Žemės drebėjimas Japonijoje privertė sukrusti investuotojus, kurie pastaruoju metu ir taip jau buvo maitinami prastomis naujienomis.
Žemės drebėjimas Japonijoje buvo paskutinis blogų žinių lašas, sutrikdęs investuotojus.
Nutikus didelei nelaimei, investuotojai pirmiausia veikia ir tik po to užduoda klausimus. Japoniją ištikęs žemės drebėjimas, cunamis ir branduolinė krizė praėjusią savaitę nulėmė staigų akcijų rinkų nuosmukį.
„Nikkei 225 stock average“ indeksas Japonijoje pirmosiomis prekybos savaitės dienomis smuko atitinkamai 6,2 procento ir 10,6 procento, po to šiek tiek atsitiesė. Nuostoliai tarptautinėse rinkose buvo kiek prislopinti, bet, nepaisant to, pasaulinės akcijų rinkos per kovo 15 dieną smuko labiausiai per septynis mėnesius.
Amerikos „Dow Jones Industrial Average“ indeksas nuslydo gerokai žemiau 12 000 punktų ribos, kurią jis vasario pradžioje peržengė pirmą kartą po investicinio banko „Lehman Brothers“ žlugimo.
Sutemos į rinkas atėjo ne vien dėl Japonijos. Jau nuo vasario mėnesio tam nepasirengusias rinkas užklupo geopolitinės rizikos, augančių žaliavų kainų ir perspektyvos, kad pinigų politika netrukus sugriežtės, derinys.
Politiniai neramumai Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose jau kilstelėjo naftos kainas beveik ketvirtadaliu. „Brent“ rūšies nafta pabrango nuo 93,33 dolerio sausio 7 dieną iki 116,35 JAV dolerio už barelį kovo 2 dieną.
Tai grąžino nemalonius prisiminimus apie 2008 metus, kai 146 JAV dolerių už barelį naftos kaina pagilino recesiją. Dėl plataus vartojimo prekių kainų didėjant bendrajai infliacijai, Europos centrinis bankas (ECB) užsiminė, kad jis stovi ant sprendimo didinti palūkanų normą slenksčio. Didžiosios Britanijos infliacijai aukščiau siektinos ribos leidęs pakilti Anglijos bankas taip pat spaudžiamas pasukti tuo pačiu keliu.
Toms euro zonos narėms, kurios vis dar vargsta prislėgtos valstybės skolų naštos, didesnės palūkanų normos taptų iššūkiu. Didelė dalis Europos Sąjungos jau stengiasi sugriežtinti mokestinę politiką. Tai – neramios žinios investuotojams, kurie mano, jog pasaulinio ekonomika labiausiai atsigauna būtent dėl fiskalinio ir monetarinio skatinimo.
Oficialios paramos laipsnis rinkoms palaipsniui mažėja: bandydama suvaržyti ekonomikos augimą, Kinija kelia palūkanų normas ir griežtina bankų sistemos atsargų reikalavimus.
Taigi, siaubingos naujienos iš Japonijos investuotojus pasiekė tada, kai jie ir taip jau rengėsi sumažinti savo investicijų riziką. Žemės drebėjimas prideda dvi naujas grėsmes pasaulio ekonomikai (šalia rimtos branduolinės katastrofos rizikos).
Pirma yra pasaulinės tiekimo grandinės sutrikdymas, ypač elektronikos pramonėje. Kompanija „Texas Instruments“ pranešė, kad buvo pakenkta dviem jos lustų gamykloms Japonijoje. Viena iš jų Miho mieste gamino apie 10 procentų bendrovės produkcijos. Kita įmonė „Freescale Semiconductor“ pranešė, kad sustabdė gamybą Sendajaus gamykloje, netoli žemės drebėjimo epicentro. Įvairių papildomų detalių gamyklų veikla taip pat buvo sutrikdyta.
Finansinių paslaugų bendrovės „Daiwa Securities“ ataskaitoje pranešama, kad „Hitachi Chemical“, „Sanyo Electric“ ir „Sony“ valdomų gamyklų uždarymas paveiktų ličio-geležies baterijų tiekimą. Spausdintų mikroschemų gamyba taip pat gali būti nutraukta, nes Japonija tiekia apie 90 procentų jų gamyboje naudojamų epoksidinių klijų.
Nuo tiekėjų iš Japonijos priklausančios bendrovės mėgins surasti alternatyvių šaltinių Azijoje. Tačiau tai užtruks, o šiuolaikinis verslas dažniausiai vykdo „tiesiog laiku“ (angl. „just-in-time“), kai reikiami produktai pristatomi tiksliai nustatytu laiku, sandėliavimo politikas, kurios neleidžia stipriai nukrypti nuo grafiko.
Pereinamuoju laikotarpiu pramoninė gamyba gali būti paveikta neigiamai.
Antrą, ilgesnio laikotarpio, grėsmę kelia mėginimai atkurti Japonijos ekonomiką. Nors atstatymas padidins Japonijos bendrąjį vidaus produktą (BVP), tai turės savo kainą. Dalį naštos teks nešti pasaulinėms draudimo bendrovėms, tačiau dalis bus finansuota į tėvynę lėšas grąžinančių Japonijos investuotojų, kaip kad nutiko po Kobės žemės drebėjimo 1995 metais. Tai gali padaryti neigiamą įtaką kitoms rinkoms.
