Sukiužęs medinis suolas, nepjauta ir tarp plytelių gausiai želianti žolė, butelių stiklai, per kuriuos vietomis nėra kur pastatyti kojos – vaizdas, kurį pamatytų šiuo metu Panevėžyje viešinti Izraelio delegacija, apsilankiusi masinių žudynių vietoje Kaizerlingo miškelyje. Kas privalo rūpintis memorialu?
Svečiams sumanius aplankyti Kaizerlingo miškelyje esantį memorialą, miesto Savivaldybė būtų priversta raudonuoti dėl netvarkos. A. Bankauskaitės nuotr.
Toks miesto Savivaldybės aplaidumas ir nepagarba nužudytiems žmonėms piktina gyventojus, dar puikiai pamenančius vaikystėje girdėtus šūvius, kai tekdavo krūpčioti užsidengus galvą pagalve. 1941 metų liepą Kaizerlingo miške, dar kitaip vadinamame Staniūnų, sušaudyti 103 žmonės – 70 žydų ir 33 lietuviai bei rusai. Panevėžio miesto žydų bendruomenės vadovas Genadijus Kofmanas sako, kad pagal Lietuvos įstatymus visas masinių žudynių vietas, kapines, nesvarbu, ar žydų, ar lietuvių, ar kitos tautybės žmonių, priklauso tvarkyti savivaldybėms. Jo teigimu, ši problema miesto Savivaldybei puikiai žinoma – dar liepos pabaigoje apie Kaizerlingo memorialo tvarkymą kalbėtasi su miesto vicemeru Petru Luomanu.
„Panevėžio miesto žydų bendruomenė negali aprėpti 34 vietų. Pavyzdžiui, skambina iš Kupiškio, prašo atvažiuoti – keturios vietos, skambina iš Rokiškio – tas pats. Mes paruošėme bendrą laišką visoms savivaldybėms, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymą visas tokias vietas priklauso prižiūrėti savivaldybėms“, – „Sekundei“ teigė G. Kofmanas.
Bendruomenė kartu su moksleiviais, studentais ir pati važiuoja tvarkyti masinių žudynių vietų, tačiau kiekvieną mėnesį to padaryti neįstengia – žydų bendruomenė nėra didelė.
Reikia tvoros
Pasak G. Kofmano, senosios žydų kapinės Vasario 16-osios gatvėje tvarkomos puikiai – dažnai pjaunama žolė, prižiūrima. Pats skveras pervadintas į Atminimo skverą. Kaizerlingo miškelis yra atokiau, tačiau daugiau svečių atvyksta būtent čia.
„Kaizerlingo miško memorialas pastatytas ne visai toje vietoje, kur buvo sušaudyti 103 žmonės. Kas sušaudyta? Dauguma žydai, yra keletas lietuvių, yra rusų. Vieta liūdna, nesvarbu, kam priklauso, bet reikia prižiūrėti“, – G. Kofmanas sako, kad ir dėl to, jog memorialas stovi ne visai žudynių vietoje, yra problemų.
Pasak bendruomenės pirmininko, tikroji žudynių vieta, kiek žinoma, yra kiek toliau, tačiau apžėlusi krūmais, nepavyko rasti jos žymių.
Maždaug prieš porą savaičių pats lankęsis memorialo vietoje, G. Kofmanas sako, kad darbų ten netrūksta ir galbūt net reikėtų projekto apskritai sutvarkyti visą memorialo teritoriją. Reikėtų išvalyti krūmus, atnaujinti užrašus, kažką daryti ir su suolu, nebėra ir anksčiau memorialą juosusios tvoros.
„Aš puikiai suprantu, kad Savivaldybė neturi daug pinigų, bet vis tiek reikia tvorą statyti“, – mano jis.
Žydų bendruomenės pirmininko teigimu, yra ir baisiau atrodančių vietų, pavyzdžiui, masinių žudynių vieta Žadeikių miške netoli Pasvalio. Labai apleistos ir žydų kapinės Krekenavoje, kur atvažiuoja daug svečių.
