Pranašumą prarado ne tik stambiausia mobiliųjų telefonų gamintoja pasaulyje – visas Europos mobiliųjų telefonų sektorius irgi.
Apokaliptinės kalbos technologijų pramonę kursto ne prasčiau už rizikos kapitalą. Bet gali būti, kad naujasis „Nokia“ vadovas Stephenas Elopas įvedė naują standartą. „Stovime ant degančios [naftos] platformos“, – jis rašė atmintinėje, skirtoje visiems (132 tūkst.) didžiausios mobiliųjų telefonų gamintojos pasaulyje darbuotojams. Jei „Nokia“ nenori sudegti, ji neturi iš ko rinktis – reikia nerti į apačioje plytinčius „ledinius vandenis“. Kalbant paprastai, įmonei reikia iš pagrindų pakeisti savo veiklos metodus.
Per vasario 11 dieną Londone vykusį strateginį ir finansinį pasitarimą S. Elopas turėjo paskelbti, kokius pokyčius jis turi omenyje. Svarbiausia, ar „Nokia“ toliau kurs savo operacinę sistemą išmaniesiems telefonams, ar susivienys su „Microsoft“, o gal nuspręs pasirinkti sparčiai plintančią „Google“ sistemą „Android“. Netgi kalbėta, kad S. Elopas, kuris yra pirmasis suomių bendrovės generalinis direktorius iš JAV, aukšto rango vadovus atleis, o bendrovės būstinę perkels į Silicio slėnį.
Vienai iš kadaise sėkmingiausių Europos bendrovių tai būtų stulbinamas perversmas. Bėdos „Nokia“ ėmė persekioti nelemtai nusigręžus sėkmei, kuri nugarą atsuko ne tik šiai Suomijos bendrovei, bet kone visam Europos mobiliųjų telefonų sektoriui. XX a. paskutiniame dešimtmetyje atrodė, kad mobiliosiomis technologijomis Europa pranoko netgi Silicio slėnį. Europos telekomunikacijų bendrovės priėmė vieną mobiliųjų telefonų standartą. Telefonai atpigo, Europoje jų buvo perkama daugiausia, ir Senojo Žemyno standartas įsigalėjo pasaulyje. „Europa buvo mobiliųjų naujovių ir skvarbos lopšys“, – sako Ameetas Shahas iš vadybos konsultacijų bendrovės PRTM.
Atsiradus išmaniesiems telefonams, ypač kai 2007 metais „Apple“ pristatė „iPhone“, situacija pasikeitė. „Nokia“ iki šiol išplatina trečdalį visų telefonų, tačiau „Apple“ netikėtai surenka daugiau kaip pusę pelno, nors teužima 4 proc. rinkos (žr. grafikus). Nūnai išmaniuosius telefonus turi daugiau amerikiečių nei europiečių. Kalbant apie standartus, didžiausia JAV mobiliojo ryšio operatorė „Verizon“ pasaulyje pirmauja diegdama naujos kartos belaidę technologiją, pavadintą LTE.
Pigiau nebūna
Kartu su visu Europos mobiliojo ryšio sektoriumi bendrovės „Nokia“ dalis mažėja ir paprastų mobiliųjų telefonų bei tinklo įrangos rinkoje. Besivystančiose šalyse vis populiaresni Taivane įsikūrusios įmonės „MediaTek“ gaminami pigūs lustiniai mobilieji telefonai. Atmintinėje S. Elopas rašė girdėjęs, kad per trečdalį visame pasaulyje parduodamų tokių telefonų dabar tenka šiai sistemai ir jos vartotojams. O kinų bendrovės „Huawei“ pajamos 2010 metais pasiekė 28 mlrd. JAV dolerių, taigi ji gauna beveik tiek pat kiek švedų bendrovė „Ericsson“, kuri yra pagrindinė belaidžio tinklo įrangos gamintoja pasaulyje.
Iš esmės tokį poslinkį lėmė Moore’o dėsnis, teigiantis, kad mikroprocesorių sparta kas 18 mėnesių išauga dvigubai. Ankstyvieji šiuolaikiniai mobilieji telefonai buvo skirti vien pokalbiams ir tekstinėms žinutėms rašyti. Norint uždirbti tereikėjo sukurti geidžiamą formą, pigiai gaminti ir platinti daugybėje kraštų. Europai tai leido pasinaudoti savo stiprybėmis. Daugiausia būtinų įgūdžių atsirado Suomijoje, ir tai paaiškina, kaip bendrovei „Nokia“, kuri išaugo gamindama guminius batus ir popierių, pavyko tapti pagrindine pasaulio telefonų gamintoja.
Augant mikroprocesorių spartai, mobilieji telefonai virsta rankiniais kompiuteriais. Taigi nūnai jų vertę iš esmės lemia programinė įranga ir duomenų paslaugos. Štai čia sunku pranokti JAV, o ypač Silicio slėnį. Tokios įmonės kaip „Apple“ ir „Google“ žino, kaip kurti visapusiškas technologijų platformas. Be to, Silicio slėnyje susiformavo lygių neturinti verslininkų, rizikos kapitalistų ir programuotojų ekosistema, nuolat siūlanti naujoviškų paslaugų.
„Nokia“ turėjo ir kitų problemų. Bendrovė suvokė, kad jos pasaulis keičiasi, ir jau 2004 metais pradėjo kurti „iPhone“ primenantį telefoną su jutikliniu ekranu. Suprasdama mobiliųjų paslaugų svarbą, 2007 metais ji pristatė tam skirtą internetinę parduotuvę „Ovi“, o itin sėkminga „Apple“ parduotuvė „App Store“ buvo atidaryta tik po metų.
