Prezidento pasiūlymas menkas, bet šiek tiek vilties yra.
Amerikos politikai metų metus apie deficitą kalbėjo tik apsižvalgydami per petį. Dabar, kai į pasaulio finansų krizę ir recesiją galime pažvelgti per galinį automobilio veidrodėlį, 2011-ieji gali tapti metais, kuriais JAV prezidentas Barackas Obama ir Kongresas pasuks fiskalinio taupymo keliu.
Konkuruojantys Kongreso respublikonų ir prezidento biudžeto pasiūlymai užsimena, kad toks laikas jau atėjo, bet pasiūlymai, deja, apima tik mažą dalį dabartinių debatų apie fiskalinę padėtį.
Vasario 14 dieną paviešintame B. Obamos biudžeto projekte kalbama apie 1,1 trilijono JAV dolerių išlaidų mažinimo ir mokesčių kėlimo politiką artimiausią dešimtmetį. „Tam, kad šitiek sumažintume išlaidas, prireiks sunkių sprendimų ir pasiaukojimo“, – deklaravo prezidentas.
Apie 400 milijardų dolerių JAV turėtų sutaupyti penkeriems metams įšaldydama diskrečiųjų išlaidų, dėl kurių kasmet sprendžia Kongresas, į jas neįtraukiant išlaidų saugumui.
Kad pasiektų tikslą, B. Obama prašo sustabdyti apie 200 programų veikimą arba sumažinti joms skiriamų lėšų dalį. Dalis programų yra labai brangios jo partijoje, kad ir nepasiturintiems skiriamos subsidijos šildymui arba stipendijos studijoms vasarą. Jų įtraukimas į bendrą išlaidų „karpymo“ paketą skirtas pagerinti B. Obamos fiskalinį patikimumą.
Viešojo sektoriaus tarnautojų algos būtų įšaldytos dvejiem metams. Pentagono biudžetas per penkerius metus būtų apkarpytas 78 milijardais JAV dolerių, taip pat būtų sumažintos išlaidos kariniams veiksmams Irake bei Afganistane. Bendrai diskrečiosios išlaidos sumažėtų iki 5,6 procento bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai būtų žemiausias lygis per mažiausiai 40 metų.
B. Obamos biudžeto pasiūlyme prognozuojama, kad biudžeto deficitas nusmuks nuo pokario rekordo – 11 procentų BVP dabartiniais fiskaliniais metais iki 3,1 procento 2021 metais. Tai stabilizuotų JAV skolą, kad ir labai aukštame 77 procentų BVP lygyje. Stabilus skolos ir BVP santykis yra tarsi lakmuso popierėlis, rodantis, ar biudžetas ilgalaike prasme yra pusiausvyroje.
Deja, iš arčiau pažvelgus į biudžetą panašėja, kad jis beveik neturi jokių galimybių to pasiekti. Visų pirma, pasak dvipartinio Atsakingo federalinio biudžeto komiteto atstovės Maya MacGuineas, prognozuojamas deficito sumažėjimas remiasi „rožinėmis prielaidomis“ ir „iš dangaus nukritusiais“ pinigais.
Remiantis optimistiškesnėmis nei Kongreso Biudžeto biuro prielaidomis apie ekonomikos padėtį ir pajamų bei išlaidų augimą, kasmet biudžeto deficitas turėtų sumažėti vidutiniškai apie 150 milijardų JAV dolerių (arba 0,8 procento BVP).
Kad ir toliau būtų iš ko mokėti socialinės programos „Medicare“ daktarams bei finansuoti dramatiškai išaugusias išlaidas transporto infrastruktūrai, tarp jų ir 53 milijardų JAV dolerių vertės greitaeigių traukinių bėgių tiesimą, biudžete tikimasi iš Kongreso sulaukti iki 650 milijardų dolerių. Absurdiška, bet nesakoma, iš kur tiek pinigų paimti.
B.Obamos planai didinti mokesčius taip pat yra problemiški. Praėjusį gruodį jis kapituliavo prieš respublikonus ir sutiko pratęsti visus buvusio prezidento George‘o W. Busho mokesčių sumažinimus iki 2012 metų, tarp jų ir skirtus turtingiesiems.
O dabar jis siūlo, kad turtingieji mokėtų didesnius mokesčius. Ir taip pat nori jiems apriboti mokesčių lengvatas, pavyzdžiui, susietas su būsto paskolų palūkanomis. Prezidentas planuoja ištraukti apie 46 milijardų JAV dolerių iš naftos ir dujų bendrovių ir apie 129 milijardus dolerių iš tarptautinių bendrovių. Tačiau Atstovų rūmus kontroliuojantys respublikonai gulasi kryžiumi prieš bet kokius mokesčių didinimus.
Galų gale, B. Obamos biudžetas didžiąja dalimi ignoruoja ilgalaikio deficito grėsmę, kuri atslenka iš trijų pusių: socialinės apsaugos (pensijų), socialinių programų pagyvenusiems žmonėms – „Medicare“ bei vargingiems žmonėms – „Medicaid“. Tai yra pagrindinės privalomos išlaidos, kurioms nereikia kasmetinio patvirtinimo. Kadangi tauta senėja ir sveikatos išlaidos šuoliuoja aukštyn, privalomos išlaidos negailestingai augs iki 14 procentų BVP 2021 metais ir daug daugiau po to.
B. Obama savo biudžeto pasiūlyme mažai tepadarė šių privalomųjų išlaidų atžvilgiu, išskyrus tai, kad pripažino, jog reikia jomis susirūpinti. Nepaminėjo jis ir didesnių mokesčių viduriniajai klasei, kurie turės tapti dalimi sprendimo.
B. Obamos skaičiavimų eilutėse praleistos šios sritys liūdina, bet nestebina. Jo komanda mano, kad bet kokie rimtesni pasiūlymai sumažinti tokias išlaidas arba padidinti mokesčius respublikonų ir interesų grupių bus suplėšyti į skutelius. Jackas Lewisas, naujasis Baltųjų rūmų finansų direktorius, teigia, kad prieštaringos iniciatyvos turi būti dvipartinės. Jeigu prezidentas su pasiūlymais žengia vienas, jie „pastumia procesą atgal, o ne į priekį“.
Deja, respublikonai socialinių išlaidų klausimu nėra drąsesni. Atstovų rūmuose esantys respublikonai, nusilenkdami spaudimui „arbatos vakarėlio“ sparno partijoje, neseniai trigubai iki 100 milijardų JAV dolerių padidino išlaidų apkarpymus likusiems septyniems fiskalinių metų mėnesiams.
Tačiau šios lėšos atplaukia tik iš diskrečiojo biudžeto. Televizijos NBC laidoje „Susitik su spauda“ paklaustas, kodėl socialinių išlaidų klausimas vis dar nesvarstomas, respublikonų lyderis Johnas Boehneris atsakė, kad amerikiečiai vis dar nežino, jog šios išlaidos yra problema.
Dėmesio trūkumas ilgalaikiui deficitui yra apgailėtinas, bet keli dalykai suteikia šiek tiek vilties. Praeityje net nedideli diskrečiųjų išlaidų apkarpymai užplaukė ant seklumos, kai kongresmenai puolė ginti savo mėgstamų programų. Tačiau dabar gana realu, kad išlaidos bus sumažintos, vienintelis neatsakytas klausimas – kiek.
Paulas Ryanas, respublikonų Biudžeto komiteto pirmininkas, pavadino jausmą „gaivinančiu, kad vyksta debatai, kiek išlaidas sumažinti, o ne jas padidinti“.
Tačiau respublikonų siekiamų karpymų apimtis gali panaikinti praėjusiųjų metų skatinamojo mokesčių paketo teigiamą įtaką, užgaišinti ekonomikos atsigavimą. Dėl šios ir kitų priežasčių demokratai greičiausiai nepalaikys siūlymų. Vietoje to, abi pusės turės pasistengti ir pasiekti kompromisą. Laikas baigiasi: vyriausybės įgaliojimai išlaidauti baigiasi kovo 4 dieną, o pasiskolinti – gegužę. Todėl nereikia tikėtis stebuklų.
Visgi kažkas gali vykti socialinių išlaidų ir mokesčių reformos fronte. Markas Warneris, Virdžinijoje išrinktas demokratas, ir Saxby‘s Chamblissas, Džordžijoje išrinktas respublikonas, Senate surinko apie 30 senatorių iš abiejų partijų, įskaitant ir keturis, dirbusius B. Obamos deficito komisijoje. Jie svarsto teisės aktų projektus, kurių reikėtų įgyvendinti daliai komisijos plano stabilizuoti skolą ilguoju laikotarpiu, apribojant socialines išlaidas ir užveriant mokesčių spragas.
Atstovų rūmų respublikonų opozicija ir B. Obamos entuziazmo trūkumas sužlugdė komisijos planą gruodį. Jeigu jie rimtai trokšta atkurti fiskalinį tvarumą, savo plano jie turi neatsisakyti.
