Žvėrys tampa ūkininkų dalininkais

Žvėrys tampa ūkininkų dalininkais

 

Kasmet į dalies ūkininkų laukus įjunkę laukiniai žvėrys pridaro nemenkų nuostolių. Šiemet jie pamėgo Panevėžio rajono ūkininkų kukurūzus, tačiau buvo ir ne vienas vilkų išpuolis.

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė sako, kad situacija negerėja – stebima vis auganti laukinių žvėrių, ypač vilkų, populiacija.

„Beveik kasdien važiuojame į laukus“, – vedėja teigia, kad pranešimų apie žvėrių padarytą žalą netrūksta.

Tiesa, tiksli statistika paaiškės metų pabaigoje. Z. Bakanienė spėja, kad dalis ūkininkų šiemet veikiausiai ir nesiskundžia – derlius buvo neblogas.

„Gal truputį dalijasi su laukiniais žvėrimis – tenka pastebėti tokių dalykų“, – tvirtina pašnekovė.

Tačiau , kurie skundžiasi, žvėrių nuniokoti plotai būna tikrai nemaži. Pasak Z. Bakanienės, Krekenavos seniūnijoje maždaug perpus žalos pridaro stumbrai ir taurieji elniai. Pastaruoju metu važiuojama įvertinti laukinių žvėrių kukurūzams padarytos žalos.

O praėjusį penktadienį eibių prikrėtė vilkai. Z. Bakanienės teigimu, Paįstrio seniūnijoje visai prie pagrindinio kelio pilkiai sudraskė ėringą avelę.

„Neaišku, iš kur atėjo plėšrūnai, nes ten miškai toli, bet, matyt, atslenka“, – sako Z. Bakanienė ir tvirtina, kad vadinamieji miško sanitarai pasidarė bebaimiai.

Avių banda buvo aptverta elektriniu piemeniu, tačiau tai neapsaugojo. Kodėl grobiu tapo tik vienas gyvūnas, sunku pasakyti. Vedėja svarsto, kad pilkiai galbūt ko nors išsigando – netoliese gyvena žmonės.

„Neturime ramių metų. Džiaugėmės, kad šernai beveik nebedarė žalos, bet pavasarį radome išknistas pupas. Vadinasi, jau vėl pasirodo“, – daro išvadą vedėja.

Stumbrai, taurieji elniai ir vilkai

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Klemkienė sako, kad šiemet jau gauti 22 prašymai įvertinti vilkų padarytą žalą, tačiau metai dar nesibaigė, dar ne visas derlius nuimtas. Kol kas fiksuoti penki plėšrūnų išpuoliai – sudraskė apie 17 avių. Stumbrai prisidėjo septynis kartus. Mažai atsilieka ir taurieji elniai. D. Klemkienės teigimu, pastarųjų jau labai daug, o medžioklė prasidėjo tik nuo spalio 1 dienos. Tiek stumbrams, tiek tauriesiems elniams delikatesas yra kukurūzai. Žvėrys apgraužia burbuoles, o slankiodami po lauką, ypač stumbrai, dar ir išmindžioja.

„Kur praėjo stumbrų banda, viskas sumaitota. Elniai taip smarkiai neišmindo“, – sako vyriausioji specialistė.

Be to, tiek stumbrai, tiek taurieji elniai kukurūzų lauke ir gulinėja. Šiuo metu žaliuojantys žieminiai rapsai taip pat kenčia nuo gyvūnų dantų ir kanopų. Pasak D. Klemkienės, šie pasėliai žvėrims gal ir skanėstas, tačiau žalos nevertinama. Laikoma, kad reali žiemkenčių vegetacija prasideda pavasarį.

„Rapsai turi savybę regeneruoti. Kartais laukas atrodo plynai juodas, nugraužtas, bet pavasarį rapsai atsigauna, atželia. Aišku, ūkininkai pyksta, nes rapsai tada vienu metu nesubręsta ir sunku kulti“, – aiškina specialistė.

Kiek iki metų pabaigos bus gauta prašymų įvertint žvėrių padarytą žalą, labai sunku pasakyti. Pasak D. Klemkienės, dabar pasipylė skundai dėl kukurūzų. Anksčiau būdavo vos vienas kitas atvejis per metus, o šiemet jau yra penki. Vilkai kol kas kiek mažiau išpjovė gyvulių, tačiau tuo dar nesidžiaugiama – kasmet jie pridaro vis daugiau žalos.

„Žmonės saugosi, įrengia apsaugines tvoras, tveria elektrinius piemenis, rūpinasi turtu, bet nenusaugo. Vilkai tokie, kad arba įlenda, arba pasikasa“, – apibūdina D. Klemkienė

Atlygina ne iš karto

Už laukinių žvėrių padarytą žalą atlyginama, tačiau ūkininkų dažnai tai netenkina. Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjos Z. Bakanienės, už saugomų gyvūnų, tai yra vilkų, stumbrų, padarytą žalą atlygina valstybė, o už kitus – medžioklės būreliai, urėdijos. Jos teigimu, padaryta žala nustatoma po įvykio, tačiau suma apskaičiuojama po Naujų metų, kai paskelbiami duomenys apie vidutinį derlingumą. Jeigu ūkininkas savo ūkyje tvarko apskaitą, rudenį pateikia duomenis apie derlių. Tuomet tuo remiantis kiek anksčiau apskaičiuojama žala. Jei nukenčia ūkiniai gyvūnai, pavyzdžiui, avys, laukiama pasirodant oficialių statistinių duomenų.

Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė Panevėžio ir Kupiškio rajonuose, Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė sako, kad dabar labiausiai kenčia Krekenavos seniūnijos ir Kėdainių rajono ūkininkai.

„Stumbrų šaudyti negalima, o jų išvaryti nelabai pavyktų. Ūkininkai taip ir šeria tuos mūsų gražiuosius gyvuliukus“, – sako ji.

Pasak D. Kuzmienės, ūkininkų manymu, sumokamos kompensacijos neatlygina padarytos žalos. Kita vertus, tie, kurie moka, mano, kad daug. Jos teigimu, gerai tai, kad Panevėžio rajonas pagaliau įtrauktas į prevencinę programą, pagal kurią ūkininkai gali gauti 5000 eurų išmoką saugantis nuo vilkų tvoromis, užtvarais.

„Išmoka vienkartinė, bet vis tiek galima ką nors padaryti, aptverti savo turimus žemės plotus“, – svarsto D. Kuzmienė.

Jos teigimu, Kėdainių, Radviliškio rajonų ūkininkai galėjo naudotis tokia parama, o Panevėžys buvo užmirštas.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų