Vasaris apgaulingas mėnuo. Spaudžia šalčiai, sniego – iki palangių, tačiau užtenka dažniau pasirodyti ryškiai saulei ir užkietėjusių sodininkų širdyse įsiplieskia nenumaldomas noras pasiraitoti rankoves ir kuo greičiau pradėti sėją.
Vasaris apgaulingas mėnuo. Spaudžia šalčiai, sniego – iki palangių, tačiau užtenka dažniau pasirodyti ryškiai saulei ir užkietėjusių sodininkų širdyse įsiplieskia nenumaldomas noras pasiraitoti rankoves ir kuo greičiau pradėti sėją.Parduotuvės, ypač internetinės, užsidegimą sodininkauti kursto jau kelintą mėnesį mirgėdamos spalvingais sėklų pakeliais. Tad rankos taip ir tiesiasi prie žemės, vazonėlių, daigyklų. Norisi pagaliau pradėti sėti viską iškart!
Tačiau skuba šiuo laikotarpiu gali turėti liūdnų pasekmių. Kai kurios kultūros, pasėtos per anksti, esant šviesos ir šilumos trūkumui, būna pasmerktos ištįsti, nusilpti ir susirgti.
Pasiaiškinkime, kokių augalų sėti vasarį ypač nerekomenduojama ir kodėl kantrybė kartais – geriausias būsimo derliaus garantas.
Pomidorai lauko lysvėms ir nešildomiems šiltnamiams
Visiems didiesiems daržininkystės entuziastams reikėtų susitaikyti su faktu, jog vasaris yra pasiruošimo sėjai, ne aktyvios sėjos mėnuo.
Todėl kad ir kaip sunku atsispirti pagundai, atidėkite į šalį indeterminantinių veislių pomidorų sėklas. Per anksti pasėti aukštaūgiai pomidorai iki gegužės mėnesio spės virsti palmėmis, kurios persodinamos tiesiog sukniubs.
Maža to: iki ateis laikas sodinti į nuolatinę augimo vietą, daigai praras sodrią žalią spalvą, taps blyškūs ir labiau pažeidžiami grybelinėms ligoms – pavyzdžiui, juodajai kojelei.
Tad jei jūsų tikslas – sveikas ir gausus derlius, įrašykite pomidorus į laukiančiųjų eilę.
Optimalus sėjos laikas. Pomidorams tai kovo pradžia ar net vidurys. Tuomet šviesusis paros metas jau būna gerokai pailgėjęs, tad daigai vystosi stiprūs, sveiki.
Sodinami pomidorai po danga – po gegužės 15-osios, lauko lysvėse – po birželio 5-osios.
Visų rūšių ir veislių kopūstai
Kopūstų daigai auga labai sparčiai. Jeigu juos pasėsite vasarį, iki sodinimo lauke, kuris rekomenduojamas balandžio–gegužės mėnesiais, kai praeina pavasarinių šalnų pavojus, jie virs ištįsusiais peraugėliais.
Įkišti į žemę tokie sodinukai sunkiau prigyja, jų lapai tampa lengviau pažeidžiami ir neatsparūs ligoms. Adaptacijai prireikia daug laiko, todėl neretai vėlesnės sėjos daigai spėja pavyti ir dargi pralenkti vasario mėnesio sėjinukus.
Svarbu ir tai, kad kopūstai – šviesamėgė kultūra. Net ir naudojant specialias lempas sukurti jiems idealias sąlygas vasarį bus sunkiau nei kovą ar balandį, kai natūralios saulės yra daugiau.
Tačiau pati didžiausia problema kita.
Tarkime, sugebėsite pasėję dabar užsiauginti idealių daigų. Kur juos dėsite? Daigai jau bus pasiruošę persikelti į daržą ar šiltnamį, bet žemė vis dar bus įšalusi (jei ne užklota sniegu) arba labai šalta ir per drėgna.
