Prieššventinėmis dienomis vieno Panevėžio privačių namų mikrorajono gyventojai stebėjo veiksmą, kuris jiems kėlė ir gailestį, ir nuostabą, o visų labiausiai – pasipiktinimą.
Senjorė, kuriai stogdengiai neseniai pakeitė šiferio stogą nauju, pasiėmusi plaktuką, daužė buvusios dangos lakštus, o susmulkintus krovė į plastikinius maišus.
Kaimynų klausinėjama, kodėl nuodijasi pati ir juos nuodija grėsmingomis šiferio dulkėmis, senolė aiškino, kad taip elgtis ją privertė Panevėžio regioninis atliekų tvarkymo centras.
Liepė šiferį supakuoti
Apie tai, kad garbaus amžiaus kaimynė jau geras dvi savaites savame kieme trupina šiferį ir krauna į maišus, paskambinusi į „Sekundę“ papasakojo senjorės kaimynė Vida.
Jos teigimu, visa kaimynų delegacija ėjo pas šiferį trupinančią moterį, mėgino ją atkalbėti nuo tokio užsiėmimo, buvo ir tokių, kurie bandė bartis, tačiau senolė pasirodė neperkalbama.
„Mažam tos senutės namukui neseniai pakeitė stogą. Buvo senas šiferinis, dabar – naujas metalinis, šviečia nuo tolo. Šiferio stogdengiai neišvežė, liepė jį vežti pačiai mūsų kaimynei. Ji ir vežė, bet nesėkmingai“, – paaiškino Vida.
Senolės bėdos, pasak Vidos, prasidėjo tada, kai jos pasamdyti jauni vyrai, į priekabą sukrovę dalį šiferio lakštų ir nuvežę juos į Senamiesčio gatvėje esančią stambiagaričių atliekų surinkimo aikštelę, gana greitai grįžo su visu kroviniu.
O grįžę senus šiferio lakštus vėl iškrovė senolės kieme ir liepė juos supakuoti.
Iš stogą keitusios moters paimtų 30-ies eurų už šiferio nuvežimą utilizuoti jie negrąžino.
„Kaimynė pasakojo bandžiusi kelis šiferio lapus įvynioti į seną šiltnamio plėvelę, bet nepajėgė, nes lakštai dideli. Tada mėginusi lakštą perpjauti per pusę, bet ir vėl nepavyko – jis sutrupėjo. Tad dabar mūsų senutė trupina tuos šiferio lakštus, krauna į maišus, o tada vėl ieškos, kas juos, supakuotus, nuvežtų į aikštelę“, – kaimynės gailėjo Vida.
Pasipiktino visa gatvė
Žinia, kad atliekų surinkimo aikštelėje reikalaujame šiferio lakštus atvežti supakuotus, senjorės kaimynams sukėlė pasipiktinimą.
„Dabar visa mūsų gatvė tik apie tai ir kalba. Patys esame vežę šiferį į tas stambiagabarites aikšteles, mėtėme jį į didžiulius statybinius konteinerius. Dar kiti prisiminė, jog buvo ir taip, kad pačios tarnybos atvažiuodavo į privačius namus ir surinkdavo šiferį, patiems nereikėjo jo niekur vežti“, – kalbėjo Vida.
Reikalavimas pavojingą šiferį supakuoti Vidą stebina. Panevėžietė svarsto, kad arba jis yra neprotingas, arba senolė ne taip supratusi.
„Jei tikrai reikalaujama supakuoti, nuo stogų nuplėštą šiferį žmonės pradės vežti į miškus, pakeles. Netikime, kad kas nors turėtų kantrybės plastiku vynioti tuos lakštus. Arba, kaip ir mūsų močiutė, nuodysis juos skaldydami ir kraudami į maišus. O dar vienas variantas – užkas juos“, – teigia Vida.
Taisyklės sugriežtėjo
Liūdynės pašonėje, Dvarininkuose, įsikūrusiam Panevėžio regioniniam atliekų tvarkymo centrui (PRATC) vadovaujantis Gintautas Ulys patvirtino, kad į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles vežamus šiferio lakštus išties būtina supakuoti.
„Bet supakuoti tai tikrai nereiškia, kad asbesto turinčias atliekas reikalaujama daužyti ir krauti į maišus. Po vieną du šiferio lakštus reikėtų įvynioti į plėvelę, sukrauti ir atvežti“, – aiškino G. Ulys.
Anot jo, reikalavimas supakuoti gaminius, turinčius asbesto, keliamas jau seniai.
PRATC vadovo teigimu, buvo tokių, kurie šį reikalavimą vykdė, kiti į atliekų aikšteles atgabendavo nepakuotą šiferį.
Atvežusieji supakuotus lakštus ir konteineriuose pamatę nepakuotų, ėmė kelti pretenzijas.
