Kauno aviatoriai baigia gaminti istorinį lėktuvą ANBO II, kurį demonstruos Karmėlavos oro uoste. Anot konstruktorių, jų darbo prasmė − palaikyti seną Kauno ambiciją būti aviacijos miestu. Apie tai svajojo ir 1925 m. pirmąjį ANBO sukūręs Antanas Gustaitis. Jo lėktuvo pavadinimo šifravimas tapo sparnuota fraze – Antanas nori būti ore.
Kostiumai jau spintoje
Aviacijos muziejuje Aleksote neseniai įteikti A.Gustaičio atminimo medaliai, kurie kasmet skiriami aviacijai nusipelniusiems asmenims. Šiais metais juos gavo Rolandas Kalinauskas ir Arvydas Šabrinskas – atstatomo ANBO II konstruktorių grupės nariai (grupei dar priklauso Gintautas Gailiūnas, Gintautas Staniulis, Šarūnas Malinauskas, Valdas Černius ir Rokas Šaški).
Gaminant istorinį ANBO II, didžiausias krūvis tenka lakūnui-bandytojui profesionalui R.Kalinauskui. Prienų rajone, Pošvenčio kaime, esančioje jo sodyboje stovi ANBO II. Jis dar nebaigtas. Bet kai kas jau atlikta iki paskutinės siūlės. Tai – tamsiai mėlynos uniformos. Būtent tokias vilkėdavo tarpukario lakūnai. Net ir petnešos atkurtos visiškai tiksliai: pavyzdžiui, atgaminti įspaudai metalinėse petnešų sagtyse.
Tiksliai iki smulkmenų bus atkurtas ir lėktuvas. Po trejų metų kasdienio darbo liko nedaug – prie lėktuvo liemens pritvirtinti sparnus, įtaisyti variklį, kai kurias smulkias, bet gyvybiškai svarbias detales, nes lėktuvuose visos detalės tiesiogine prasme yra svarbios gyvybiškai.
Naudojasi nuotrauka
„ANBO II ruošiamės pakelti į orą rugpjūčio mėnesį per Karinių oro pajėgų aviacijos šventę Karmėlavoje. Prieš tai laukia sunkus, ilgas ir atsakingas lėktuvo bandymo procesas – lėktuvą reikės išbandyti taikant visas įmanomas apkrovas. Tai vyks Pociūnų oro uoste, ir Rolandas turės labai daug darbo“, − atkreipė dėmesį A.Šabrinskas.
[quote_box name=””]Laukia sunkus, ilgas ir atsakingas lėktuvo parengimo skraidyti procesas – ANBO II reikės išbandyti taikant visas įmanomas apkrovas[/quote_box].
Pasiteiravome: kokia nauda iš istorinio lėktuvo konstravimo? Gal tai − tik brangūs vyrų žaisliukai?
Pasak R.Kalinausko, ANBO II neįmanoma atkurti iki smulkmenų, nes neišliko jokių išsamių brėžinių. Ir tai nebūtina: svarbiau prikelti Lietuvos aviacijai reikšmingo lėktuvo pavidalą ir jo skrydžio įtaigą.
„Galima sakyti, kad naudojamės tik ANBO II nuotrauka, kurią esu išskleidęs ant dirbtuvių sienos. Bet ir atkurtoje S.Dariaus ir S.Girėno „Lituanicoje“ yra netikslumų. Manau, svarbiausia, kad „Lituanica“ atgaivina patriotizmo dvasią, tautos atmintį, skatina neužmiršti, kad esame aviacinė valstybė, ir lėktuvai mums nėra žaislai. Įsivaizduokite: jeigu per aviacijos šventę virš Kauno pakiltų ne vienas, o, pavyzdžiui, penki ANBO, būtų be galo įkvepiantis vaizdas“, − kilstelėjęs akis į dangų ištarė patyręs pilotas R.Kalinauskas.
A.Gustaičio kūrinio gaivintojai siekia autentiškumo – tai ypač sunki ir nepraktiška užduotis.
„Šiais laikais daug ką galima padaryti paprasčiau ir pigiau. Pavyzdžiui, ANBO II ratai buvo gaminami iš papildomomis priemonėmis sutvirtintų motociklo ratų. Ir mes darome panašius ratus, naudojame stipinus, nors tai − didelio kruopštumo reikalaujantis darbas“, − atkreipė dėmesį A.Šabrinskas.
