„Niežai – vienintelė odos liga. Įvairios alergijos, žvynelinė – išsekusio imuniteto pasekmė, kurią reikia gydyti ne vaistais, o maistu“, – gydytoja kardiologė Jelena Tulčina dar sykį pakartojo tai, ką žmonėms bando įskiepyti jau 18 metų.
Natūralios medicinos šalininkės J.Tulčinos rytas gana vėlyvas, kaip ir pusryčiai, kurie jos lėkštėje arba saujoje atsiduria apie vidurdienį. Tiesa, prieš tai efektingos išvaizdos moteris būtinai išgeria vieną arba dvi stiklines kambario temperatūros vandens – jai šis ritualas tarsi „Tėve mūsų“.
„Dažniausiai pusryčiams valgau džiovintus, per naktį vandenyje išmirkytus vaisius: figas, slyvas, abrikosus. Jie gerina žarnyno veiklą. Būna, kad valgau daržovių salotas, bet ne anksčiau nei 12 val.“ – mitą, kad pusryčius reikia valgyti vienam, o vakarienę atiduoti priešui, griovė žinoma moteris. Pietums ji dažniausiai renkasi daržovių salotas, kurias valgo su… troškintomis arba keptomis daržovėmis! Taip, kadaise sveikatos problemų turėjusi moteris jau 18 metų nevalgo mėsos, o žuvimi lepinasi tik 2−3 kartus per savaitę.
„Žinote, ką dabar dedu į savo lėkštę? – kalbėdama telefonu pakeliui į Jūrmalą savo pietų paslaptį atskleidė pašnekovė. – Burokėlių, morkų ir kopūstų salotos. Kalbu ir man burnoje seilės kaupiasi. Paimsiu dar kelis šaukštus grikių. Tai – vienintelės kruopos, kurios man tinka.“
Klystate manydami, kad tokį gyvenimo būdą lydi kančios. Natūralios medicinos centrų Kaune ir Vilniuje įkūrėja pro lūžtančias pieno produktų lentynas praeina abejingu veidu. Moters nevilioja ir tik ką užplikytos juodos kavos puodelis ar taurė raudonojo vyno, o kiaušinis su juoda duona jai paprasčiausiai neskanu.
„Kartais užsimanau gabalėlio torto. Nesikankinu – valgau nuo nieko nesislapstydama“, – apie mažą moterišką silpnybę ramiai kalbėjo gydytoja kardiologė, kurios gydymu jau keliolika metų domisi garsiausi politikai, aktoriai, ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio pramogų pasaulio žvaigždės. Daugelis jų džiaugėsi ne tik pasitaisiusia sveikata, bet ir prarastais kilogramais, kurie vasarą ypač aktualūs ir daugeliui kauniečių.
Sukauptomis žiniomis, kaip valgant nepakenkti sau ir kaip sveikai, bet greitai mesti svorį, J.Tulčina sutiko pasidalyti su „Savaitraščio Kaunui“ skaitytojais.
Ar sutinkate, kad šiais laikais maisto kultas kaip niekada gajus, o daugelis žmonių – priklausomi nuo savo lėkštės turinio? Kaip suprasti, kad esi maisto narkomanas? Kada verta sunerimti?
Vieni žmonės valgo daug: kas gražu, kas skanu, kas kvepia, kas gurmaniška. Kiti orientuojasi į sveiką mitybą. Daugelis žmonių yra priklausomi nuo maisto, tai sukelia aibę ligų. Požymiai? Pirmasis – besaikis valgymas ir nesugebėjimas mažinti porcijų. Antrasis – įsitikinimas, kad nepavyks išgyventi be tam tikro produkto: duonos, kavos, saldumynų ir pan.
Kodėl atsiranda priklausomybė ir kaip su ja kovoti?
Priklausomybė atsiranda tada, kai imunitetui netinkamas maistas, iki galo nesuvirškintas skrandyje, patenka į žarnyną. Minėta masė rūgsta, pūva ir gamina toksinus, kurie, nukeliavę į smegenis, gamina laimės hormonus – endorfinus. Jie ir sukuria priklausomybę nuo vieno ar kito maisto produkto. Lygiai taip pat gimsta priklausomybė 
nuo narkotikų ar alkoholio. Metodai, kuriuos taikau daugybę metų, leidžia žmones kur kas lengviau atpratinti nuo maisto priklausomybės. Kasdien pacientams bandau įrodyti, kad pakeitus mitybos įpročius galima pagerinti organizmo būklę, įveikti problemas, dėl kurių į mane kreipėsi. Tiesa, yra žmonių, kuriems sunku patikėti, kad, tarkime, nepagydomų ligų – žvynelinės ar bronchinės astmos – galima atsikratyti paprasčiausiai pakeitus savo mitybos įpročius.
