Protestuoja, bet ne taip aršiai, kaip pernai gruodį.
Vladimiras Putinas grįžta į prezidento postą šalyje, kurios žmonės vis labiau juo nepasitiki.
Prikimšta šimtų karinių sunkvežimių, grėsmingų policijos autobusų, besisukinėjančių sraigtasparnių ir tūkstančių kareivių bei riaušių policijos, didelę praėjusios savaitės dalį Maskva jautėsi kaip per okupaciją.
Šios mobilizacijos tikslas buvo apginti kovo 4 dieną vykusių prezidento rinkimų oficialius rezultatus, pagal kuriuos dabartinis premjeras V. Putinas gavo 64 procentus balsų. Rinkimų naktį armija ir policija saugojo 100 tūkstančių niūrių žmonių, atvestų į Maskvos Maniežo aikštę prie Kremliaus sienų švęsti V. Putino pergalės.
Daugeliui iš jų buvo sumokėta arba jie buvo priversti prisijungti prie patriotiško šventimo. Jie labai skyrėsi nuo viduriniosios klasės maskviečių, daugiausia balsavusių prieš V. Putiną. Tačiau V.Putinas nutarė kreiptis būtent į minią Maniežo aikštėje.
„Mes laimėjome atvirą ir dorą kovą! Ačiū, draugai, ačiū!“ – kalbėjo V. Putinas. Jo veidu riedėjo ašara. Tai buvo priešų sostinės užkariautojo kalba. Nebuvo jokių gailestingų žodžių varžovams, jokių pažadų būti prezidentu visiems rusams, eiti į kompromisus.
Vietoje to jis kalbėjo apie kovą prieš „politines provokacijas, kurios turi tik vieną tikslą: sunaikinti Rusijos valstybingumą ir pasiglemžti galią“. Kaip rašė apžvalgininkas Aleksandras Baunovas, V. Putino bėda yra tai, kad jo kaip teisėto prezidento nepripažįsta didelė mažuma rusų ir dauguma maskviečių.
V. Putinas turi mažai priežasčių triumfui. Rinkimai nebuvo nei atviri, nei dori. Rusijos analitikai pažymi, kad visi galimi varžovai buvo iš anksto įkišti už grotų, ir taip sudarytas įspūdis, kad nėra jokios alternatyvos V. Putinui.
Kremlius monopolizuoja televiziją, kuri didelei daliai šalies išlieka pagrindiniu naujienų šaltiniu. Be to, kai kuriais vertinimais, balsų klastojimas prie V. Putino rezultatų pridėjo bent dešimt procentinių punktų.
Pagrindinė auka buvo Michailas Prochorovas, verslo magnatas ir vienintelis šviežias veidas rinkimuose. Oficialiai jis gavo 8 procentų balsų. Iš tikro jis turbūt sulaukė dvigubai daugiau balsų, teigia po gruodį suklastotų parlamento rinkimų įsteigtos aktyvistų grupės „Balsuotojų lyga“ atstovai.
Gruodį rinkimų komisija paprasčiausiai išmetė stebėtojus ir įžūliai sufalsifikavo suskaičiuotų balsų duomenis, ypač Maskvoje. Tai paskatino tūkstančius maskviečių išeiti į gatves. Šį kartą Kremlius elgėsi protingiau. Skaičiavimas buvo skaidresnis, tačiau už V. Putiną balsavusiųjų skaičius buvo dirbtinai padidintas. Balsuotojai specialiais autobusais buvo vežami į daugybę rinkimų apylinkių. Rinkėjų sąrašai buvo išpūsti žmonėmis iš tikrų ir išgalvotų organizacijų.
Taip pagerinti V. Putino rezultatai nebuvo tik būdas užtikrinti, kad jis laimėtų daugiau nei 50 procentų balsų, todėl neturės kankintis antrajame ture. Tuo taip pat buvo pademonstruota jo biurokratijai ir apsaugos tarnyboms, kad V. Putinas vis dar valdo padėtį ir gali sutelkti visus reikiamus išteklius, kad išliktų valdžioje.
Tai, kad klastodamas rinkimus Kremlius buvo priverstas naudotis daug įmantresniais būdais, patvirtina ir stiprėjantį civilinės visuomenės spaudimą.
Tačiau tai, kad klastodamas rinkimus Kremlius buvo priverstas naudotis daug įmantresniais būdais, patvirtina ir stiprėjantį civilinės visuomenės spaudimą. Rinkimuose savanoriais stebėtojais nusprendė tapti keturis kartus daugiau rusų nei gruodį.
Maskvoje, kur V. Putinas gavo mažiau nei 50 procentų balsų, o M. Prochorovas – daugiau nei 20 procentų, šie oficialūs rezultatai kur kas artimesni nepriklausomų stebėtojų pateiktiems vertinimams, nei kitose šalies dalyse.
Tai iš dalies paaiškina, kodėl protestai sostinėje santykinai mažiau energingi. Kaip teigia Aleksejus Navalnis, populiarus tinklaraščio rašytojas ir protestų lyderis, „žmonės nesijautė taip labai apgauti“.