„Todėl dabar griežtai reikalaujama šiferio su asbestu lakštus supakuoti“, – pabrėžė G. Ulys.
Anot jo, supakuotu bus laikomas ir minėtos moters suskaldytas bei į maišus sugrūstas šiferis. Tačiau direktorius tvirtino anaiptol nesiūlantis ir kitiems taip daryti.
Nesupakuotas – tik sąvartyne ir už pinigus
Pasak G. Ulio, stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse sudaryta galimybė iš kiekvieno Panevėžio apskrities gyventojo priimti iki 200 kilogramų asbesto turinčių medžiagų.
Tačiau keičiant privataus namo stogą, priklausomai nuo pastato dydžio, susidaro net iki dviejų tonų tokių atliekų.
Direktoriaus tvirtinimu, tokiu atveju racionaliau panaudotą šiferį vežti tiesiai į Dvarininkų kaime esantį sąvartyną.
O jame šiferis priimamas ir nesupakuotas. Kodėl?
„Dvarininkuose asbesto atliekos atvežamos tiesiai į joms skirtą aikštelę. Joje dirba technika, ten žmonės, skirtingai nei didžiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse, kontakto su šiferio lakštais neturi“, – aiškino G. Ulys.
Paklaustas, kas toliau daroma su šiferio lakštais, patekusiais į sąvartyną, PRAC vadovas atsakė, kad jie, kaip ir kitos asbesto turinčios atliekos, presuojami, tada užpilami žemėmis.
Atvežusieji šiferį į sąvartyną Dvarininkuose turi susimokėti, kad jį priimtų. Tonos kaina siekia 120,31 Eur. Prie šios sumos teks pridėti ir 21 proc. PVM.
Tačiau net ir sumokėjus, atvežus šiferio lakštus patiems teks iškrauti.
Dar viena galimybė atsikratyti senu šiferiu – samdyti didžiulį konteinerį, skirtą statybinėms ar kitoms atliekoms išvežti.
Kurį laiką patys atliekų vežėjai vykdavo į panevėžiečių namus surinkti šiferio lakštų. Pasak G. Ulio, tokia paslauga buvo teikiama Savivaldybei vykdant ES lėšomis finansuojamų asbesto turinčių atliekų išvežimo projektus.
Mirtinas pavojus
Jau prieš keletą dešimtmečių Tarptautinis vėžio tyrinėjimo centras visus asbesto gaminius pripažino I kategorijos kancerogenais. Įvežti asbestą į Lietuvą ir naudoti jo gaminius uždrausta nuo 2005 metų.
Ekspertų teigimu, Lietuvoje buvo panaudota apie vieną milijoną tonų asbesto gaminių, o didžiausią dalį – net 96 procentus – sudaro šiferio stogai.
Lietuvoje asbestas intensyviai buvo naudojamas nuo 1961 metų.
Maždaug per tris dešimtmečius šios medžiagos buvo sunaudota daugiau kaip 700 tonų.
Vėliau 1990–2002 metais kasmet po 3–4 tonas asbesto į Lietuvą buvo įvežama iš užsienio. Didžiausia jo dalis panaudota stogams dengti.
Kol asbesto turintys statiniai ir konstrukcijos yra nepakitusios formos, didelio pavojaus žmonių sveikatai nekelia, tačiau paveikta laiko ši medžiaga tampa kenksminga.
Suardžius asbesto konstrukciją, į aplinką pasklidusios labai smulkios, akimi nematomos skaidulos (asbesto plaušeliai), patekusios į žmogaus plaučius, sukelia įvairių sveikatos sutrikimų, o ilgainiui gali nulemti ir vėžinius susirgimus. Dėl to visi asbesto gaminiai pripažinti I kategorijos kancerogenais.
Sukelia įvairias ligas
Asbesto poveikis sveikatai pasireiškia vidutiniškai po 20–30 metų, todėl identifikuoti ligos priežastį būna sudėtinga. Kuo daugiau ir kuo smulkesnių plaušelių patenka į aplinką, tuo didesnė rizika susirgti. Svarbu žinoti, kad asbesto plaušeliai labai lengvi ir ore gali sklandyti net keletą dienų.
Jie lengvai patenka į kvėpavimo takus. Kuo daugiau ir kuo smulkesnių plaušelių patenka į aplinką, tuo didesnė rizika susirgti. Asbesto plaušeliai, netirpūs vandenyje ir chemiškai atsparūs, patekę į kvėpavimo takus pasiekia plaučių alveoles ir gali pasilikti ten visą gyvenimą.
Asbesto sukeliamos ligos – asbestozė, plaučių vėžys, mezotelioma (krūtinplėvės ir pilvaplėvės vėžys), rečiau – skrandžio, storosios žarnos vėžys.
