Ar seksas buvo išprievartavimas, iš dalies priklauso nuo to, kur tai nutiko.
Išprievartavimo apibrėžimas ar net bandymas apibrėžti išprievartavimą yra tiesus kelias į ginčą. Ar amžius svarbu? (Kai kuriose šalyse seksas su nepilnamečiais savaime yra išprievartavimas, kitose taip nėra.) Ar turėjo būti panaudota prievarta? Koks sekso būdas buvo naudojamas? Ar auka turi būti moteris, o nusikaltėlis – vyras? Ar laikas, vieta ir šalių seksualinė praeitis atlieka kokį nors vaidmenį?
Požiūriai ir įstatymai tarp šalių ir kultūrų yra labai įvairūs. Pietų Afrikoje, kur keturios iš dešimties moterų teigia, kad jų pirmoji seksualinė patirtis buvo išprievartavimas, poligamijoje gyvenantis prezidentas Jacobas Zuma tiki, kad „tu tiesiog negali paleisti moters, jeigu ji pasirengusi“. 2006 m. teisme (kuriame buvo išteisintas) dėl išprievartavimo J. Zuma teisėjams pareiškė, kad atsisakyti sueities su tokia moterimi „prilygtų išprievartavimui“.
JAV, kuriose policijai per dieną pranešama vidutiniškai apie 232 išprievartavimus, toks požiūris būtų nedelsiant pasmerktas. Tačiau išprievartavimas ten taip pat yra prieštaringas klausimas. Diskusijoje dėl abortų išprievartavimų aukoms Misūrio respublikonas Toddas Akinsas kalbėjo apie „teisėtą išprievartavimą“ (kurį jo kritikai suprato kaip jo nuomonę, jog kai kurie išprievartavimai yra netikri).
Prezidentas Barackas Obama atsakė, kad „išprievartavimas yra išprievartavimas“. Paliekant politinę retoriką (ir netaktą) nuošalyje, JAV teisiškai neturi bendro visoje šalyje taikomo išprievartavimo apibrėžimo. Federalinis kodeksas kalba apie „sunkų seksualinį išnaudojimą“, o išprievartavimo apibrėžimai skiriasi tarp valstijų. Pavyzdžiui, vertinant, ar tam, kad aktas būtų pavadintas išprievartavimu, turėjo būti panaudota fizinė jėga.
Kitoje Atlanto pusėje išprievartavimo apibrėžimas dabar sukasi aplink australą „Wikileaks“ įkūrėją Julianą Assange’ą. Švedijos prokurorai nori jį apklausti dėl dviejų moterų pateiktų skundų. Su viena iš jų jis anksčiau abipusiu sutikimu užsiėmė seksu. Kita teigia, kad sutiko užsiimti seksu tik su prezervatyvu.
Vienas skundas pateiktas dėl išprievartavimo, du – dėl seksualinio priekabiavimo ir vienas – dėl prievartos panaudojimo. J. Assange’as sulaukė politinio prieglobsčio iš Ekvadoro – jis glaudžiasi Ekvadoro ambasadoje Londone. Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa teigia, kad veiksmai, kuriais kaltinamas J. Assange’as, Lotynų Amerikoje nebūtų laikomi išprievartavimu.
Didžiosios Britanijos kraštutinių kairiųjų pažiūrų partijos „Pagarbos partija“ atstovas parlamente George’as Galloway’us pareiškė, kad net jeigu Švedijos moterų skundai yra tiesa, tai nebuvo išprievartavimas. Jis teigė: „Kai su kažkuo eini į lovą, nusivelki drabužius ir su juo užsiimi seksu, o tada užmiegi, tu jau dalyvauji seksualiniame žaidime su juo.“ J. Assange’o elgesys galėjo būti „tikrai niekingas ir prasto seksualinio etiketo išraiška“, teigė jis, bet pavadinus tai išprievartavimu „visas šis terminas pasidarytų neaiškus“. Daugelis pasmerkė jo komentarus, įskaitant jo paties partijos lyderį.
Nors paprastai Švedija laikoma saugia šalimi, kurioje itin gerbiamos moterų teisės, joje kone daugiausia pranešama apie išprievartavimą. Tai šiek tiek glumina, bet vienas iš labiausiai tikėtinų paaiškinimų būtų, kad moterys Švedijoje itin pasitiki pranešimų apie išprievartavimą sistema, kai kitose šalyse jos tyli.
–
Kai kurie iš J. Assange’o gynėjų smerkia Švedijos įstatymus, kaip neva pernelyg daug apimančius. Tačiau Švedija, kaip ir daugelis kitų šalių, laiko, kad seksas su nesutikusia to daryti miegančia moterimi (nesvarbu, kokie santykiai buvo iki tol) yra išprievartavimas. Tai ir yra J. Assange’o bylos ginčijamas klausimas.
