-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžys išsiskiria turtingu žydų tautos paveldu. Šiame mieste žydai gyveno nuo XVII amžiaus. Jie čia kėlėsi iš Ukrainos ir Vakarų Europos. 1917 m. šios tautybės gyventojai sudarė pusę visų panevėžiečių – žydų čia buvo net apie 17 tūkst. Jie patenkindavo apie 90 proc. miesto prekybos poreikių.
Iki II pasaulinio karo Panevėžyje buvo per šimtą pastatų ir patalpų, kuriose veikė įvairios žydų organizacijos, įstaigos, maldos namai ir sinagogos. Šiandien Panevėžio žydų bendruomenei nebepriklauso nė vienas pastatas. Jos nariai renkasi į nedideles patalpas Ramygalos gatvėje, kur po tuo pačiu stogu įsikūręs Atviras jaunimo centras. Anksčiau čia glaudėsi ir Jaunimo mokykla.
Šis pastatas prieš II pasaulinį karą taip pat priklausė žydams, čia buvo mergaičių gimnazija.
„Turime nemažai renginių, švenčių, mus aplanko daug svečių iš užsienio, vedame vaikams edukacines pamokas apie Holokaustą. Tos vietos čia nėra per daug mūsų veiklai“, – sakė apie šimtą narių vienijančios Panevėžio žydų bendruomenės būstinėje sutiktas pirmininkas Genadijus Kofmanas. Šalia jo darbavosi dar pora moterų, kurios tvarkė bendruomenės reikalus, padėjo atėjusiems nariams pildyti dokumentų projektams. O kur dar rūpesčiai dėl Sukoto – žydiškų Kūčių, kurioms bendruomenė labai aktyviai ruošiasi.
Panevėžio žydai jau seniai puoselėja viltį kada nors persikelti į erdvesnes patalpas M. Valančiaus gatvėje, kur stovi apleista sinagoga. 1910 metais statytas pastatas iš pradžių tarnavo tikinčiųjų žydų pradžios mokyklai. Tačiau vėliau net 80 metų šis paveldo objektas tarnavo ne pagal savo paskirtį. Paskutiniai čia buvo įsikūrę padangų montuotojai, kurie vietoje autentiškų pastato durų įtaisė metalinius vartus.
„Daug kur neliko autentiškų detalių, permūryti langai. Ir visas pastatas tiek išorėje, tiek viduje apleistas, begriūvantis“, – apgailestavo bendruomenės pirmininkas.
Prieš vienuolika metų Panevėžio žydai sugebėjo iš savo paveldo teritorijos išvyti prašalaičius. Tačiau pasiimti savo reikmėms šio statinio taip ir nepajėgė.
G. Kofmano teigimu, prikelti senąją sinagogą Panevėžio žydams reikėtų apie 150 tūkst. eurų.
„Mes tik galime ją aptvarkyti, surinkti šiukšles – daugiau nieko. Sinagogos pastatas, anksčiau priklausęs Aplinkos ministerijai, pateko į Turto banką ir pagal įstatymą mes jį privalome išsipirkti“, – nuogąstavo G. Kofmanas.
1995 metais Lietuvoje priimtas įstatymas dėl pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms. Tiems, kurie tuo metu susigriebė, grąžintos kelios sinagogos. Panevėžio žydų bendruomenė pavėlavo į šių dalybų traukinį.
Už kadaise žydams priklausiusį turtą Panevėžyje, M. Valančiaus gatvėje dabar prašoma 29 tūkst. eurų. Dar iki 150 tūkst. eurų sumos reikėtų sinagogos rekonstrukcijai. Tokių pinigų neturėdama, Panevėžio žydų bendruomenė nedrįsta žengti pirmo žingsnio ir nupirkti pastatą.
„Nupirkti sinagogą tai mes galime, bet jei paskui nebus pinigų jos rekonstrukcijai? Liksime atsakingi už apleistą pastatą“, – kalbėjo G. Kofmanas.