Per kiek laiko žmogus gali pakeisti savo mitybos įpročius?
Jeigu nieko nedaroma, lomkės gali tęstis 2−3 savaites. Valant žarnyną valosi limfa ir kraujas, todėl galima pasveikti per savaitę. Mano siūloma detoksikuojanti programa sumažina grybelių ir toksinų kiekį, todėl mažėja noras valgyti tai, ko negalima. Sergančiam žmogui reikia dar maždaug 2 ar 3 mėnesių specialaus režimo, kai jis atpranta nuo kenksmingų produktų. Dingus simptomams, jis gali šiek tiek atsipalaiduoti – šešias dienas per savaitę valgyti jam tinkančius produktus, septintą – tai, ką nori. Išvalytas organizmas su krūviu lengvai susidoros.
Žarnyno valymas. Kuo jis naudingas ir ar nėra pavojingas?
Mano centruose hidro-kolono terapija, monitorinis žarnyno valymas atliekamas jau 18 metų. Atliekant procedūrą naudojamas ypač švarus vanduo, valytas per keturis filtrus: du mechaninius, karboninį ir ultravioletinį. Specialus aparatas reguliuoja vandens temperatūrą ir slėgį, todėl jis 20 kartų mažesnis nei įprastos klizmos. Tai yra visiškai saugu. Noriu pabrėžti, kad hidro-kolono terapija nėra tik banalus žarnyno valymas, tai yra efektyvus limfos, kuri mūsų žarnyne užima 80 proc., drenažas. Išvalius žarnyną, kraujas taip pat tampa švarus, o tokioje terpėje labai greitai ima daugintis gerosios bakterijos.
Net ir tada, jei procedūra daroma namuose?
Galima važiuoti zaporožiečiu, bet galima vairuoti „Lexus“ automobilį. Čia tas pats. Žinoma, geriau daryti valymą namų sąlygomis nei nieko nedaryti. Visgi norimo efekto nepasieksite – 2 l vandens neišvalys viso jūsų žarnyno, tik mažą jo dalį.
Kaip rasti tinkančius produktus?
Yra daug patarėjų: žaliavalgių, ajurvedos šalininkų, vegetarų. Aklai nepasitikėkite jais. Juk ne kiekvienam žaliavalgiui tinka riešutai, o ajurvedininkui – pienas. Kiekvienas žmogus į atskirus produktus reaguoja individualiai, todėl reikia labai atidžiai žiūrėti, kas tinka. Pats žmogus neatsirinks – tam reikalingas maisto netoleravimo testas, kurį mes atliekame. Iš paimto kraujo mikroskopu stebime, kaip leukocitai, kurie turi kovoti su virusais, bakterijomis ir vėžinėmis ląstelėmis, kovoja su netinkamu maistu. Eliminuojame jį iš raciono maždaug 2−3 mėnesiams ir sudarome naują mitybos planą. Jei jo laikomasi, per minėtą laiko tarpą daugeliui pacientų dingsta iki tol varginę simptomai: migrena, bronchinė astma, sąnarių ligos, antro tipo cukrinis diabetas, jei nevartoja insulino, įvairios alergijos. Tik žvynelinei išgydyti reikia maždaug pusmečio programos.
Žmonėms gali pasirodyti, kad vykdant programą jų racionas bus labai ribotas. Ar tai tiesa?
Klaidinga nuomonė! Jei iki tol valgėte mėsą, ją ir toliau galėsite valgysite – vegetaru jūsų niekas nepavers. Jūsų mitybos racione liks labai daug maisto, tiesiog bus parinkta, kokia mėsa, žuvis ar kruopos jums tinka.
Pagrindiniai mitybos principai. Kokie jie?