Fizinis išprievartavimo apibrėžimas taip pat skiriasi. Angliška teisė tai apibrėžia tik kaip penio įsiskverbimą be sutikimo į vieną iš trijų ertmių. Kitur nusikaltimas pripažįstamas ir dėl kitokių seksualinio smurto veiksmų.
Išprievartavimas santuokoje buvo laikomas oksimoronu. Dabar dauguma Vakarų šalių tai irgi pripažino baudžiamuoju nusikaltimu (kaip Anglija padarė 1991 m.). Tačiau Kinijoje ir daugelyje musulmoniškų kraštų tokie veiksmai vis dar leidžiami. Kitur tai oficialiai nelegalu, retai kada kas patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Išprievartavimas kai kuriuose musulmonų kraštuose gali nuvesti net į santuoką, kai kaltinimai atsiimami, jeigu prievartautojas veda auką.
Šariato įstatymas apsunkina aukų bandymus įrodyti, kas atsitiko. Jis paprastai reikalauja prievartautojo prisipažinimo ir keturių vyrų liudininkų liudijimo. Kai kuriuose musulmonų kraštuose, tokiuose kaip Bangladešas ar Somalis, prievartos aukos gali būti pačios nubaustos (taip pat ir nuplaktos ar užmėtytos akmenimis) už dalyvavimą neleistiname sekse. Kai kurių teigimu, trys ketvirtadaliai moterų Pakistano kalėjimuose yra prievartos aukos.
Įstatymai dėl išprievartavimo taip pat nustato, ar partnerių sutikimu seksualiniai veiksmai su jaunais žmonėmis yra legalu. Pirmasis įstatymas šiuo klausimu priimtas Anglijoje 1275 m., kuris baudžiamuoju nusikaltimu pavertė seksą (su ar be jos sutikimo) su „jauna panele“. Taip buvo interpretuojama ikivedybinio amžiaus panelė, tuo metu – 12 metų (W. Shakespeare’o Džiuljeta savo meilės santykių su Romeo metu buvo 13 metų). Šiuo metu amžius, kada seksas su sutikimu nelaikomas išprievartavimu, įvairiose šalyse yra tarp 15 ir 18 metų (kartais vyrų aukštesnis nei moterų), nors, pavyzdžiui, Ispanijoje jis – tik 13 metų.
Daugumoje šalių nepilnametis negali legaliai sutikti užsiimti seksu su pilnamečiu, nors įstatymai šiuo klausimu įvairūs. Kai kurios šalys nustato leidžiamą amžiaus skirtumą bendraujant su jaunais asmenimis, kitose šalyse tai nesvarbu. Visa tai skatina daugybę teisinių keistenybių. 17-metis ir 15-metis gali legaliai užsiimti seksu vienoje ES šalyje (Danijoje), bet būtų nusikaltimas, jeigu jie glamonėtųsi Britanijoje (nors realybėje grėsmė, kad jie bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, būtų minimali).
Turbūt narčiausias klausimas yra dėl vyrų ir moterų vaidmens. Nors išprievartavimas daugiausia (kai kurie teigtų, kad taip yra pagal prigimtį) yra vyro nusikaltimas prieš moterį, moterys taip pat gali būti apkaltintos seksualine prievarta prieš vyrus. Pernai Zimbabvėje trys moterys, kurios, policijos teigimu, buvo nacionaliniu mastu veikiančio sindikato dalis, buvo teisiamos už galimą vyrų grobimą, apsvaiginimą narkotikais ir vertimą užsiimti seksu, kad jos galėtų prezervatyvuose surinkti jų spermos. Vėliau jos tą spermą naudojo ritualuose, kurie neva nešė gerovę žmonėms.
Šiemet moteris Australijos Adelaidės mieste buvo apkaltinta išprievartavimu, kai įsilaužė į vyro namus ir privertė jį užsiimti oraliniu seksu. Dažniau vyrai tampa kitų vyrų užpuolimo aukomis. Kai kuriais vertinimais, kasmet yra išprievartaujama 70 tūkst. amerikiečių vyrų kalinių.
Seksualinę prievartą patyrę vyrai tokiose šalyse kaip Kongas sulaukia daugiau dėmesio. Esant didžiuliam moterų išprievartavimų skaičiui, vyrų psichologiniai ir fiziniai sužalojimai buvo ilgai ignoruojami (o pabėgę gydytis į Ugandą buvo nuteisti už homoseksualumą). Jiems ir daugeliui kitų kivirčai dėl tikslaus išprievartavimo apibrėžimo yra visiškai nesvarbūs.
