojuną. Tang Zhaojunas netgi ne katalikas. Jį paskyrė lapkričio 11 dieną, o netrukus studentai jau boikotavo paskaitas ir studijas atnaujino tik gruodžio 6 dieną. Religinių reikalų biuro pareigūnai šiurkščiai atsisako komentuoti. Bet vienas iš seminarijos kunigų teigia, kad vyriausybė nuolaidą padarė. Ji sutiko Tang Zhaojuną atleisti iš vadovaujamų pareigų ir palikti tik kaip dėstytoją. Anot kunigo, jei vyriausybė savo pažado nesilaikys, kils „didesnių problemų“. „Mes visi labai vieningi“, – sako jis.
Žodis „vieningi“ kalbant apie Kinijos katalikų bažnyčią, tiesą sakant, ne itin taiklus. Milijonams jos narių jau seniai tenka nelengva pareiga rinktis, kam būti ištikimiems. Vyriausybės pripažinta biurokratinė Bažnyčios struktūra, kurią sudaro Kinijos katalikų patriotinė asociacija ir Kinijos vyskupų taryba, Vatikano valdžios nepripažįsta. Reikalus ji tvarko taip pat diktatoriškai, kaip viską tvarko partija. Kinijoje išplitusi „pogrindinė“ Bažnyčios struktūra, kuri yra ištikima Romai, taigi valdžia ją įtaria esant neištikimą Kinijai. 2007 metais popiežius Benediktas XVI nesantaiką mėgino užglaistyti, Kinijos katalikams liepdamas nevengti valstybės kontroliuojamos Bažnyčios. Bet daugeliui ji vis tiek atrodo itin įtartina.
Vatikanas ir Kinija labiausiai pešasi dėl vyskupų skyrimo. Pastaraisiais metais būta nedrąsių kompromiso ženklų. Abi pusės ramiai susitardavo dėl bendro kandidatų tvirtinimo. Bet lapkritį, pirmą kartą nuo 2006 metų, vyriausybės palaikoma Bažnyčia į vyskupus įšventino Guo Jincai – be Vatikano sutikimo. Idant sustiprintų ceremonijos teisėtumą, pareigūnai privertė dalyvauti Vatikano patvirtintus Kinijos vyskupus. Reporterių į Hebėjaus provincijos mieste Pingčiuane, esančiame į šiaurės rytus nuo Pekino, vykusią ceremoniją policija neįleido. Vatikanas įvykį pavadino sunkiu bažnytinės teisės ir religinės laisvės pažeidimu bei užsiminė, kad Guo Jincai gali būti ekskomunikuotas. Kinija atsakė Vatikaną apkaltindama tokios laisvės pažeidimu Kinijoje.
Kinija savo Katalikų bažnyčią privertė nutraukti ryšius su Vatikanu 1951 metais, kai partija valdžią buvo užgrobusi jau dvejus metus. Buvęs Kinijos socialinių mokslų akademijos mokslininkas ir vienas geriausių katalikybės ekspertų Kinijoje Ren Yanli sako, kad mėginimus susitaikyti žlugdė abiejų pusių „taikingosios ir karingosios frakcijos“. Anot jo, griežtos politikos šalininkai Kinijoje nemato jokios naudos, jei Pekine įsikurs popiežiaus nuncijus. Mėgstantieji paerzinti Vatikaną Kinijoje ir vėl dominuoja.
