Sausį augusios centralizuotos šilumos kainos, pasibaigusi PVM lengvata ir ypač šalti orai parodė, kiek iš tiesų kainuoja gyventi energiškai neefektyviame būste. Nors tarifų pokyčius lemia kuro kainų svyravimai, reguliaciniai sprendimai ir sezoniškumas, sąskaitos dydžiui reikšmingą įtaką daro pastato energinės savybės.
Išryškėjo didžiuliai sąskaitų skirtumai
Lyginant 2026 m. sausį su 2025 m. gruodžiu, vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina, pridėjus iki 21 proc. padidėjusį PVM tarifą, Panevėžyje brango 23,6 proc. (siekė 8,9 ct/kWh). Šaltis pirmojo žiemos mėnesio šilumos suvartojimą augino dar 66 proc., pateikia duomenis „Panevėžio energija“. Tačiau labiausiai tai pajuto senų daugiabučių gyventojai.
Anot Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, pagrindinis veiksnys, lemiantis mokėjimų dydį, yra pastato energinis efektyvumas. Didžiausi šilumos nuostoliai patiriami pro nesandarias sienas, stogus, langus, rūsio perdangas bei dėl išbalansuotų vidaus šildymo sistemų. Daug šilumos suvartoja siauri ir aukšti sovietiniai daugiabučiai, tam įtakos turi langų ar balkonų plotas bei jų kokybė.
„Gavus dideles sąskaitas pirmiausia reikėtų įvertinti, kiek šilumos sunaudojama name ir ar šis rodiklis neviršija miesto vidurkio. Priklausomai nuo pastatų energinių savybių, tame pačiame mieste renovuotų ir nerenovuotų namų sąskaitų skirtumas vidutiniškai yra apie 2,5 karto. Atskirais atvejais už 60 kv. m butą vieni moka apie 50 eurų, kiti – net 300 eurų. Modernizavus šilumos punktą ir vidaus sistemas galima sutaupyti apie 15 proc. šilumos, o butuose įrengus termostatus bei šilumos apskaitą galima sutaupyti net iki 25 proc. šildymo energijos“, – teigia V. Lukoševičius.
Sutaupyti padeda atsinaujinantys ištekliai
Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, dar tik planuojantiems daugiabučio modernizavimą vertėtų atkreipti dėmesį, kad didžiausią naudą suteikia renovacija, didinanti pastato energinį efektyvumą, ir atsinaujinančios energijos šaltiniai, pasitelkti kartu.
„Ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia yra mažinti pastato energijos poreikį ir didinti jo energinį savarankiškumą – tai efektyviausia apsauga nuo kainų šuolių. Saulės elektrinė, nors ir nemažina šilumos poreikio, padeda kompensuoti elektros sąnaudas. Investicijos į tokius sprendimus šiandien atsiperka gana greitai, ypač jei pasinaudojama valstybės parama. Tai reiškia, kad gyventojai gali vienu metu optimizuoti kelias energijos sąnaudų eilutes“, – sako M. Nagevičius.
Aktyviau domisi modernizacijos galimybėmis
Šaltuoju metų laiku visada padaugėja užklausų apie renovacijos sąlygas ir finansavimą, teigia Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.
„Šiuo metu APVIS sistemoje kas savaitę registruojama bent po dešimt naujų paraiškų. Modernizacijos metu siekiama ne žemesnės kaip B energinio naudingumo klasės ir bent 40 proc. sumažinti šilumos sąnaudas. Tačiau yra pavyzdžių, kai po renovacijos 50 kv. m buto šildymo išlaidos sumažėjo nuo maždaug 70 eurų iki 27 eurų per mėnesį“, – sako G. Burbienė ir ragina priimti sprendimą atnaujinti savo daugiabutį nelaukiant kitos žiemos.
Primename, kad APVA kvietimas valstybės paramai daugiabučiams modernizuoti galioja iki balandžio 1 dienos. Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
