Pagiriamasis žodis atidėliojimui
Niekas taip nesutelkia proto, kaip artėjantis terminas. Šio straipsnio autorius suvokė, kad vos redaktorius pradeda zaunyti, mintys iškart susitelkia prie to, kas išvardyta toliau: 1. Kojų nagai. Aišku, juos reikia karpyti? 2. Walteris Russellas Meadas. Ką tas barzdotas išminčius savo tinklaraštyje sako apie Rytų Timorą? 3. Šunys. Ko gero, jie laukia nesulaukia, kol bus pavedžioti. 4. Pašto dėžutė. Būtų nemandagu neatsakyti tam magistrantui iš Tomsko universiteto.
Mėgstantiems švaistyti laiką gyventi vis kebliau. Kai verslas priklauso nuo tikslaus pristatymo laiko, vėlavimas netoleruotinas. Vertybinių popierių biržose kas minutę perkami ir parduodami milijonai akcijų. Visą parą transliuojantys žinių kanalai atakuoja informacija. Iš tinklaraščių ir „Twitter“ žinučių plūsta marios tiesioginių komentarų. Padėtis tokia rimta, kad ketvirtis amerikiečių kasdien valgo greitmaistį.
Darbdaviams vis geriau sekasi laiko švaistymą guiti lauk. Amerikiečių bendrovė „ODesk“, kuri darbdavius internetu suveda su laisvai samdomais darbuotojais, giriasi, kad jos programinė įranga pirkėjams duoda „neregėtą galimybę“ stebėti žmones, kuriuos samdo. Pernai Tokijo birža pietų pertrauką nuo neskubrių 90 minučių sutrumpino iki pasigailėtinų 60. Aukštųjų technologijų įmonės, kaip antai „Google“ ir „Hewlett-Packard“, didžiuodavosi, kad darbuotojams duoda laiko saviems projektams rengti. Dabar „laiką pasikrapštymui“ jos trumpina arba atidžiau kontroliuoja. Darbuotojai ir patys save kontroliuoja: skaitmeniniai įrankiai, pavyzdžiui, „RescueTime“, leidžia normuoti prieigą prie interneto arba gaunamų elektroninių laiškų.
Atlygis vis dažniau skaičiuojamas už trumpesnę laiko atkarpą. Už valandas užmokestį gaunančių amerikiečių skaičius auga nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio; šiandien atlygį už valandas gauna 59 proc. (įskaitant specialistus, kaip antai teisininkai).
Bet ar išmintinga taip pasiduoti greičio manijai? Be automatinių pertraukų funkcijos itin sparti prekyba vertybiniais popieriais rinkoje gali sukelti krachą, kaip beveik nutiko 2010 m. gegužės 6-ąją. Galų gale, ar tikrai taip blogai nesiplėšyti? Reguliuotojai žmones nuolat perspėja nieko nepirkti „ant karštųjų“. Atidėliotojai laiko persigalvoti turi iš prigimties. Įmonės amžiais kalba, kad reikia daugiau kūrybos. Pagalbon gali ateiti svyravimas. Gerbėjui pasiteiravus, kaip parašyti romaną, Ernestas Hemingway atsakė, kad pirmiausia reikia išvalyti šaldytuvą. Apie inovacijas rašantis Stevenas Johnsonas tvirtina, kad vieni geriausių naujų produktų kilo iš „rusenančios nuojautos“ (angl. slow hunch). „Nestlé“ mintis prekiauti fasuotos kavos porcijomis tris dešimtmečius kabojo ore, o dabar verta milijardų.