Kapitalas sujudo. Investuotojai į naujienas reagavo apie nelaimę apkarpydami labiau spekuliatyvias pozicijas, nepaisydami to, ar jos buvo tiesiogiai susijusios su įvykiais Japonijoje, ar ne.
Didžiausią dalį smūgio sugėrė valiutos, pavyzdžiui, Australijos doleris, kurio prekyba siejama su žaliavų kainomis. Jo kaina krito kartu su daugumos neperdirbtų medžiagų kainomis, o prekiautojai susižėrė pelnus po anksčiau metų pradžioje vykusio brangimo.
Net ir naftos kainos sugėrė dalį smūgio, nepaisant besitęsiančio konflikto Libijoje ir tikimybės, kad padidėjęs nepasitikėjimas branduolinėmis jėgainėmis ekonomikas pavers labiau priklausomas nuo iškastinio kuro.
Naftos kainos vėl kilo kovo 16 dieną, nes besitęsiantis bruzdėjimas Bahreine, ten esant užsienio karinėms pajėgoms, įžiebė nerimo dėl gilesnio konflikto Persijos įlankos regione kibirkštį.
Japonijos jenos kaina patyrė skaudų spaudimą brangti. Kovo 16 dieną jena brango iki didžiausio lygio nuo Antrojo Pasaulinio karo, po to kaina vėl smuko. Japonijos bankas bandė veikti prieš šį procesą. Siekdamas paremti rinkas ir apsaugoti eksportuotojus nuo galimos brangstančios jenos žalos, jis atpalaidavo pinigų politiką.
JAV ir Vokietijos vyriausybių obligacijos turėjo naudos iš paprastai po blogų naujienų prasidedančio bėgimo į užuovėją, kai investuotojai išparduoda labiau rizikingas investicijas ir perka saugias vyriausybių obligacijas.
Japonijos vyriausybės obligacijos liko gana stabilios. Tačiau pabrango Japonijos skolos draudimas nuo bankroto, nes investuotojai susimąstė apie ilgalaikes išlaidas, kurių prireiks Japonijos vyriausybei, kurios bendroji skola ir taip jau sudaro daugiau nei 200 procentų BVP.
Akcijų rinkose vykstantis išpardavimas galėjo būti atsakas į metų pradžioje tvyrojusi perdėtą optimizmą. „Bank of America Merrill Lynch“ užsakymu vasarį atlikta pasaulinių fondų valdytojų apklausa parodė, kad, palyginti su normaliu jų investicinių portfelių paskirstymu, akcijoms buvo suteikia 67 procentais daugiau svorio. Ta pati apklausa parodė, kad 51 procentas investuotojų tikėjosi, jog pasaulio ekonomika artimiausius 12 mėnesių stiprės.
Dar kartą apklausti kovo mėnesį, investuotojai buvo nebe taip linksmai nusiteikę. Ginčijamasi, kad ir dabartinis pesimizmas gali būti perdėtas, kaip kad praėjusį mėnesį perdėtas buvo investuotojų tikėjimas ateitimi.
Galų gale, staigus žaliavų kainų kritimas praėjusią savaitę, jeigu išsilaikys ilgiau, taps gera naujiena išsivysčiusioms ekonomikoms. Ir ECB, ir Anglijos bankas, kol paaiškės visa Japonijos žemės drebėjimo įtaka, gali susilaikyti nuo palūkanų normų kėlimo. Kainos ateities sandorių rinkose yra mažesnės negu prieš nelaimę.
„Bulius“ jūsų kieme
Pasak fondų valdymo grupės F&C atstovo Paulo Niveno, „laipsnis, iki kurio nukrito akcijų kainos, rodo, kad vyko paniškas išpardavimas, ir yra ženklų, kad investuotojai galėjo trauktis iš rinkos bet kokia kaina. Jeigu pasaulio ekonomika išlaikys augimą – o to mes tikimės – rizikingesnės investicijos turėtų atgauti pusiausvyrą ir sudaryti galimybių užsidirbti iš dabartinio kainų lygio. Santykinė vertė Japonijoje niekada nebuvo tokia išreikšta, kaip kad yra šiandien“.
Ir kai kurie argumentai apie „bulių“ – augimo – rinką vis dar galioja. Korporacinis sektorius laikosi gerai. Pasak banko „Morgan Stanley“, į „S&P 500“ indeksą įtrauktų firmų pelnai, pernai išaugę 39,3 procento, šiemet turėtų augti 15,4 procento. Investicinio banko „Goldman Sachs“ vertinimais, europietiški pelnai šiais metais turėtų augti apie 15 procentų.
Nepaisant to, rinkų (ir centrinių bankų) likusioje metų dalyje vis dar laukia kebli kelionė įtemptu lynu.
Viena vertus, išlieka didėjančios infliacijos grėsmė – tokią perspektyvą vasarį parodė Amerikos gamintojų kainos, išaugusios 5,6 procento, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus. Kita vertus, yra rizikos smukti atgal į recesiją. Ateinančią vasarą galime praleisti svirduliuodami lynu.
