Liučiūnų krašto bendruomenės centras – vienas seniausių ir gausiausių pakaunėje. Labiausiai nuo Kauno nutolusiame kaime nuolat verda bendruomeninis gyvenimas. Veiklūs visi: bendruomenės ir kultūros centrai, biblioteka. Anot liučiūniškių, kartais jie net pavargsta visur dalyvauti ir juokauja, kad į renginius eina kaip į darbą.
Suremia pečius
Liučiūnų krašto bendruomenės centro (LKBC) pirmininkė Marytė Danutė Rastauskienė vardijo: organizuojami didesni ir mažesni renginiai, minimos visos valstybinės šventės, kai kurios jų – netradiciškai. Pavyzdžiui, kovo 11-ąją surengtas šaškių ir šachmatų turnyras. Į jį sugužėjo gausus būrys jaunimo, šachmatais žaidė, ir ne prasčiausiai, net šešerių metų liučiūniškis.
„Kas trejus metus rengiame Kaimų šventę, šiemet liepos 2-ąją vėl ketiname sukviesti visus, kuriems brangi gimtinė. 2013-aisiais užsiregistravo pusė tūkstančio kraštiečių. Tradicine tapo ir eglutės įžiebimo šventė. Liučiūniškai puošia prie daugiafunkcio centro augančią žaliaskarę, patys kasmet stato spektaklį, kuriame vaidina apie 20 artistų“, − džiaugėsi LKBC vadovė.
Kiekvienam, net ir smulkiausiam, renginukui organizuoti reikia lėšų. Ar dėl to nenukenčia didžiausi bendruomenės ramsčiai − ūkininkai ir verslininkai? „Stengiamės ir pavyksta. Ne veltui sakoma, kad vienas lauke – ne karys, turime dirbti bendrai. Visi prisidedame kuo galime“, − vyriškai santūrus buvo ūkininkas, bendruomenės tarybos narys Stasys Urlikas. Prisideda ne tik jis, bet ir kiti stambūs šio krašto ūkininkai: Romualdas Majeras, Gintautas Rastauskas.
Bendruomenė – kaip šeima
Šiemet birželio 1 d. LKBC sukaks 11-ka metų. Dešimtmetį jam vadovauja Marytė Danutė Rastauskienė. „Šiek tiek pavargau, pernai per ataskaitinį susirinkimą iškėliau klausimą dėl naujo pirmininko. Sulaukiau trijų pasiūlymų – rinkti Marytę, Danutę arba Rastauskienę. Susigraudinau, pagalvojau – koks gi aš esu varliukas, kad galiu šokinėti prieš visų valią. Esu vietinė, jeigu manimi pasitiki, matyt, dar kai ką sugebu“, − sakė M.D.Rastauskienė.
„Aišku, yra nemažai puikių žmonių, tačiau retas sugeba visus suburti kaip M.D.Rastauskienė, ji moka prieiti prie kiekvieno žmogaus“, − pirmininkę gyrė bibliotekininkė, LKBC tarybos narė Zina Gudaitienė.
„Esame kaip šeima. Kai rašome projektus, sėdime per naktis, terminai spaudžia, ginčijamės, bet ginče gimsta teisybė“, − tikino LKBC pirmininkė.
Liučiūniškiai didžiuojasi vieninteliu šioje rajono pusėje esančiu daugiafunkciu centru. Po jo stogu gražiai suremontuotas patalpas turi ir LKBC. Per praėjusį ES finansinį laikotarpį centras parengė 6 projektus. Pagal vieną iš jų, gavus finansavimą, rekonstravo salę, įsigijo baldus, du kompiuterius, fotoaparatą, 50 kv. m tento palapinę, įrangą renginiams garsinti, multimediją, du treniruoklius, iš projekto lėšų apmokėtas ir V.Šiškausko koncertas.
Anot M.D.Rastauskienės, parašyti projektą nėra sunku, lengva ir įgyvendinti, sunkiausia − laiku parengti ataskaitas. Aktyvistai duoną užsidirba kituose darbuose, daugiafunkciame centre renkasi laisvu laiku visuomeniniais pagrindais.