Taip, kopūstai pagrįstai laikomi šalčiui atspariomis kultūromis – žvarbūs pavasariai ar vėlyvi rudenys jiems nė motais. Tačiau jaunų augalų šaknys šaltame dirvožemyje, kurio temperatūra žemesnė nei 8 laipsniai, nesivysto. Dėl to kopūstai gali susirgti arba net pražūti.
Geriausiu atveju peraugę kopūstų daigai, paveikti žemų temperatūrų, virs žieduoliais – ims leisti žiedynus, užuot sukę gūžęs.
Optimalus sėjos laikas. Kopūstams jis skaičiuojamas atgaline tvarka nuo planuojamos sodinimo datos.
Ankstyvieji kopūstai sėjami likus 55–65 dienoms iki sodinimo. Mūsų klimato sąlygomis – apytikriai kovo vidury.
Vidutinio ankstyvumo ir vėlyvieji sėjami 40–50 dienų iki sodinimo, arba balandžio pradžioje (nors galima ir vėliau).
Tik jei yra tikimybė, kad jau balandžio pradžioje žemė sušils, o kovo pabaigoje galėsite sodinti kopūstus į lysvę, galite pradėti sėti juos vasarį.
Ir dar viena pastaba: ant kai kurių kopūstų sėklų pakelių nurodomas vegetacijos laikas būna labai ilgas, dėl to sėti juos rekomenduojama vasarį. Tad remkitės patirtimi ir žiniomis, bet visada atkreipkite dėmesį ir į informaciją ant sėklų pakuočių.
Moliūginės kultūros
Agurkams, cukinijoms, patisonams, moliūgams, melionams, arbūzams galioja dar griežtesnė taisyklė nei kopūstams.
Taip yra dėl to, kad moliūginės kultūros auga neįtikėtinai sparčiai. Esant geroms sąlygoms, jų daigai į nuolatinę augimo vietą būna tinkami sodinti jau po 3–4 savaičių.
Vasarį pasėti daigai iki balandžio vidurio, kai lauke dažniausiai dar būna gerokai per šalta, virs milžiniškomis peraugusiomis lianomis su ilgais tarpubambliais. Tokie agurkai po pasodinimo mes užuomazgas ir sirgs.
Tuo labiau kad moliūginių augalų šaknys labai jautrios – jos blogai toleruoja pikavimą bei persodinimą ir ilgai neatsigauna. Persodinant ūgtelėjusį daigą šaknų gniužulas bus neišvengiamai stipriai pažeistas, ir ši trauma augalui gali pasirodyti esanti kritiška.
Įsidėmėkite: tokie augalai į dirvožemį sodinami tik tada, kai žemė įšyla bent iki 14 laipsnių, bet dar geriau, jei iki 16 laipsnių. Ir visiškai praeina pavasarinių šalnų pavojus.
Optimalus sėjos laikas. Idealus moliūginių kultūrų amžius, kai jos tinkamiausios sodinti į lysves, yra 20–30 dienų.
Agurkai, melionai ir kiti į nešildomus šiltnamius ketinami sodinti (gegužės pradžioje–viduryje) moliūginiai augalai sėjami balandžio viduryje–pabaigoje.
Sodinimui lauko lysvėse po danga (gegužės pabaigoje) sėti reikia gegužės pradžioje.
Sodinimui lauko lysvėse be dangos (birželio pradžioje) geriausia sėti gegužės viduryje.
Burokėliai
Dažniausiai juos sėjame tiesiai į dirvą, tačiau pasisėti burokėlių daigams galima ir tam tikrais atvejais netgi labai naudinga.
Deja, vasarį pasėti burokėliai tikrai gali peraugti, paskui persodinti į šaltą žemę – suformuoti kietus, sumedėjusius šakniavaisius arba virsti žieduoliais. Išleisti žiedynstiebius ir visas savo jėgas skirti žydėjimui bei sėklų brandinimui, o patys šakniavaisiai dėl to taps nevalgomi. (Beje, kuo vyresni burokėlių daigai, tuo didesnė tikimybė, kad jie bus žieduoliai.)