Anot jo, jeigu pavyktų susigrąžinti pastatą, tikimasi, kad nors dalį restauracijai reikalingų lėšų skirtų Kultūros ministerija ar Kultūros paveldo departamentas.
Lietuvos žydų bendruomenė, kurios valdybos pirmininkė yra Faina Kukliansky, taip pat nesiūlo konkrečios pagalbos. Nors vadovė anksčiau yra minėjusi, kad išpirkti Panevėžio sinagogą galima, bet žydų fondas laikosi nuostatos neinvestuoti į visiškai atgyvenusius pastatus. Be to, esą Panevėžio sinagogoje neplanuojama rengti pamaldų – šiame pastate miesto žydų bendruomenė norėtų įsirengti administracines patalpas savo veiklai.
Komentarai
-
- Pasiūlymas
- 10:23 2018.09.29
-
- Gyventojas
- 10:50 2018.09.29
-
- U,
- 11:29 2018.09.29
-
- G,
- 17:53 2018.09.29
-
- Kozinovas
- 11:31 2018.09.29
-
- Ką daro paveldosauga?
- 12:05 2018.09.29
-
- Arnas
- 13:29 2018.09.29
-
- Arnui
- 17:55 2018.09.29
-
- Aha
- 15:29 2018.09.29
-
- Panevėžys
- 00:09 2018.09.30
Rodyti visus komentarus (10)Panevėžio žydams reikia ieškoti pagalbos JAV kur susirinkę turtingiausi pasaulio žydai, kurie valdo didelius pinigus.
Tai kur Umbrasas ziuri? Ko savo darbo nedirba? Paveldas juk. Padetu zydams
Umbrrr….
Taika reikalinga šeimoje ir svarbu kad pencyjas vargsams pencyninkams atimtas atiduoti ir paveldas tada padeda
Reikia parduoti kazkam,tas kazkas susiremontuos it taxa zydams pareiksti kad tai ju pastatas ir atsiimti kaip visalaika,o jei ne pradet gazdinti .
Labai gražus pastatas ir labai jo gaila. Negi iš tiesų paveldosaugininkai negali imtis jokių žygių dėl jo sutvarkymo? Juk čia ne privatus ir net ne savivaldybės, o valstybės turtas.
įrengti menų centrą, būtų gražu ir pigu, o ,,Garsą“ palikti ramybėje.
Gana kad sovietai išniekino maldos namus, tai liaukis ir atsitokėk, žmogau dievo vieno bendrojo Tu.
Pagal įstatymą žydai gali susigrąžinti šį turtą, tik jiems patiems reikia kreiptis į žydų gerosios valios fondą, kuris ir pradės pirmuosius žingsniu, tačiau kažkodėl tas nėra daroma.
Gal ne visi žino, tada turiu garbės piminti, kad užėmus TSRS Lietuvos R. teritoriją ir pradėjus kolektyvyzaciją, buvo nacionalizuojamas žmonių, buvusių ūkininkų nekilnojamas turtas ( ūkiniai pastatai-tvartai, klėtys, daržinės-javams sudėti, malūnai ir kt.).Ir tik po 1970 m. pradėta siūlyti išsipirkti tuos pastatus už grynus pinigus(rublius) jų buvusiems teisėtiems savininkams. Ir pirkosi žmonės, mokėjo grynais pinigais- rubliais , nes kito kelio nebuvo. Ir pinigų nebuvo, ir pagalbos iš niekur nebuvo, o pastatai tai savi.Žmonės atsiėmė savo pastatus, bet visiems reikalingas buvo kap. remontas, įmant nuo stogų, nes buvo avarinės būklės, kitų net daržinės javams sudėti pradėję griūti arba sugriūvusios. Kokie žmonėms padaryti nuostoliai ar kas nors įsigylino į šį reikalą ?