Naujas stadionas – lenkų pasididžiavimas.
Europos pažiba, kuriai turėtų sektis dar geriau
Naujas Lenkijos nacionalinis stadionas simbolizuoja optimizmą. Jį pastačiusi bendrovė tiek pat vokiška, kiek lenkiška. Vokietijos futbolo komanda irgi simbolis: du iš geriausių žaidėjų tiek pat lenkai, kiek vokiečiai. Ekonomikoje lenkai ir vokiečiai sutaria kaip niekada gerai. Vokietijai praverčia ranka pasiekiama maža gamybos kaina. Lenkija naudos gauna iš vokiškos paklausos ir investicijų. Ji gali pasigirti sparčiausiu augimu Europos Sąjungoje: BVP šiais metais turėtų ūgtelėti bent 2,7 proc.
Tačiau net ir Lenkijoje augimas slopsta. Euro krizė smogė eksportui, nes du trečdaliai keliauja į euro zoną. Silpstantis euras irgi nepadeda. Nedarbas Lenkijoje siekia 10 proc. ir atrodo didelis, bet vis dėlto per penkerius metus yra beveik mažiausias. Balandį nusmuko verslo pasitikėjimo rodiklis. Bet lenkai ir toliau nevaržomai išlaidauja. Infliacija balandį siekė 4 proc. – virš 3,5 proc. ribos, kurią nustatė centrinis bankas. Dėl to šis bazinę palūkanų normą pakėlė iki 4,75 proc., nors 10 mėnesių laikė ties 4,5 proc. Užsienio investuotojai entuziazmo neprarado. Už dešimties metų trukmės vyriausybės obligacijas Lenkija (kaip ir Čekija) moka mažiau nei Italija ir Ispanija (žr. grafiką). Finansų ministras Jacekas Rostowskis biudžeto deficitą šiais metais tikisi sumažinti iki 2,9 proc. BVP, o valstybės skola gali susitraukti iki 55 proc. BVP.
Padėtų daugiau reformų. Darbo jėgos aktyvumas mažas. Dideles bendroves kamuoja darbovietės prakeiksmas: įprasta vos peršalus pirmadienį pranešti, kad susirgai, ir grįžti penktadienį. Masiškai sukčiaujama dėl nedarbingumo, o gydytojai bendrininkauja. Smulkios įmonės tūkstančius valandų švaisto pildydamos formas, lankydamosi valstybinėse įstaigose ir mokėdamos brangiems teisininkams ir buhalteriams. „Kad augimas nesulėtėtų daugiau nei reikia, turime imtis ūkio dereguliacijos, – reziumuoja vyriausiasis ekonomistas Marcinas Mrozas iš „BNP Paribas“ Varšuvos biuro. – To imtis žadėjo visos politinės partijos, bet nė viena taip ir nesiėmė.“
Ekonomistas Ryszardas Petru iš „PwC“ Varšuvos biuro sako, kad Lenkijai negana subalansuoti biudžetą. Iškart po perrinkimo 2011-aisiais Donaldo Tusko Piliečių platformos vadovaujama vyriausybė pranešė apie ambicingas reformas. Ji rimtai pertvarkė pensijas. Bet teko padaryti nuolaidų Lenkijos liaudies partijai (PSL) – Piliečių platformos partneriui koalicijoje. Ne itin palanku spartesnei privatizacijai ir siekiui reformuoti ūkininkų socialinio draudimo kasą KRUS, kuri sunkia našta slegia valstybę. Kadangi augimo tempas krinta, D. Tuskui gali atrodyti, jog reikia rinktis arba reformas, arba savo populiarumą. Jo reitingai jau nukritę, tad ūkį jis galėtų išlaisvinti net ir rizikuodamas išsiskyrimu su PSL. Prarasti jis beveik neturi ko ir net galėtų suformuoti ilgalaikį ekonominį palikimą.