Tačiau suomių telefonų aparatų gamintoją paversti programinės įrangos ir paslaugų teikėja – nelengvas darbas. „Nokia“ gaišo ir prarado iniciatyvą. Bendrovė ilgai buvo itin efektyvus gamybos ir logistikos mechanizmas, galintis per sekundę pagaminti tuziną telefonų ir prekiauti jais visame pasaulyje. Ji rengdavo ilgalaikius planus, o naujus aparatus kūrė atskiros komandos, kartais konkuruodavusios tarpusavyje. Gaminant programinę įrangą viskas turi būti priešingai, nes daugiau naudos žada bendradarbiavimas ir spartus darbas.
Nuo 2006 metų iki praėjusio rugsėjo bendrovei „Nokia“ vadovavęs Olli-Pekka Kallasvuo šį sunkumą gerai suvokė. Ieškodama šviežio kraujo, „Nokia“ įsigijo kelias pradedančias įmones ir, idant sutvirtintų programinės įrangos ir paslaugų veiklą, ėmėsi pertvarkos. Be to, savo išmaniesiems telefonams skirtą operacinę sistemą „Symbian“ ji mėgino paversti platforma, kaip „iPhone“ ir „Android“. „Bet kaip „Sony“, „Nokia“ nerado būdo nuo aparatų pereiti prie programinės įrangos“, – sako Stéphane’as Téralas iš „Infonetics Research“.
Idant pagaliau pavyktų atsikratyti aparatų gamintojos etiketės, pagalbon „Nokia“ pasikvietė buvusį „Microsoft“ aukšto rango vadovą S. Elopą; ir, regis, jis gavo tai, ko O. Kallasvuo niekuomet neturėjo – veiksmų laisvę. Būtent todėl dauguma stebėtojų tikisi, kad jam pavyks įvesti pokyčių, ypač susijusių su operacine sistema, su kuria „Nokia“ ketina susieti savo ateitį. Jei bendrovė nori galimybės sukurti trečią mobiliosios programinės įrangos ir paslaugų platformą, kuri prisijungs prie „Android“ ir „iPhone“, jai reikia sparčiai suktis.
Vargu ar savo likimą „Nokia“ susies su „Android“. Ši programinė įranga gal ir yra atviroji, bet ji turi pavadėlį – „Google“ mobiliąsias paslaugas ir reklamą. Taigi „Nokia“ būtų tiesiog prietaisų gamintoja, ir dauguma investicijų į paslaugas būtų nebereikalingos. „Nokia“ gali pasistengti išsisukti su techniškai pažangia, bet dar nebaigta operacine sistema „MeeGo“, kuriamą kartu su „Intel“, bet yra manančių, kad tai menkai tikėtina. Arba bendrovė gali pasirinkti naująją „Microsoft“ mobiliąją operacinę sistemą „Windows Phone 7“.
Regis, investuotojams patraukliausias „Windows“ variantas. Šio mėnesio pradžioje pasklidus gandams, kad būtent tai planuoja S. Elopas, nuo 2008 metų pradžios dviem trečdaliais sumažėjusi „Nokia“ akcijų kaina šoktelėjo beveik 7 proc. Komandon pasikviesti „Microsoft“ būtų išties naudinga, sako Benas Woodas iš rinkos tyrimų įmonės „CCS Insight“. Prisimenant jo praeitį, S. Elopas neabejotinai galėtų užtikrinti tokios partnerystės sėkmę. O bendrovei „Nokia“ tai padėtų grįžti į JAV, kur jai tenkanti rinkos dalis vertinama vienaženkliais skaičiais. Antra vertus, anot B. Woodo, „Windows Phone 7“ kol kas ne itin sekasi. Be to, pirmieji Windokia telefonai lentynose pasirodytų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių, o sparčiai kintančiame sektoriuje tai – ilgas laikotarpis.
Kitose Europos mobiliųjų telefonų sektoriaus dalyse jau pastebimi atsigavimo ženklai. Nors britų bendrovė ARM gauna tik šimtus milijonų, dauguma mikroprocesorių, diegiamų mobiliuosiuose telefonuose ir kituose aparatuose, gaminami pagal šios bendrovės sukurtą architektūrą. „Ericsson“ 40 proc. pajamų nūnai uždirba iš paslaugų, pavyzdžiui, įvairiose šalyse administruodama belaidžius tinklus. O „Alcatel-Lucent“ vasario 7 dieną pristatė technologiją, kurią naudojant bazinė belaidė stotis nuo spintos sumažėja iki Rubiko kubo.
Bet visiškai atkurti jėgas Europai pavyks tik tuomet, kai susiformuos tokia verslo kultūra kaip Silicio slėnyje. Tai gali ir nebūti taip beviltiška, kaip atrodo. Pastaraisiais metais pastatytas tokios kultūros pamatas, ir atsirado sėkmingų pradedančių įmonių. Antai vienas populiariausių žaidimų išmaniesiems telefonams buvo sumanytas ne Silicio slėnyje, o Suomijoje. 2009 metų gruodį pasirodžiusį „Angry Birds“ vartotojai jau siuntėsi daugiau kaip 50 mln. kartų. Jis taip įtraukia, kad nepataisomi žaidėjai gydytojų prašė padėti atsikratyti to įpročio.
