Šalia „Kalnapilio“ arenos šeštadienio rytą į rikiuotę stojo šimtai Lietuvos šaulių sąjungos Alfonso Smetonos rinktinės narių – tikrintas jų realus pasirengimas veikti krizių ir ekstremalių situacijų metu.
Pratybų metu, sulaukę skambučio, Panevėžio miesto ir rajono, taip pat Pasvalio, Biržų, Rokiškio rajonų kuopų šauliai su turima ekipuote, ginkluote ir kitomis priemonėmis per nustatytą laiką turėjo prisistatyti į Panevėžį.
Tokio masto šaulių pratybos ALERTEX (nuo angliško „alert exercise“) patikrina budrumo lygį, kai šauliai privalo su visa reikalinga įranga kuo greičiau atvykti į nurodytą vietą ir būti pasirengę vykdyti paskirtas užduotis.
Susisiektų ir be telefonų
Alfonso Smetonos rinktinės vado pavaduotojas Vaidas Ragauskas pabrėžė, kad šių pratybų pagrindinis tikslas – įvertinti šaulių pasirengimą veikti skubios ir netikėtos grėsmės akivaizdoje.
„Svarbu, kad šauliai į nurodytą vietą susirinktų per kuo trumpesnį laiką ir būtų pasiruošę vykdyti užduotį. Numatytos signalo perdavimo grandinės. Jei veikia telefono ryšys, naudojamės technologijomis, jei ne – siunčiame pasiuntinius ir pavojaus signalą perduodame iš lūpų į lūpas“, – sako V. Ragauskas.
Anot jo, pratyboms pasirinkta vieta prie arenos neatsitiktinai – siekiama kuo mažiau trikdyti įprastą panevėžiečių kasdienybę ir kartu parodyti visuomenei, kad šauliai yra pasirengę vykdyti savo pareigas, jei to prireiktų.
Pasak vado pavaduotojo, tokie susibūrimai leidžia įvertinti ir praktinius aspektus. Dalį amunicijos ir ekipuotės šauliai įsigyja savo lėšomis, dalį suteikia sąjunga, todėl ALERTEX tampa proga realiai patikrinti narių pasirengimą.
Šalia ginklo – ir dūda
Panevėžio A. Smetonos rinktinėje yra apie 400 suaugusių narių ir daugiau nei 500 jaunųjų šaulių nuo 11 iki 18 metų.
Pasak V. Ragausko, siekiama, kad šauliai būtų aktyvūs, o ne „popieriniai“ – ne vien pasipuoštų uniforma šventėms, bet nuolat dalyvautų pratybose ir būtų pasirengę veikti.
Visuomenei šaulystė dažnai asocijuojasi tik su ginklais.
Tačiau, atkreipia dėmesį V. Ragauskas, Šaulių sąjungos simbolyje pavaizduoti šautuvas ir dūda yra vienodo dydžio – tai reiškia, kad pusė veiklos skirta gynybai, kita pusė – kultūrai ir pilietiškumui. Šauliai aktyviai dalyvauja visuomeniniuose ir kultūriniuose renginiuose, stiprina bendruomeniškumą ir pilietinę dvasią.
Į šeštadienio pratybas prie miesto arenos buvo pakviesti ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnai.
Jie siekia šaulių savanorystę įprasminti pakviesdami tapti policijos rėmėjais.
„Šaulys iš principo yra žmogus, kuris savo laiku nori dalytis su bendruomene“, – pabrėžia V. Ragauskas.
Profesijos – pačios įvairiausios
Pirmą kartą tokio masto kovinės parengties ir logistinio aprūpinimo pratybos ALERTEX visose 10-yje šaulių rinktinių buvo surengtos 2024 metais, o dabar tai tapo kasmete praktika.
Šiemet ALERTEX ciklą pirmieji pradėjo Kauno apskrities šauliai – LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė, vėliau pratybos vyks ir kitose rinktinėse.
„Kad valstybė būtų saugi, reikalingas kiekvienas su savo kompetencijomis.“
Pulkininkas L. Idzelis
„Norime matyti realią situaciją – kaip pasirengę šauliai, kokią ekipuotę ir ginkluotę turi, ko trūksta, kokiomis nuotaikomis gyvena, kokia jų motyvacija. Aprūpindami šaulius ir stiprindami jų rengimą tiek su ginklu, tiek veiklose be ginklo, stipriname visos visuomenės atsparumą ir pasirengimą visuotinei valstybės gynybai, – sako Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Linas Idzelis. – Šaulių sąjunga vienija skirtingo amžiaus, skirtingų lyčių, skirtingo fizinio pajėgumo ir skirtingų profesijų žmones – gydytojus, virėjus, inžinierius, IT specialistus, žurnalistus, mokytojus, vairuotojus ir t. t. Kad valstybė būtų saugi, reikalingas kiekvienas su savo kompetencijomis.“
Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjungoje yra beveik 18,3 tūkst. šaulių, iš jų daugiau kaip 11 tūkst. suaugusiųjų ir daugiau kaip 6 tūkst. jaunųjų šaulių nuo 11 iki 18 metų.