Valgant imunitetui netinkamą maistą žūsta leukocitai, silpsta imuninė sistema, atsiranda autoimuninės ligos, kurių priežasčių niekas nežino ir nemoka gydyti, todėl tik slopina simptomus vaistais. Nėra peršalimo – yra tik nusilpusi imuninė sistema, kuriai šaltis buvo paskutinis lašas, supurtęs organizmą. Nėra alergijos žiedadulkėms ar naminiams gyvūnams, yra tik vidinė tarša, kurią pradėjo erzinti vienas iš mano išvardytų veiksnių. Tai nėra tuščios kalbos, tai – 18 darbo metų patirtis. 10 proc. raciono turi sudaryti baltymai, dar 10 proc. – riebalai, likusius 80 proc. – kompleksiniai angliavandeniai. Nekalbu apie cukrų ar rafinuotus miltus, kurie virškinami labai greitai ir virsta riebalais. Daržoves valgykite drąsiai – jos tikrai nepakenks. Neretai sulaukiu samprotavimų, kad vasarą vaisiai ir daržovės švieži, turtingi vitaminų, o žiemą iš jų sulaukiame mažai naudos. Mitas! Net ir apipurkšta daržovė virškinama kur kas lengviau nei gyvulinės kilmės baltymai, užteršti tais pačiais toksinais. Kiekvieno žmogaus racione garbingą vietą turi užimti vanduo, tiksliau – bent 2 l vandens per dieną. Ne sulčių, ne arbatos. Vaikui per dieną reikėtų išgerti 30 g vienam kilogramui. Vandenį reikia gerti 15−20 min. prieš valgį, pusvalandį po vaisių ir daržovių. Suvalgius mėsos ar kruopų – po 1,5−2 val. Vanduo skiedžia kraują, taip valydamas organizmą nuo toksinų.
Ar yra produktų, kenkiančių visiems žmonėms?
Atlikę apie 30 tūkst. maisto netoleravimo tyrimų, nustatėme, kad niekam netinka pieno produktai. Beje, juos Harvardo mokykla yra įtraukusi į kenksmingų produktų sąrašą. Dar nemačiau kam tiktų miltiniai, kviečių ir rugių, daug glitimo turintys produktai. Vardyti toliau? Cukrus, kava, alkoholis, kiaušiniai. Sveikam žmogui jų patartina vartoti kuo mažiau, sergančiam – pašalinti iš savo valgiaraščio. Yra gerieji produktai, kurios galima valgyti dažnai. Yra migruojantys, kuriuos rekomenduojama valgyti kelis kartus per savaitę. Yra blogieji – jų reikėtų vengti arba valgyti itin retai. Juos nustatome atlikdami individualų tyrimą.
Dažnai girdime sakant: „Valgau tai, ko prašo mano organizmas.“ Norite pasakyti, kad jo nereikia klausyti? 
Mitas. Jei klausai organizmo, o liga nesitraukia, vadinasi, organizmas tave paprasčiausiai apgaudinėja.
Pati laikotės principų, kurių mokote žmones?
Man nesunku nevalgyti duonos, kiaušinių ar pieno produktų. Man nesunku nevartoti kavos ir alkoholio. Aš jau 15 metų gyvenu be mėsos ir tik kelis kartus per savaitę valgau žuvį. Būna, kartais užsimanau gabalėlio torto. Nesikankinu – valgau nuo nieko nesislapstydama. Nemanykite, kad aš nieko nevalgau! Valgau daug ir sočiai tik rečiau į lėkštę dedu tai, ko neleidžia maisto netoleravimo testas.
Vasarą svorio tema ypač aktuali. Ar galima nereikalingų kilogramų atsikratyti greitai ir sveikai?
Galima. Tinkamai parinkus maistą, kai kurie žmonės svorio netenka labai greitai, ypač tie, kurie sveria daugiau nei 150 kg. Pasirinkę teisingą kelią, jie per mėnesį gali atsikratyti iki 10 kg. Pirmiausia pašalinami toksinai, su jais – nereikalingas vanduo. Tik, prašau, neužsiimkite saviveikla. Pamirškite vieno produkto dietas, nevalgymus ir dietas, turinčias daug gyvulinių produktų. Jei jų laikysitės, prarasti kilogramai grįš su kaupu, be to, labai pakenksite savo sveikatai. Prisiminkite, kad ne visi liekni žmonės yra sveiki. Kaip tik dabar turiu konkretų pavyzdį – žymų Rusijos aktorių. Jis lieknas, bet su užterštu vidumi. Pirmą kartą organizmas davė ženklą, kai jam buvo 14, – dėl uždegimo supūliavo inkstas. 19 jam ėmė skaudėti sąnarius, o prieš kelerius metus atsirado atopinis dermatitas. Visų jo ligų priežastis – nesveikas maistas.
Ko palinkėtumėte „Savaitraštis Kaunui“ skaitytojams?
Norėčiau palinkėti suvokimo, kad 99 proc. gyvenimo kokybės priklauso tik nuo mūsų pačių. Mes tvarkome namus, blizginame automobilius, bet labai dažnai pamirštame, kad mūsų kūnas yra organizmas, kuriam taip pat reikia ypatingos priežiūros. Juk mūsų kūne gyvena ne tik organai, bet ir siela.
ŠARŪNĖ KUTINSKAITĖ-BŪDAVIENĖ
SK Žurnalistė