Pakeitė autobusą
Istorinį lėktuvą savo sodyboje konstruojantis R.Kalinauskas papasakojo, kaip užsikrėtė aviacijos virusu. Tai atsitiko netoli šio „viruso“ epicentro – Aleksoto aerodromo.
„1962 m. svečiavausi pas šalia aerodromo gyvenančią tetą. Buvau septynerių metų berniūkštis. Teta buvo pažadėjusi, kad važiuosime į Palangą, tačiau negavo autobuso bilieto. Tada ji pasakė, kad reikia pabandyti lėktuvu. Taip ir padarėme. Nuskridome „LI-2“. Man tai buvo neįtikėtinas nuotykis. Net atskirai saugojau tuos drabužius, su kuriais skridau lėktuvu. Skrydis į Palangą buvo gražiausių mano svajonių išsipildymas. Tada pasakiau, kad pasidarysiu savo lėktuvą ir juo skraidysiu“, − pasakojo R.Kalinauskas.
1972 m. R.Kalinauskas pradėjo skraidyti savarankiškai – iš pradžių sklandytuvais. Iki šiol jis yra padaręs devynis skraidančius lėktuvus. Istorinis ANBO II bus jubiliejinis – dešimtasis.
Savo reikmėms R.Kalinauskas naudoja prieš 22 metus pasigamintą lėktuvą „Volungė“. Kartais šį keturvietį renkasi vietoje automobilio: pavyzdžiui, kai kada šeštadieniais iš Prienų rajono skrenda į Aleksoto sendaikčių turgų. „Volungę“ palieka netoliese esančiame aerodrome. Kelionė į turgų trunka per 12 minučių.
Kuria naujus brėžinius
Aleksoto sendaikčių turguje konstruktoriui, pasak jo, dažniausiai prireikia kokių nors gelžgalių.
„Tai − žmogus, kuris gyvas ne maistu, bet, liaudiškai tariant, gelžgaliais“, − pajuokavo A.Šabrinskas.
Anot R.Kalinausko, jei ne A.Šabrinsko atkaklumas, vargu, ar jis būtų ryžęsis gaminti ANBO II.
„Arvydas mums buvo kaip parakas. Keletą mėnesių atkakliai įrodinėjo, kad turime prikelti istorinį lėktuvą. Jis uždegė ambicijas, o dabar liepsnos jau palaikyti nereikia – malkos pačios liepsnoja“, − kalbėjo R.Kalinauskas.
Visos lėktuvui reikalingos detalės pagamintos smulkiose privačiose dirbtuvėse. Medžiagos – kokybiška mediena, geri klijai ir dirbiniai iš įvairaus metalo. Baigiamas konstruoti ANBO II – dar ne taškas. Entuziastų grupėje dirbantis jaunosios kartos atstovas Rokas Šaški jau daro ANBO III brėžinius.
Atkurtas ANBO II bus naudojamas aviacijos šventėse, žmonės prie jo galės fotografuotis, pakilti su pilotu į orą.
[quote_box name=””]
Sulūžo ore
Pirmojo Kaune sukonstruoto ANBO greitis buvo 160 km / h. Lietuvos aeroklube ANBO buvo eksploatuojami beveik 4 vasaras. 1934 m. rugpjūčio 26 d. įvyko ANBO-II katastrofa: lėktuvui sulūžus ore, žuvo pilotas Vaclovas Juodis. Pagrindinė nelaimės priežastis – skraidymo patirties trūkumas, nes taupant aeroklubo lėšas, lakūnų mokymas vykdavo labai trumpai. Neįgudęs pilotas apvertė lėktuvą „ant nugaros“, per didelę apkrovą gavę sparnai sulūžo, nes nebuvo atsižvelgta į vadinamąjį lėktuvo resursą. „Jau daug valandų skraidęs anbukas buvo atklikęs daugybę aukštojo pilotažo figūrų. Dėl sparnų nuovargio akrobatinių figūrų apskritai reikėjo atsisakyti“, − rašoma „Plieno sparnuose“.
ANBO buvo nuolat tobulinamas. Valdydami ANBO V ir ANBO 51 išmoko skraidyti dauguma Lietuvos karo lakūnų.
[/quote_box]
Ramūno Guigos nuotrauka
