Panevėžio centre, Juozo Balčikonio gimnazijos pašonėje, dar tik įsibėgėjančios trijų aukštų daugiabučio statybos jau kelia klausimų.
Nekilnojamojo turto skelbimuose potencialiems pirkėjams pristatoma įspūdingo neogotikinio stiliaus daugiabučio vizualizacija, tačiau miesto Savivaldybės išduotas statybos leidimas – visai kitokiam, gerokai santūresniam pastatui.
Vizualizacija traukia akį
Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose pasirodė pasiūlymas įsigyti butus būsimame name Respublikos gatvėje, Panevėžyje.
Už dviejų kambarių 50 kv. m butą statomo namo antrame iš trijų aukšte prašoma 200 tūkst. eurų.
Potencialių pirkėjų akį traukia skelbime pateikta įspūdinga vizualizacija – trijų aukštų neogotikinio stiliaus pastatas, išsiskiriantis dekoratyviu, detalių turtingu fasadu.
„Naujos statybos, premium klasės, pirmas toks pastatas mieste, požeminis parkingas, sandėliukas, neogotikinis pastato fasadas“, – pristatomas būsimasis daugiabutis.
Visgi miesto Savivaldybė leidimą yra išdavusi visai kitokios architektūros daugiabučiui – gerokai santūresniam, šiuolaikiškam, be ryškių istorinių stilistikų užuominų.

Fasadą koreguos
Skelbime nurodytu telefonu atsiliepęs vyras teigė esąs projekto kuratorius Tomas Petras Radikas.
Jis tvirtina, kad būtent įspūdingoji vizualizacija ir atspindi būsimą rezultatą.
Pasak T. P. Radiko, name planuojama įrengti 15 butų, trys iš jų turės atskirą laiptinę.
Pardavėjas teigia, jog skelbimas sulaukęs didžiulio susidomėjimo.
„Pagrindinis klausimas, ar fasadas toks ir bus“, – sako verslininkas.
Į klausimą, kada numatoma baigti statybas, jis atsakė, jog „į vidų įeiti“ numatoma jau gruodį.
Tačiau iki tol, jau rudenį, anot pašnekovo, bus kreiptasi į Architektų tarybą dėl pastato fasado korekcijos.
Jis neslepia kritiškai vertinantis esamą architektų patvirtintą projektą, kuriam Savivaldybė išdavusi statybos leidimą.
„Pastato kontūrai išliks, mes tik fasado korekciją darysim. Tai, kas buvo patvirtinta architektų, yra elementarus, niekuo neišsiskiriantis pastatas, be jokios pridėtinės vertės“, – kalbėjo jis.
Anot T. P. Radiko, idėja keisti fasadą gimė po patirties užsienyje – esą lankantis Anglijos Karališkųjų rūmų apdailos srityje dirbančioje įmonėje kilo mintis panašias technologijas pritaikyti Lietuvoje.
„Teiksiu prašymą perderinti fasadą. Statybos leidimas leidžia pastatyti pastato rėmą, o tada klausimas, kokią apdailą dėsiu – neogotikinę ar tą, kuri suderinta. Norime perderinti“, – sako verslininkas.
Jis taip pat užsimena ketinantis į diskusiją įtraukti ir visuomenę – panevėžiečių paklausti, kokios architektūros pastato jie norėtų mieste: ar neogotikinio stiliaus, koks pristatomas potencialiems pirkėjams, ar tokio, kokį yra patvirtinusi Architektų taryba ir kuriam išduotas statybos leidimas.

Planuose – ir netradicinė skulptūra
Įspūdingojo fasado sprendimus, teigia T. P. Radikas, sugeneravo dirbtinis intelektas.
„Dirbtinis intelektas yra instrumentas, kurio pasiūlytus variantus reikia koreguoti, užvesti jį ant kelio, nurodant užduotis, įtraukiant technologijas, kurias mes naudosime. Dėl jų mes fasadui galėsime suteikti 80 metų garantiją“, – sako verslininkas.
Jis sako neketinantis atsisakyti ambicingų planų.
Ir užsimena ne tik apie išskirtinio fasado daugiabutį, bet ir apie kitą sumanymą – netradicinę skulptūrą „Idiotas“, kurią planuoja įrengti privačiame sklype.
Mato skirtingus pastatus
Komercinės paskirties pastato su gyvenamosios paskirties patalpomis Respublikos g. 45A leidimas statybai išduotas 2023 metų sausį. Projekto autoriumi nurodoma bendrovė „GA projektai“.
Pastato projektą patvirtinusios Panevėžio architektų ir urbanistų tarybos pirmininkė Loreta Paulauskienė teigia iš kolegų sulaukusi informacijos apie skelbimą, kuriame pardavėjai pristato išskirtinio stiliaus daugiabutį.
Ji atkreipė dėmesį, kad skelbimuose pateikiama pastato vizualizacija ir patvirtintas projektas akivaizdžiai skiriasi.
„Taip, žinoma, tai, ką matome projekto vizualizacijoje ir pristatomoje skelbimų portale, yra skirtingi pastatai“, – patvirtino L. Paulauskienė.

Vertina ne pagal gražu-negražu
Architektės teigimu, pastato fasado keitimas nėra taip paprastai įgyvendinamas.
„Toks išvaizdos keitimas reikalaus naujo leidimo statybai. Reikės iš naujo pereiti visas procedūras. Fasado apdaila – svarbus dalykas“, – teigė ji.
Pasak L. Paulauskienės, architektūriniai sprendimai vertinami ne pagal subjektyvų „gražu–negražu“ principą, o remiantis teisės aktuose nustatytais kriterijais: pastato šiuolaikiškumu, integracija į aplinką, funkcionalumu, inžineriniais sprendimais ir kitais aspektais.
Anot architektės, nors tam tikrais atvejais istorinės stilistikos pastatai gali būti leidžiami, viskas priklauso nuo konteksto.
„Yra situacijų, kai praeitos epochos stiliaus pastatas galimas, pavyzdžiui, atstatant istorinius objektus, kaip, pavyzdžiui, Valdovų rūmus“, – pažymėjo ji.
Pasak L. Paulauskienės, jei daugiabučio Respublikos gatvėje statytojas Architektų tarybai pateiks prašymą pakeisti patvirtintą pastato fasado projektą į neobarokinio stiliaus, koks viešai pristatomas potencialiems būstų pirkėjams, jis bus svarstomas ir pateikiamos išvados.
Kol kas lieka neaišku, ar Panevėžio centre iškils drąsios interpretacijos, ar vis dėlto bus laikomasi jau patvirtinto, kur kas santūresnio projekto.






