Rusijos premjeras patvirtino pragaištingą pensijų sistemos reformą.
Vladimirui Putinui kilo dilema: kaip Rusijos prezidentas galėtų įgyvendinti savo rinkimų kampanijos pažadus padidinti socialines išlaidas ir tuo pat metu užtikrinti, kad šalies deficitas netaps nevaldomas. O juk šie pažadai buvo skirti ištikimiems jo rėmėjams.
Jis trokšta išlaikyti praėjusio dešimtmečio ekonomikos stabilumą – stipriausią ginklą užsitarnaujant rinkėjų paramą. Rusijos pensijų sistemos pokyčiai gali rodyti, kad V. Putinas ir jo patarėjai renkasi trumpalaikį socialinį ir politinį stabilumą ilgalaikio augimo ir investicijų sąskaita.
Spalio 1 d. premjeras ir buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė seniai lauktą pensijų sistemos reformos strategiją, kuri, be kitų dalykų, beveik panaikina dabar esančias kaupiamąsias pensijas. Šiuo metu darbuotojai moka dalį lėšų į asmeninių investicijų sąskaitą ir sukauptas lėšas gali gauti sulaukę pensijos amžiaus.
Planuojama, kad iš šio plano „išlaisvinti“ pinigai turėtų apkamšyti 50 mlrd. JAV dolerių skylę Rusijos pensijų sistemoje. D. Medvedevo pasirašytoje strategijoje privačių pensijų įmokų dalį bendroje pensijų sistemoje siūloma sumažinti nuo 6 iki 2 proc. (planas kol kas yra pirminis).
Šiuo metu šie fondai siekia tik apie 1,8 mlrd. Rusijos rublių (58 mln. JAV dolerių), bet jie skatina vidaus investicijas ir besivystančią fondų valdytojų pramonę. Ši kaupiamųjų pensijų dalis pensijų sistemoje galėtų prisidėti ir siaurinant spragą Rusijos ilgalaikio finansavimo rinkoje, kuris būtinas infrastruktūros plėtrai.
Jeigu šie fondai išnyks, visos kalbos apie Maskvos pavertimą pasaulio finansų centru – mėgstama D. Medvedevo kadencijos tema – turbūt nutiltų. Faktiškai visi geriausi Rusijos ekonomistai bei technokratai iš Finansų ministerijos perspėjo dėl grėsmių, jeigu bus naikinamos kaupiamosios pensijos. Buvęs finansų ministras Aleksėjus Kudrinas dienraščio „Vedomosti“ puslapiuose vykdo kampaniją prieš šį siūlymą.
Vladimiras Nazarovas iš J. Gaidaro instituto tai vadina „tikra nelaime“, kuri viso labo finansuos dabartinį pensijų sistemos deficitą šešerius metus, o tada deficitas vėl pradės augti. Tačiau šį kartą jau nebebus pinigų iš privačių fondų, kuriais spragą būtų galima sumažinti.
Kone visi ekspertai tvirtina, kad beveik vienintelis būdas yra didinti žemą Rusijos pensinį amžių. Dabar moterys į pensiją išeina 55 metų, o vyrai 60-ties. Ir Tarptautinio valiutos fondo, ir Rusijos vyriausybės sukurtos ekspertų grupės „Strategija 2020“ ekspertai siūlo pensinį amžių pamažu didinti iki 63 metų.
Manoma, kad toks žingsnis būtų politiškai pavojingas, o gal ir apskritai neįmanomas. V. Putinas vis daugiau pasikliauja kaimų gyventojų ir pramonės darbuotojų parama, taip pat 40 ar panašiai proc. vyresnio amžiaus rinkėjų.
Vienas iš daugelio V. Putino rinkimų pažadų, dabar virtusių oficialiu nurodymu, buvo nekeisti pensinio amžiaus. Toks įsakymas vyriausybei paliko mažai galimybių rinktis.
D. Medvedevui ir jo komandai teko nepavydėtina užduotis. Niekas nesiginčija, kad dabartinę 2002 m. sukurtą pensijų sistemą reikia reformuoti.
Dalį problemos sudaro demografinė padėtis. Devintajame ir dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmečiais mažėjęs gimstamumas lėmė, kad dabar Rusijoje yra per mažai dirbančių, iš kurių mokesčių mokamos pensijos dabartiniams pensininkams. Gimstamumas pastaraisiais metais stabilizavosi, bet tai įvyko per vėlai, kad sustabdytų gresiančią pensijų krizę. Šiuo metu 100 darbuotojų tenka 87 pensininkai, teigia „Strategijos 2020“ darbo grupei pensijų klausimais vadovavęs Evsėjus Gurvichas iš Ekonomikos ekspertų grupės.
Apie 2020 m. 100 darbuotojų teks 100 pensininkų.
E. Gurvichas įspėja, kad gresia „gerontokratija“ – senų žmonių valdžia. Jis prognozuoja, kad stiprės „paternalistinis mąstymas“, kai piliečiai mano, jog valstybė turi mokėti jiems pensijas, o ne jie jas užsidirbti.
Galbūt būtent tai Kremlius ir turi galvoje.