Tokias mintis įkvėpė du (lėtai pasigardžiuojant perskaityti) darbai iš vadybos teorijos: menkai žinomas Briano Gunios iš Johnso Hopkinso universiteto straipsnis, paskelbtas leidinyje „Academy of Management Journal“, ir nauja, populiari Franko Partnoy iš San Diego universiteto knyga „Wait: The Art and Science of Delay“ („Palauk: atidėliojimo menas ir mokslas“). Kartu su trimis bendraautoriais B. Gunia atliko daugybę eksperimentų, kurie parodė, kad dirbdami lėčiau elgiamės etiškiau. Kai tenka rinktis tarp gėrio ir blogio, tikimybė pasielgti teisingai penkiskart didesnė, kai yra laiko pagalvoti, nei tuomet, kai esi priverstas rinktis čia ir dabar. „Spartaus ritmo“ organizacijoms (pavyzdžiui, bankams) patirti etinių problemų tikimybė didesnė nei toms, kurios sukasi lėčiau. (Tokią mintį paremia „Barclays“ skandalas dėl LIBOR Didžiojoje Britanijoje.) Autoriai teigia, kad įmonėms reikėtų dažniau naudotis „persigalvojimo terminu“ arba įvesti kelis patvirtinimo lygius svarbiems sprendimams.
Taikyk terminus kaip maniakas ir turėsi greitmaisčio atitikmenį intelektinėje plotmėje – ir kojų nagus, kuriuos reikia karpyti.
F. Partnoy tvirtina, kad per daug žmonių nesuvokia to, ką puikiai žino geri oratoriai ir humoristai: sėkmė priklauso nuo žinojimo, kada stabtelėti ir kuriam laikui. Svarbu daryti ne pirmučiausia, o teisingai. O daryti teisingai dažnai užtrunka šiek tiek ilgiau.
„It’s Just Lunch“, pažinčių agentūros profesionalams, klientai neturi galimybės spręsti iš pirmo įspūdžio, nes nuotraukų skelbti tinklalapis neleidžia. Sėkmingiausias pasaulio investuotojas Warrenas Buffettas akcijas ima ilgam terminui, o ne keičia kaip kojines. Jis rašo: „Mūsų investavimo stiliuje kertinis akmuo tebėra tinginystei artima letargija.“ Romos karvedys Fabijus Maksimas, pramintas Delsėju, Hanibalo grobikų kariuomenę nualino vengdamas lemiamų kautynių.
Skubėk lėtai
Atidėliojimas veikmingas net tose srityse, kur laikas atrodo gyvybiškai svarbus. Net ėmusis darbo, kuris anksčiau jau ne kartą darytas, gydytojams ir pilotams gali būti naudinga laikytis kontrolinio sąrašo. Sekant sąrašą dirbama lėčiau ir metodiškiau, „Kontrolinio sąrašo manifeste“ dėsto Atulas Gawande. Prieš smogdami į kamuolį geriausi sportininkai laukia iki paskutinės sekundės dalies.
F. Partnoy tvirtina, kad žmonės turi išmokti valdyti atidėliojimą, lygiai taip pat, kaip išmokstama valdyti visa kita. Kartais atidėti prasminga: paikiausiems bandymams piktnaudžiauti mūsų laiku retkarčiais pakanka padorumo subliūkšti savaime. Bet vilkintojams, kaip ir visiems kitiems, protingo laiko valdymo taisyklės irgi galioja. Neatidėliokite problemų, kurias ignoruojant bus tik blogiau, pavyzdžiui, susijusių su kreditinės kortelės sąskaita. Ir sudarykite darbų sąrašą, kad apgaule prisiverstumėte imtis antro pagal svarbą darbo, kol atidėliojate svarbiausią.
Primena labai jau protingas kalbas. Bet F. Partnoy teisus įspėdamas, kad verslą vis labiau apsėda greitis vien dėl greičio. Ir teisus taršydamas tarp vadybininkų amžiais populiarią idėją, kad laiką galima sudalyti į vienodos vertės segmentus. Šiuolaikinio protinio darbo paslaptis – jam reikia ir greito, ir lėto tempo. Dirbantys protinį darbą gali amžius svyruoti, bet tuomet į galvą šauna puiki įžvalga arba prasideda kūrybinis protrūkis. Atsisakyk bet kokių terminų, ir liks svyravimas. Taikyk terminus kaip maniakas ir turėsi greitmaisčio atitikmenį intelektinėje plotmėje – ir kojų nagus, kuriuos reikia karpyti.