Bet kitą dieną po rinkimų 15 tūkstančių maskviečių vis tiek susirinko Puškino skvere. Tačiau ankstesnių protestų euforija užleido vietą nusiminimui ir desperacijai. Protestuotojai pasidalijo į tuos, kurie jautėsi nepatogiai dėl vis radikalesnių protestų, ir į manančius, kad protestai nepakankamai radikalūs.
Didelė dalis ankstesniuose protestuose dalyvavusių viduriniosios klasės maskviečių balsavo už proteste taip pat pasirodžiusį M. Prochorovą. „Sveikinu jus, laisvieji Rusijos piliečiai, – kalbėjo jis. – Dėkoju tiems, kurie už mane balsavo nepaisydami to, kad rinkimai buvo nesąžiningi“.
Jo kalbą susilaukė teigiamos reakcijos. Tačiau garsiausių šūksnių sulaukę A. Navalnis. „Mes čia esame tikrieji šeimininkai! – šaukė jis. – Mes okupuosime gatves bei aikštes ir nepasitrauksime“.
Kai sankcionuota protestų dalis baigėsi, A. Navalnis ir kiti opozicijos politikai, tarp jų ir jaunas radikalus komunistas Sergejus Udalcovas, pasiliko. Po valandos pasirodė riaušių policija ir suėmė A. Navalnį bei 260 kitų. Dauguma jų, kaip ir A. Navalnis, buvo paleisti sveiki (policija buvo žiauresnė Sankt Peterburge).
V. Putinas kol kas renkasi karingą retoriką ir grasinimus, o ne tikrą smurtą. Jis galbūt tikisi, kad protestai išsikvėps. A. Navalnio pastangos sustiprinti protestus negalėjo nuslėpti mažėjančios jų jėgos. Planuota, kad kita demonstracija kovo 10 dieną turėtų telkti dėmesį ne į bendrus šūkius, tokius kaip „Rusija be Putino“, o į rinkimų rezultatų klastojimą.
Tačiau, kadangi rinkimų etapas baigėsi, mitingai gali pritraukti vis mažiau žmonių. Išties, tai galėtų paaiškinti, kodėl Maskvos valdžia leidžia rengti protestus. Protestų judėjimo ideologai žino, kad dabartinis gruodžio pradžioje su šūkiu „sąžiningi rinkimai“ prasidėjęs pasipriešinimo etapas jau pasiekia savo galimybių ribas. Jie teigia, kad judėjimui reikia ne tik naujos formos, bet ir naujo dėmesio centro.
Per kelis ateinančius mėnesius jis galbūt persikels į regioninį ir savivaldybių lygį Maskvoje bei kituose dideliuose miestuose.
„Mums reikia pradėti judėjimą už miesto, kuriame gyvename, grąžinimą“, – skelbia naujas protestuotojų manifestas. Tai galėtų sutelkti daug miesto valdymu nepatenkintų ir norinčių turėti galimybes rinkti merą maskviečių.
V. Putinas užsiminė, kad M. Prochorovas galėtų prisijungti prie jo būsimos vyriausybės, bet tokią galimybę šis magnatas yra atmetęs jau anksčiau.
Idėjų kalvės Strateginių tyrimų centras vadovas Michailas Dmitrijevas teigia, kad protestuotojai Maskvoje mieliau dalyvautų vietinėje, o ne valstybinėje politikoje. Sąžiningų mero rinkimų paklausa galėtų pastatyti tribūną M. Prochorovui, kuris prezidento rinkimuose gavo daugiau balsų nei bet kuris liberalas sugebėjo per dešimtmetį.
Vietoje to V. Putinas užsiminė, kad M. Prochorovas galėtų prisijungti prie jo būsimos vyriausybės, bet tokią galimybę šis magnatas yra atmetęs jau anksčiau.
Daugelio akimis, V. Putinas jau yra silpnesnis, nei buvo prieš dešimtmetį. Prieš rinkimus išpūsti ji populiarumo reitingai, augant nepasitenkinimui, greičiausiai smuks. Vangus Kremliaus sutikimas decentralizuoti galias ir grąžinti gubernatorių rinkimus apramino gruodžio mėnesio protestuotojus. Tai reiškia, kad politika gali tapti labiau regionine, ir todėl kai kurios Rusijos dalys vystysis greičiau nei kitos.
Tai gali padidinti politikų skaičių, supratusių, jog išnaudoti nepasitenkinimą V.Putino sistema yra naudingiau nei išsaugoti šią sistemą.
M. Dmitrijevas teigia, kad protestuotojų nuotaikų smukimas buvo neišvengiamas. Jis tai lygina su trumpalaike depresija per Michailo Gorbačiovo „perestroiką“ devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Tokie nuotaikų svyravimai nepakeičia bendros krypties. „Rusija geografiniu požiūriu yra tokia plati, kad pasukti visus sraigtelius užima labai daug laiko“,- teigia M. Dmitrijevas. Tai nereiškia, kad gruodį pajudėję ledai sustings. Tačiau pokyčiai gali vykti labai ilgai ir ne taip tiesiogiai.
