Panevėžio rajonas turės naują įžymybę. Negyvenamoje Palaukių kaimo sodyboje keroja ąžuolas – pretendentas tapti gamtos paveldo objektu ir būti saugomas valstybės.
Šį galiūną apžiūrėję Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistai tvirtina, jog paveldo objektu jį verta pripažinti ne tik dėl įspūdingo dydžio, bet ir todėl, jog gal net šimtmečius augo žmogaus beveik nepaliestas, niekada negenimas, o tokie medžiai – biologinės įvairovės šaltinis.
Patiems palaukiečiams žinia apie jų pašonėje augantį išskirtinį galiūną tapo atradimu.
Palaukių žmonėms – naujiena
Į Karsakiškio seniūnijoje esantį Palaukių kaimą patenkama nuo Panevėžio–Kupiškio kelio pasukus pro kapinaičių juosiamą Palaukių koplytėlę.
Dar pavažiavus gerą kilometrą – ir patys Palaukiai. O juose auga išskirtiniu pripažintas ąžuolas.
Tačiau nuvažiavus į Palaukius sutikti šio kaimo žmonės nustebo išgirdę, kad jų pašonėje augantis ąžuolas – išskirtinis.
Anot jų, nė nesuskaičiuotum, kiek šiame kaime auga gražuolių ąžuolų.
Kuris iš jų – pats solidžiausias, korespondentams teko patiems ieškoti pagal Panevėžio rajono savivaldybės skelbiamas medžio koordinates.
Radome!
Ąžuolas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pripažintas, jog vertas gamtos paveldo statuso,
veši negyvenamoje sodyboje. Medis išties stotingas, didžiulis.
„Šeimininkai išmirė, dabar sodyba tuščia. Matau po ją bėgiojant lapes“, – pasakoja sutikta sodybos kaimynė Regina Stankūnienė.
Anot jos, vasaros vakarais prisėdus namo kieme, žvilgsnis lyg savaime nukrypsta į gražųjį kaimynystės ąžuolą.
Regina džiaugiasi, kad dabar Palaukiai turės savo garsenybę – valstybės saugomą ąžuolą.
Ąžuolo metai nesuskaičiuojami
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Rukas pasakoja, jog apie Palaukių ąžuolą kaip išskirtinį šiai tarnybai pranešė privatus asmuo.
Pasak V. Ruko, informacija apie potencialius gamtos paveldo objektus nuolat renkama.
Paprastai rudenį, kol dar medžiai nebūna numetę lapų, specialistai vyksta jų apžiūrėti, įvertinti medžių būklės, juos išmatuoja.
„Palaukių ąžuolas išmatuotas žmogaus krūtinės aukštyje. Toje vietoje jo kamieno apimtis 4,3 metro. Dokumentuose nurodoma, kad gamtos paveldo objektu ąžuolas gali būti pripažintas, jei jo kamienas yra keturių metrų apimties“, – paaiškino V. Rukas.
Palaukių ąžuolo aukštis, pasak VSTT vyriausiojo specialisto, siekia net 34,5 metro.
Kad šios rūšies medis būtų pripažintas gamtos paveldo objektu, jam pakanka 20–25 metrų aukščio.
Palaukių ąžuolas reikalaujamą minimalų aukštį praaugęs visu trečdaliu.
O štai šio ąžuolo amžius skaičiuotas nebuvo, V. Rukas sako negalintis net pasakyti jo preliminarių metų.
„Palaukių ąžuolas išmatuotas žmogaus krūtinės aukštyje. Toje vietoje jo kamieno apimtis 4,3 metro. Gamtos paveldo objektu ąžuolas gali būti pripažintas, jei jo kamienas yra keturių metrų apimties“.
V. Rukas
Pasak jo, derlingoje, palankioje augti žemėje ąžuolas užaugs daug greičiau nei prastoje, tad jo aukštis anaiptol nenusako amžiaus.
„Tiksliai nustatyti ąžuolo, kaip ir kiekvieno medžio, amžių galima tik jį sužalojant“, – teigė specialistas.
Pasak V. Ruko, Palaukių ąžuolas, augantis natūralioje aplinkoje, turi ne vien estetinę, bet ir ekologinę svarbą.
„Matydami senos sodybos teritorijoje augantį tokį ąžuolą, regime stereotipinį kaimo sodybos vaizdą“, – paaiškino specialistas.
Gamtoje – saugomas paveldas
Palaukių ąžuolas šiuo metu dar tik pretenduoja tapti valstybės saugomu gamtos paveldo objektu.
V. Rukas mano, jog tikėtina, kad tokiu jis ir bus paskelbtas.
Belieka, kad dokumentą, kuriame įrašyti net 53 tokie nauji objektai, pasirašytų aplinkos ministras.
Arčiausiai Panevėžio esantys pretendentai į gamtos paveldo objektus – Kėdainių rajono Labūnavos tuopa, Kupiškio rajone augantis Laibiškių ąžuolas, Rokiškio rajone augančios Aleksandravėlės liepos.
Valstybės saugomais šiuo metu pripažinta net keliolika Panevėžio rajono medžių.
Valstybė saugo Paįstrio seniūnijoje augantį Pakuodžiupių kadagį, Krekenavos seniūnijos Švenčiuliškių pušį bei Daniliškio liepų alėją.
Bene daugiausia saugomų medžių lapoja Naujamiesčio seniūnijoje. Tai Kalnelio daugiakamienė pušis, Vadaktėlių kaimo Svirnupio vinkšna, Pažibų kaimo liepų alėja, Bučių ąžuolas.
Prieš penkerius metus gamtos paveldo objektu buvo pripažintas Karsakiškio seniūnijoje šlamantis Kakūnų ąžuolas.
Į valstybinę saugomų teritorijų tarnybą tuomet kreipėsi pilietis, įsigijęs žemę, kurioje auga šis ąžuolas.
Kakūnų ąžuolas mažesnis už Palaukių kaime kerojantį savo brolį.
Kakūnų ąžuolo aukštis 24 metrai. O išskirtinė Kakūnų ąžuolo vertė – retai pasitaikantys, ryškiai matomi trys jo kamienai.