Trūksta pagarbos
G. Kofmano manymu, nieko nuostabaus, kad netoli memorialo pridaužyta butelių. Jis tai vadina ne vandalizmu ar chuliganizmu, o žmonių kultūros stoka. Džiaugiasi, kad dabar bent automobiliai nebegali privažiuoti. Negerai ir tai, kad senosiose žydų kapinėse Atminimo skvere žmonės vedžioja šunis.
„Atvažiuoji su svečiais, o čia keturkojus vedžioja“, – bendruomenės pirmininkas siekia, kad tokiose vietose būtų uždraustas šunų pasivaikščiojimas.
Aplinkiniai gyventojai į skverą neša nupjautą žolę ar nukritusius obuolius.
Pastaruoju metu žydų bendruomenė susidūrė su vandalizmu. Skvere stovintis paminklas „Liūdinti žydų motina“ apmėtytas akmenimis. Preliminariais skaičiavimais, sutvarkyti paminklą kainuos kelis šimtus eurų. Nuogąstaujama, kad dar labiau jį apgadinus, prireiks perdaryti paminklą, o tai labai brangiai kainuoja.
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas sako, kad susiduriama ir su vandalizmu – paminklas „Liūdinti žydų motina“ nukenčia ne pirmą kartą. „Sekundės“ archyvo nuotr.
„Tai vandalizmo aktas. Jei kaltininkas bus pagautas, bus griežtai nubaustas“, – G. Kofmanas sako, kad apie incidentą pranešta policijai.
Žada sutvarkyti
„Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonės vadybininkas Sigitas Vainauskas sako, kad Kaizerlingo miške aplinka šalia memorialo tvarkoma pagal atskirą miesto Savivaldybės nurodymą. Gavus tokį nurodymą, nupjaunama, išnešama žolė, surenkamos ir šiukšlės. Jis teigė tiksliai nepamenantis, kada paskutinį kartą tvarkyta, tačiau tai turėjo būti maždaug birželio pabaigoje ar liepos pradžioje.
Panevėžio vicemeras Petras Luomanas sako, kad memorialo žemės sklypas yra valstybės nuosavybė, tačiau patikėtas Miškų ūkiui, tad bus bandoma jį atskirti, sutvarkyti. Tačiau visa tai netrukdo tvarkyti aplinkos.
„Akcentavau tai administracijai anksčiau, matyt, reikės dar kartą priminti, kad būtų ta teritorija kiek galima sutvarkyta“, – „Sekundei“ tvirtino vicemeras.
Anot jo, žmonės kartais iš nežinojimo ar iš abejingumo atvyksta pabūti į tokias vietas ir prišiukšlina, pridaužo butelių.
„Reikėtų pažiūrėti šeimininkiškai. Kasdien tvarkyti nereikia, bet reikia skirti dėmesio tokioms vietoms, kur yra kapinės“, – pabrėžė P. Luomanas.
Skiriasi kaip diena ir naktis
Visai kitaip atrodo kita masinių žudynių vieta Žaliojoje girioje. Čia prisodinta naujų eglučių, žydi gėlės, neseniai nušienauta žolė, nėra jokių šiukšlių.
Karsakiškio seniūnė Rima Jaškūnienė sako, kad tvarkymo laikas nėra nustatytas. Tiesiog kartkartėmis važiuojama ir pažiūrima, nes memorialas netoli kelio, dažnai pravažiuojantys žmonės palieka šiukšlių. Sutvarkoma ir prieš rugsėjo 23-iąją.
Anot seniūnės, nėra paprasta tvarkyti, nes trūksta žmonių, dirbančių viešuosius darbus.
„Šiemet labai sunkiai suspėjame. Užtekdavo du kartus žolę nupjauti, dabar reikėjo jau ir daugiau“, – seniūnė.
Daiva SAVICKIENĖ
Austėjos BANKAUSKAITĖS nuotr.