Iš kur tas dešimtmečius neblėstantis entuziazmas? „Mes esame idėjų karta, kai žmonės tikisi iš mūsų, galvojame, kad privalome pateisinti jų lūkesčius. Dabar, jei jaunimo paprašai ką nors padaryti už ačiū, jie žiūri į tave ir nesupranta, ko tu nori. Net patys mažiausi, kai kviečiame į renginius, pirmiausia teiraujasi, ar bus prizų“, − neslėpė Z.Gudaitienė.
M.Rastauskienė tikisi, kad atsiras bendruomeninės veiklos rėmėjų. „Neseniai į kaimą grįžo dukra, pradėjo ūkininkauti, tikisi čia įsikurti. Ji jau anksčiau daug padėjo rengiant projektus, vis primena, kad laikas teikti ataskaitas, dažnai jas parengia už mane“, − sakė centro pirmininkė.
Skauda širdį dėl jaunimo
Vyresniojo amžiaus gyventojus tame pačiame daugiafunkciame centre suburia „Rankdarbių kraitė“. Klubo narės renkasi kartą per savaitę, jų mokyti atvažiuoja pripažintos amato meistrės, moterys ir pačios dalijasi tuo, ką išmoko ar pamatė naujo: mezgimo raštais, papuošalų gamybos ar vėlimo technologijomis.
„Man labiausiai širdį skauda dėl Liučiūnų jaunimo. Mažiukai yra užimti, veikia vaikų dramos teatras „Pasakėlė“, jais rūpinasi biblioteka. O ką veikti vyresniems, sulaukusiems 12−15 metų? Neturime sporto aikštelės. Esame pasidarę patys, joje galima pamėtyti kamuolį. Parengėme projektą, tik dar neturime atsakymo, ar gausime finansavimą. Jei pasiseks, ketiname įrengti lauko treniruoklius, vaikų žaidimo aikštelę, 8 suoliukus, kad parkelyje laisvalaikį galėtų leisti įvairaus amžiaus žmonės. Tvarkai palaikyti pastatytume šiukšliadėžes“, − planais dalijosi M.D.Rastauskienė.
Pernai parkelyje jaunimas su ūkininkų pagalba įsirengė paplūdimio tinklinio aikštelę. Nukasus žemę, ūkininkai atvežė smėlio, pastatė stulpus tinklo virvėms. Tačiau jas reikia nuolat įtempti. Jaunimas mėgsta čia pasmūgiuoti kamuolį, todėl tinklinio įrangą ketinama atnaujinti.
„Kauno rajono meras mums žadėjo paramą kitai sporto aikštelei. Tai − jau žvirblis rankoje, nes savivaldybės atstovai lankėsi, domėjosi, kur ją įrengti. Centro taryboje svarstėme, kuri vieta jai būtų patogiausia. Šalia daugiafunkcio centro yra 2 ha laisvos žemės. Kadaise, kai dar veikė pagrindinė mokykla, čia buvo stadionas: su bėgimo takais, rimta sporto aikštele. Dabar ji užžėlusi žole, paieškojus dar galima rasti pėdsakų. Mes norėtume stadioną atnaujinti. Esame draugiški, priimtume ir kaimynines bendruomenes, rengtume varžybas“, − teigė LKBC vadovė.
Su Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos direktoriumi Ričardu Saltonu LKBC yra sutaręs, kad kartą per savaitę gimnazija leistų vyresniojo amžiaus jaunimui naudoti sporto salę treniruotėms. „Liučiūnai turi puikią krepšinio komandą, dalyvaujančią įvairiuose turnyruose. Ne visada pasiseka iškovoti aukštas prizines vietas, tačiau svarbu, kad jaunimas noriai dalyvauja, turi patinkantį užsiėmimą. Bendruomenė komandai nupirko aprangą, šiemet vėl ieško rėmėjų ir ketina parūpinti naują, padengė dalį nario mokesčio“, − sakė M.D.Rastauskienė.
