Jau šią savaitę Kauno autobusų stotis grįš į įprastinę vietą – Vytauto prospektą. Naujai pastatyta stotis bus gerokai didesnė, pritaikyta neįgaliesiems ir teiks daugiau įvairių modernių paslaugų. Be to, keisis aplinkinių gatvių eismas.
Aušra ŽUPERKAITĖ SK žurnalistė
Atidaryta naujoji autobusų stotis
Po pusantrų metų trukusių statybų į tarpmiestinius autobusus skubantys keleiviai būriuosis jau ne Kauno „Akropolyje“, nes Kauno autobusų stotis grįžta į įprastą vietą. Tiesa, kurį laiką mieste nesilankę žmonės nustebs, išvydę smarkiai išaugusį pastatą, užimantį gerokai didesnę teritoriją nei iki šiol. „Nepalyginami skaičiai. Vien stoties salė buvo gal 100 kv. m, dabar – apie 500 kv. m“, – sakė pastatą projektavęs architektas Gintaras Balčytis. „2013 m. pradėjau kurti architektūrinę koncepciją, 2015 m. rudenį parengtas projektas, gautas statybos leidimas ir per beveik 1,5 metų baigta. Tai labai greitas darbas, turint omenyje, koks didelis plotas, be to, po visu pastatu iškastas rūsys, įrengta automobilių aikštelė, sudėtinga viso pastato konstrukcija“, – teigė specialistas.
Visas naujos Kauno autobusų stoties pastato plotas – 13 200 kv. metrų. „Tai bus viena moderniausių stočių Lietuvoje, skirtingai nuo kitų miestų, kuriuose atnaujintos autobusų stotys įkuriamos prekybos centruose ir užima ne pačią garbingiausią vietą kokiame kampe“, – aiškino architektas. Kartu su G.Balčyčiu prie projekto dirbo architektai Jurgita Šniepienė, Kęstutis Vaikšnoras, Paulius Vaitiekūnas, konstruktorius Eugenijus Skirius.
Pasikeitė neatpažįstamai
Atsiradus naujam statiniui, iš esmės pakito ir stoties struktūra. Po visu pastatu įrengta 187 vietų požeminė automobilių statymo aikštelė, joje numatyta ir vietų dviračiams. Antrame pastato aukšte įsikurs autobusų stoties administracija, o erdvi laukiamoji salė padalyta į dvi zonas. „Joje bus galima atsisėsti, telefoną įkrauti, kompiuteriu dirbti. Šalia veiks kavinė“, – būsimą vaizdą žodžiu piešė architektas, nes mums kalbantis virte virė darbai: kombinezonais vilkintys vyrai zujo aplink, kėlėsi lubas siekiančiais keltuvais, kas nors vis prieidavo prie architekto ko nors paklausti. Stotyje atsiras prekybos centras „Rimi“ ir prekybos paskirties patalpos, kavinė „Vero Cafe“. Senasis autobusų stoties pastatas restauruotas ir sujungtas su naujuoju. Čia įsikurs maitinimo įstaiga, antras aukštas skirtas administracinėms patalpoms.
Vėl pradėjus veikti autobusų stočiai Vytauto prospekte, keisis transporto eismas aplinkinėse gatvėse: bus atvertos Girstupio, Bažnyčios gatvės. 
Didelė stoginė saugos nuo lietaus
Naujosios Kauno autobusų stoties eksterjeras visų pirma sužavi milžiniška stogine, puošiančia paradinį fasadą, – tarsi iškalbingu kepurės kilstelėjimu sveikinančia atvykstančius į stotį.
„Konstrukcija gana sudėtinga, nors atrodo labai paprasta. Didelė 10 m konsolė virš Vytauto prospekto atlieka dvi funkcijas: sukuria dengtą aikštę priešais pastatą ir tarnauja kaip stoginė, apsauganti nuo lietaus, nes toje vietoje stoviniuoja žmonės, laukiantys miesto transporto. Nuo šiol prie autobusų stoties visada bus geri orai“, – pajuokavo architektas.
Naujoji autobusų stotis visiškai pritaikyta neįgaliesiems: visi keliai tiek pastate, tiek išorėje pažymėti specialiomis reljefinėmis detalėmis. Neregių informavimo sistemos indikatoriai bus įrengti viešojo transporto stotelėje, zonose ties perėjomis, ties laiptais, ties įlipimo į taksi vietomis, autobusų stoties perone – ties kiekviena aikštele.
Autobusų stoties prieigose atsirado ir kelios modernios naujovės. Įrengtos 2 elektrinių automobilių įkrovimo vietos. O skubantys atsiimti ar išsiųsti siuntas galės tai padaryti net neišlipę iš automobilio – siuntų skyriuje veiks langelis, kuriame priimamos riboto dydžio siuntos iš pro šalį važiuojančių automobilių. Be to, erdvesnėse siuntų skyriaus patalpose bus galima išsiųsti dviračius į norimą miestą.
Parinkta nesenstanti koncepcija
Stotys tradiciškai yra matomi pastatai: svečiai pirmą įspūdį apie miestą susidaro pagal tai, ką pamato išlipę iš autobuso ar traukinio.
Naujos autobusų stoties vidaus stilius – šiuolaikinis, skandinaviškas, minimalistinis. „Kaune niekada nebuvo specialiai autobusų stočiai projektuoto pastato. Raudonų plytų pastatėlis, tarpukario laikais pradėtas naudoti kaip tarpmiestinė autobusų stotis, tarnavo iki pat šių dienų. Stotimi, tiesą pasakius, nepavadinsi. Bet jis buvo naudojamas 100 metų. Tikėkimės, dabartinis pastatas tarnaus dar ilgiau“, – optimistiškai kalbėjo architektas G.Balčytis.
Pasirinkta nesenstanti architektūros koncepcija – neįmantri, estetiškai moderni, subalansuota. „Viešųjų pastatų estetika turi ir atspindėti architektūros tendencijas, ir neprarasti aktualumo per ateinančius kelerius metus. Nes kartais, pradėjus statyti pastatą, estetika jau būna pasenusi vien dėl to, kad yra per įmantri, – svarstė G.Balčytis. – Mano mintys sutapo su užsakovų – architektūra neturi būti vienos dienos sprendinys, ji privalo neprarasti patrauklumo ilgai.“
„Pastatas turėtų tapti Kauno ženklu, nes į miestą atvykstama ir iš jo išvykstama per stotį. Žymiai lengviau nusakyti, kur yra stotis, jei pastatas kuo nors išskirtinis. Šis pastatas gana išraiškingas, bet ne vienadienis ir dėl medžiagų pasirinkimo, ir dėl architektūrinių sprendimų. Manau, nenuvylėme Kauno“, – konstatavo architektas. Pasirengimas statyboms truko gana ilgai – stoties detalusis planas, anot G.Balčyčio, buvo rengiamas apie 10 metų.
Senosios stoties istoriniai duomenys
Dviejų aukštų raudonų plytų pastatas su mansarda pradėtas statyti 1894 m. pagal gubernijos architekto Nikolajaus Andrejevo projektą. Jis buvo statomas kaip „Minervos“ gamyklos administracinis pastatas, bet jau 1925 m., fabrikui sunykus, čia veikė Rusijos prekybos atstovybės skyrius, vienas iš geležinkelio stoties padalinių. Pastato architektūra ir raudonų plytų fasadas reprezentuoja carinio laikotarpio statybos stilių. 1936 m. čia įsikūrė tarpmiestinės autobusų stoties laukiamoji salė ir administracija. Statinys rekonstruotas 1981-aisiais.
Ramūno Guigos nuotraukos