Idealūs burokėlių daigai sodinimo dieną turi 3–4 tikruosius lapelius ir yra jaunesni nei 30 dienų.
Tačiau reikia pabrėžti, kad patį persodinimą burokėliai toleruoja labai prastai. Jie turi liemeninę šaknį – tokią lengva pažeisti. O pažeidimai ne tik sulėtina vystymąsi, bet ir skatina augti bjaurius, išsišakojusius šakniavaisius. Todėl geriausias variantas visgi sėti burokėlius tiesiai į dirvą, vos išeina pašalas ir žemė įšyla iki 7–10 laipsnių.
Nėra jokios prasmės vargti su daigais nei vasarį, nei kovą ir rizikuoti gauti lysvę žydinčių burokų, kai galima tiesiog pasėti juos į dirvą optimaliu laiku ir gauti tvirtus, sveikus šakniavaisius.
Optimalus sėjos laikas. Burokėliams tai dažniausiai balandžio pabaiga–gegužės pradžia. Bet jeigu norite ankstyvesnio burokėlių lapų derliaus, galite sėti ir šiek tiek anksčiau, tik būtinai po danga.
Vienmetės gėlės
Serenčiai, gvaizdūnės, astrai, vasariniai jurginai irgi pasižymi labai sparčiu augimu bei vystymusi. Pasėtos vasarį, šios gėlės spėja stipriai ištįsti ir netgi sužydėti čia pat, vazonėliuose ant palangės.
Nuo to negelbsti nei bandymai įkurdinti daigyklas ant pietinės palangės, nei lempos. Esant per trumpam šviesiajam paros metui, daigai patiria vadinamąjį fotosintezės badą ir dėl jo visą energiją būna priversti skirti išlikimui, o ne stipriai šaknų sistemai ir lapijai formuoti.
Pasodinti tokie daigai labai ilgai „serga“, sunkiai atsigauna, prasčiau kerojasi, būna mažiau dekoratyvūs ir žydi ne taip gausiai – be to, trumpiau.
Optimalus sėjos laikas. Serenčiams tai – balandžio vidurys. Tada jie spėja užauginti idealiai tvirtus daigus kaip tik šiltų orų pradžiai.
Daržininkystėje dažnai geriau pavėluoti nei paskubėti.
Gvaizdūnes patartina sėti balandžio pabaigoje. Daug patyrusių gėlininkų tą daro net gegužės pradžioje ir iškart į atskirus indelius, kad persodinant daigams būtų padaroma kuo mažiau žalos.
Vienmečiai astrai sėjami kovo pabaigoje–balandžio viduryje. Tuomet šviesos jau pakanka, kad daigai užaugtų žemi, tvirti ir sveiki.
Vienmečių jurginų nederėtų skubėti sėti anksčiau nei balandį. Per 4–5 savaites jie spės išaugti stiprūs.
Atminkite: šių gėlių atveju vėlyva sėja visada yra parankesnė nei vasario mėnesio, nes garantuoja sveikesnius ir vešlesnius daigus.
Skuba negarantuoja nieko, tuo labiau ankstyvesnio derliaus – greičiau gali palikti visai be jo. Palaukite, kol dienos dar pailgės, žemė įšils. Pasėti tinkamu laiku, daigai atsidėkos puikia sveikata ir gausiu derliumi.
Daržininkystėje dažnai geriau pavėluoti nei paskubėti.
Naudinga žinoti
Pomidorų sėjos metas priklauso ir nuo to, kur ketinate juos auginti, – šiltnamyje ar tik lauke.
Sodinti daigus po stogu jau saugu apytikriai 1–2 savaitėmis anksčiau nei lauko lysvėse. Todėl ir sėti juos galima atitinkamai anksčiau.
Mūsų klimato sąlygomis pomidorai šiltnamiams paprastai sėjami antrojoje kovo dekadoje, auginti lauke – trečiąjį šio mėnesio dešimtadienį.
