Panevėžio senolėms ruošia naują rūbą

Panevėžio centro senosios siauros gatvelės artimiausiais metais turėtų gerokai pasikeisti – jose atsirasti daugiau žalumos, jaukių poilsio kampelių, erdvių renginiams, netgi vaikų žaidimo aikštelių.

Jei Savivaldybės planai rekonstruoti senamiestį virs realybe, jau 2028-aisiais ši miesto dalis taptų dar viena patrauklia vieta.

Projektavimas artėja prie pabaigos

Panevėžio istorinė dalis per porą ateinančių metų turėtų virsti dar viena sutvarkyta erdve.

Savivaldybė rengiasi rekonstruoti miesto centro senąsias gatveles: T. Moigio, Birutės, Š. Mero, Panevėžio Bataliono ir A. Kisino bei erdves prie Dailės galerijos, teatro „Menas“, taip pat naująjį Literatų skverą.

Numatyta atnaujinti ne tik gatvelių dangą. Senamiestyje suprojektuotos vaikų žaidimo aikštelės, erdvės lauko renginiams ir poilsiui, nauji želdynai ir pan.

„Tos gatvytės jau seniai suplanuotos tvarkyti. Dabar atsirado galimybė tai padaryti. Prie jų priskirti ir skveriukai“, – teigia projekto vadovė, Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Vita Bubliauskaitė.

Jau šį penktadienį būsimosios rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai bus pristatyti ir visuomenei.

Gegužės pabaigoje Savivaldybė tikisi jau turėti ir galutinį projektą.

Planuojama, kad jau metų pabaigoje ar kitų pradžioje prasidėtų ir patys rekonstrukcijos darbai.

Pagal dabartinius planus Panevėžio senamiestis jau 2028-aisiais turėtų būti baigtas tvarkyti.

Skaičiuojama, kad šie darbai kainuos per 2,5 mln. eurų. Didžiąją lėšų dalį – apie 2 mln. eurų – sudarys Europos Sąjungos parama, likusi dalis – iš Savivaldybės biudžeto.

Išsaugos Birutės gatvės grindinį

„Šios gatvytės, ypač Birutės, kuri tikrai labai išsiklaipiusi, ten kaupiasi vanduo, jau smarkiai reikalauja žmogaus rankos“, – T. Moigio, Birutės, Š. Mero, Panevėžio Bataliono, A. Kisino gatvių būklę apibendrina V. Bubliauskaitė.

Jos nėra ilgos – bene ilgiausia yra Š. Mero gatvė, kuri driekiasi 147 metrus, o trumpiausia Panevėžio Bataliono, tesiekianti 75 metrus.

„Tos gatvytės jau seniai suplanuotos tvarkyti. Dabar atsirado galimybė tai padaryti.“

V. Bubliauskaitė

Rekonstruojant senamiesčio gatveles, numatyta išsaugoti Birutės gatvės akmeninį grindinį, išlaikant istorijos tęstinumą.

Kitos istorinės miesto gatvelės jau ne kartą perdarytos. Jos bus rekonstruojamos pritaikant prie kitų, jau sutvarkytų, gatvių vaizdo.

Gatvelėse ir kitose planuojamose tvarkyti erdvėse keisis apšvietimas, atsiras vaizdo stebėjimo kamerų, mažosios architektūros elementų, naujų želdinių.

Daugiau jaukių kampelių

Kartu su senosiomis gatvelėmis bus tvarkomos ir trys viešosios erdvės: prie Panevėžio dailės galerijos, teritorija tarp „Meno“ teatro ir Panevėžio kraštotyros muziejaus, taip pat netoli Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos esantis Literatų skveras.

Pasak V. Bubliauskaitės, planuojant darbus įvertinti aplink šias erdves esančių kultūros įstaigų poreikiai.

Šiose teritorijose numatoma įrengti pėsčiųjų takus, poilsio zonas.

Literatų skverelyje vienas įdomesnių objektų bus susirinkimų erdvė. Joje sėdėti numatomos savotiškos sūpynės. Taip pat jame planuojama ir nedidelė vaikų žaidimo aikštelė.

Zona vaikams numatyta ir prie „Meno“ teatro.

„Aplinkui yra daugiabučių namų, todėl tikslinga įrengti žaidimų aikšteles. Galų gale, jei tėvai ateina paklausyti koncerto, vaikai turėtų užsiėmimą“, – pažymi V. Bubliauskaitė.

Teatro „Menas“ prieigose numatoma vaidinimų ir žiūrovų susibūrimo erdvė su nedidele scena. Numatyta vieta ir netoliese esančio muziejaus edukacijoms.

Planuojama sutvarkyti ir iki šiol neišnaudotą Dailės galerijos sklypą, vedantį A. Smetonos gatvės link.

„Yra mintis atverti jį, kad Dailės galerija galėtų eksponuoti meno kūrinius, organizuoti renginius“, – teigia projekto vadovė.

Padaugės želdinių

Rekonstruojant Panevėžio senamiestį numatyta išpjauti apie dvi dešimtis invazinių uosialapių klevų, kurių nemaža dalis išlaužyti bei pažeisti.

Juos ketinama pakeisti kitais, mieste tinkamesniais medžiais: šermukšniais, klevais, bukais.

Planuojamoje tvarkyti teritorijoje auga ir saugomų, vertingų medžių, pavyzdžiui, 90 ir 110 metų skaičiuojantys kaštonai.

Projektiniuose pasiūlymuose numatomos ir įvairios daugiametės gėlės, krūmai, kiti augalai.

Tam tikrose vietose planuojama augalais nuo gatvių atskirti pėsčiųjų takus, sukuriant mažai priežiūros reikalaujantį kraštovaizdį. Čia augtų ežiuolės, šalavijai, viksviniai augalai, hortenzijos ir kt.

Pasak V. Bubliauskaitės, siekiama, kad būtų kiek įmanoma daugiau žaliųjų erdvių, tačiau norus apželdinti miesto centrą gerokai riboja po žeme išsiraizgę inžineriniai tinklai ir jiems taikomos apsaugos zonos.