Skalūnines dujas jau išgaunančioje Kanadoje nerimsta protestai.
Kol kiti europiečiai bijo skalūnų dujų išgavimo, Lenkija skuba visu greičiu pirmyn.
Lenkijoje gali būti didžiausi Vakarų Europoje skalūnų dujų rezervai. Kad tai išsiaiškintų, tuzinas pasaulinio masto dujų žvalgybos bendrovių pažadėjo per artimiausius kelerius metus išgręžti iki 120 bandomųjų gręžinių. Jų laimikis galėtų būti trilijonai kubinių metrų dujų.
Tai yra „brangus ir didelis lošimas“, teigia Tomaszas Majus, vienos iš žvalgybos bendrovių „Talisman Energy“ vadovas veiklai Lenkijoje. Atpildas gali būti milžiniškas. Skalūnų dujos galėtų išvaduoti šalį nuo jos priklausomybės nuo anglies – taršesnio kuro, iš kurios dabar pagaminama apie 95 proc. Lenkijos elektros energijos. Tai taip pat galėtų išvaduoti Lenkiją nuo gamtinių dujų iš kaimynystėje įsikūrusio peštuko – Rusijos.
Tačiau skalūnų dujų išgavimas kelia ginčų. Jam reikalingas hidraulinis skaldymas (angl. „fracking“): kad būtų išgautos dujos, požeminėse uolose reikia išmušti plyšius ir į vidų pumpuoti vandenį bei smėlį, o kartais ir bjaurius chemikalus. Prancūzija to nedarys. Nyderlanduose taip pat kilo pasipriešinimas. Tačiau kitų šalių abejonės gali hidraulinį skaldymą paversti patrauklesniu Lenkijai. Jeigu kiti uolų neskaldys, jie turbūt pirks lenkiškas dujas.
Europos energetikos politika yra sąmyšyje. Vokietija praėjusį mėnesį nutarė atsisakyti branduolinės energijos. Birželio 12 dieną referendume italai taip pat pasakė „ačiū, ne“ branduolinei energijai.
Patikimų energijos šaltinių neužtenka ateities poreikiams. Lenkija regi galimybę.
„Mes niekada nebūsime naftos valstybė, bet galėtume tapti Norvegija“, – teigia Andrzejus Kozlowskis iš naftos bendrovės „PKN Orlen“, kurios 28 procentus akcijų valdo valstybė. Lenkijos vyriausybė trokšta pritraukti hidrauliniame skaldyme patyrusias bendroves iš Šiaurės Amerikos, tokias kaip „ExxonMobil“ ir „ConocoPhillips“.
Lenkai kol kas suteikė beveik 90 leidimų. Jie yra pigūs ir išteklių mokesčiai bus maži. Tačiau įmonės bus nubaustos, jeigu neišgręš pažadėtų bandomųjų gręžinių.
Naftos ir dujų bendrovės Kanadoje ir Amerikoje skalūnų dujas dideliu mastu išgauna ilgiau nei dešimtmetį. Siekdama susipažinti su socialinėmis, aplinkosaugos ir techninėmis problemomis gegužės mėnesį Lenkijos geologų ir pareigūnų delegacija aplankė Kanadą.
Vyriausybė taip pat naudojasi GFZ, geologijos instituto Potsdame, ir „demosEUROPA“ idėjų kalvės Varšuvoje, patarimais.
Skalūnų dujų išgavimas yra visiškai nauja pramonės sritis Lenkijai, todėl vyriausybė nori gerai suprasti žaidimo taisykles. Mokesčiai turi būti pakankamai žemi, kad paskatintų investicijas, bet pakankamai aukšti, kad atneštų pajamų į biudžetą. Nėra lengva sulaukti neutralių konsultacijų dėl aplinkosaugos grėsmių.
Hidraulinis skaldymas gali užteršti gruntinį vandenį, suardyti bendrijas, netgi sukelti žemės drebėjimus (gegužės 31 dieną Didžiojoje Britanijoje energetikos bendrovė „Cuadrilla Resources“ pranešė stabdanti hidraulinio skaldymo veiksmus netoli Blekpulo, kol laukia tyrimo išvadų dėl dviejų nedidelių požeminių smūgių, kuriuos šie veiksmai galėjo sukelti).
Prancūzijos vyriausybe gegužės 11 dieną įvedė moratoriumą skalūnų dujų išgavimui. Didžiojoje Britanijoje, priešingai, parlamentinis komitetas buvo palankiai nusiteikęs skalūnų dujų išgavimo atžvilgiu.
ES teisė leidžia šalims narėms naudoti jų resursus taip, kaip joms atrodo tinkama. Tačiau jos turi laikytis minimalių aplinkosaugos standartų. Europos Komisija gruodį paskelbs ilgalaikę energetikos strategiją, kuri gali padaryti įtaką skalūnų dujų išgavimui. Tačiau Lenkija, kuri nuo liepos mėnesio pradeda pirmininkauti ES, yra patogioje padėtyje daryti įtaką tam, ką EK pasakys.
Birželio 21 dieną Lenkija buvo vienintelė ES narė, balsavusi prieš pasiūlymą sumažinti anglies dvideginio dujų išmetimo tikslus 2020 metams.