[quote_box name=””]Jei iš ES pinigų maišo būtų galimybė pasisemti tiek, kiek norisi, liučiūniškai įsirengtų siuvyklą, kirpyklą ir masažo kabinetą.[/quote_box]
Sportiškas ne vien Liučiūnų jaunimas. Pernai baigus kelio Liučiūnai−Vilkija remonto darbus, bendruomenė surengė dviračių žygį, kuriame pedalus mynė 64 įvairaus amžiaus žmonės. „Nė patys netikėjome, kad sugebėsime nuvažiuoti iki Vilkijos. Paskui vilkstinę riedėjo automobilis su priekaba – pavargusiems ir jų transporto priemonėms surinkti, tačiau šios paslaugos neprireikė. Prie bendruomenės prisijungė Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos mokytojai ir mokiniai. Vilkijoje pasitiko seniūnas Arūnas Bačiūnas, pavaišino karšta arbata, šašlykais ir garuojančia koše. Visi smagiai pabendravome“, − prisiminė LKBC tarybos narė Vanda Ramanauskienė.
Pinigus semtų kirpyklai
Jei iš ES pinigų maišo būtų galimybė pasisemti tiek, kiek norisi, liučiūniškai įsirengtų siuvyklą, kirpyklą ir masažo kabinetą. Kadangi šio finansinio periodo parama bus orientuota į verslumo skatininimą kaime, bendruomenės centro svajonė gali tapti realybe. Vis dėlto liučiūniškiai arklio nekinko be vežimo ir kol kas nemąstė rengti projekto.
„Pirmiausia turėtų atsirasti žmogus, norintis teikti šią paslaugą, ir patalpos, kurias būtų nesudėtinga pritaikyti šiai veiklai. Kiekvienas iš mūsų nuėjęs į kirpyklą mato, ko reikia tokiai darbo vietai, tačiau to neužtenka, reikia ir profesionalo žvilgsnio“, − ką reiškia pasakymas „arklio nekinko be vežimo“, aiškino M.D.Rastauskienė.
„Mums kirpyklos labai reikia. Norėdami pasigražinti, važiuojame į Čekiškę. Deja, ten kirpykla dirba tik tris dienas per savaitę, turi savo klientų ratą, todėl nepateksi kada užsigeidęs. Vilkija – toli, ten irgi reikia iš anksto užsisakyti. Dvejus metus kalbame, tačiau toliau kalbų kol kas nepasistūmėjome“, − pirmininkei pritarė Z.Gudaitienė.
Ši tarybos narė svajoja apie didesnę erdvę bibliotekai, nes organizuojama nemažai renginių. „Nuėjus į salę, kartais trūksta knygų šventovės auros“, − neslėpė Z.Gudaitienė.
Kitas tarybos narys, Viktoras Štilpa, apgailestavo, kad kultūrinis gyvenimas Liučiūnuose nebe toks intensyvus. Sumažinus etatus, iširo kaimo kapela, aktyviai koncertavusi ne tik savo seniūnijoje, bet ir išvykose. Jaunimui trūksta šokių būrelių.
Tvarkingi, smalsūs, skaitantys
Taip lakoniškai būtų galima apibūdinti liučiūniškius. Jie niekada nelaukia akcijos „Darom“: šiukšles renka nuolat, sodina medelius, gėles, gražina aplinką. Prieš šv. Kalėdas visada skelbiamas gražiausiai papuoštos sodybos konkursas, vasarą lenktyniaujama ir be jo – jei vienas kaimynas nusišienavo veją, žiūrėk, žoliapjoves užkūrė ir aplinkiniai.
Kasmet bendruomenės nariai vyksta į ekskursiją ir vadovaujasi nuostata – mes dar nepažįstame savo gražiosios Lietuvos. Liučiūniškai kartu apžiūrėjo Panemunės pilis ir piliakalnius iki pat Mingės kaimo, į kurį plaukė laivu, Merkinės piramidę, Trakus, Vilnių, Anykščius ir Karklę.
Jei kaimo bibliotekų skaitytojų šalies vidurkis – 230, tai Liučiūnų bibliotekoje – 270. Tarybos narė Vanda Ramanauskienė − viena ištikimiausių skaitytojų, besilankanti nuo pat bibliotekos įkūrimo pradžios, per savaitę perskaitanti ne vieną knygą. „Esame skaitantis kraštas. Tarkime, 5 asmenų Barauskų šeima ima 15 knygų. Kiti šeimos nariai pasiskundžia, kad kelių nespėjo įveikti, tačiau priversti keisti i naujas, nes beveik 90 sulaukusi Barauskienė per mėnesį perskaitė visas penkiolika“, − pavyzdį pateikė bibliotekininkė.
Ramūno Guigos nuotrauka
