-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tą vakar liudijo į vietos baziliką iš visos Lietuvos plaukusios minios tikinčiųjų – pašlovinti Mergelę Mariją ir tradiciškai pašventinti žolynus.
Buvo viliamasi, jog nė dviejų tūkstančių gyventojų neturintis miestelis per Žolinę pritrauks apie penkis tūkstančius maldininkų. Juos jau daugelį metų čia atveda ne tik tikėjimo saitai bei iškilmingi atlaidai, bet ir pačios Krekenavos bazilikos grožis.
Šiais metais šventovės puošmenomis rūpinosi būrys krekenaviškių – moterų ir vyrų, – kurie atlaidams ruošėsi net porą savaičių. Rišo, pynė laukuose surinktus žolynus, javų varpas ir specialiai šiai progai užaugintus žiedus į akį kerinčius vainikus, karūnas, girliandas.
Jau ankstyvą trečiadienio rytą bazilika kvietė tikinčiuosius į šv. Mišias, burtis katechezei bei rožinio maldai. Aplink šventorių susibūrusių piligrimų negąsdino nei kaip reikiant užkaitinusi saulė, nei grūstys medžių pavėsyje.
Žolinės atlaidai Krekenavoje neįsivaizduojami ir be šventinės mugės. O kad maldų netrikdytų pramogos, nuspręsta miestelį padalyti į dvi erdves – aikštę centre palikti prekybininkams ir pasaulietiškam šurmuliui. Ant kalno stūksančios bazilikos prieigos buvo atiduotos maldininkų bendrystei bei susikaupimui.
Tokiu sprendimu džiaugėsi į didžiuosius Žolinės atlaidus atskubėjusios krekenaviškė Angelė ir jos net iš Kauno atvykusi aplankyti brolienė Janina.
„Atvažiuoja žmonės ir iš karto į kioskus apsipirkti – nebūna susitelkimo ir išklausymo, – kalbėjo ponia Angelė. – Apsipirkti aikštėje ateinant ar išeinant – kur kas geriau.“
Nors didžioji dalis palapinių šešėlyje besiglaudžiančių prekeivių, kaip ir planuota, buvo išrikiuoti pagrindinėje miestelio aikštėje, viliojančių ir akį traukiančių lauktuvių atvykusieji į atlaidus galėjo rasti ir visai čia pat, už bažnyčios tvoros. Svečiams buvo siūloma įsigyti ūkininkų rankomis pagamintų gardėsių – sūrių, medaus, rūkytų produktų. Čia pat mažuosius smaližius viliojo spalvingais popierėliais mirgantys saldainiai, pardavėjai kvietė įsigyti suvenyrų – rankų darbo apyrankių ar stilizuotų stalo įrankių ir, žinoma, rožinių, maldaknygių, medinių šventųjų skulptūrėlių.
Bazilikos prieigose vienuolės kvietė užsakyti šventas Mišias, geraširdžių tikinčiųjų buvo prašoma paaukoti kraujo.
„Žolinė – pati gražiausia šventė. Joje sutinki daug pažįstamų, o šiais metais dar ir Marija nušvito nauju veidu.“
Krekenaviškė Aldona
Atlaiduose Krekenavoje sutikta panevėžietė Simona sakė tokiose iškilmėse dalyvaujanti pirmą kartą gyvenime. Tačiau šiandien širdis šaukte šaukėsi sustiprinti savo tikėjimą.
„Rugpjūčio penkioliktoji man asmeniškai svarbi data, o dar pasitaikė galimybė apsilankyti ir atlaiduose Krekenavoje“, – džiaugėsi Simona.
Jauna moteris patikino girdėjusi ir apie garsiojo bazilikos Dievo Motinos atvaizdo kopiją, nugulusią šoninėje koplyčioje.
Krekenavą išgarsinęs stebuklingasis Dievo Motinos paveikslo originalas jau trejus metus Vilniaus Prano Gudyno restauravimo centro restauratorės Janinos Bilotienės rankose. Nors darbai eina į pabaigą, pasak Krekenavos parapijos klebono ir bazilikos rektoriaus kunigo dr. Gedimino Jankūno, ypatingajam paveikslui kol kas ne laikas sugrįžti į Krekenavą.
Bazilikos laukia dar šiais metais prasidėsiantis maldos namų interjerą iš esmės pakeisiantis remontas. Kol jis nebaigtas, restauratoriai tokio jautraus paveikslo neleidžia parsivežti į šventovę.
Anksčiau sutikta ponia Angelė su savo viešnia irgi netvėrė džiaugsmu pamačiusios žymiojo Švč. Mergelės Marijos paveikslo kopiją. Nors pati krekenaviškė, anksčiau to nepavykdavę padaryti – dalyvauti atlaiduose trukdydavo darbas.
„Man labai patiko – daug geriau nei uždengtas. Daug iškalbingiau atrodo“, – dalijosi įspūdžiais moteris.
„Labai graži bazilika, daug žmonių, tikra šventė – esu labai pakylėta“, – savo giminaitei pritarė ir iš Kauno atvykusi ponia Janina.
Žolinės atlaidai kiekvienam krekenaviškiui viena nuostabiausių švenčių, neretai suburiančių visą giminę. Šiemet, miestelio gyventojų tvirtinimu, į atlaidus sugužėjo kaip niekad daug žmonių, trokštančių savomis akimis pamatyti Mergelės atvaizdą, tad patekti į bazilikos vidų buvo beveik neįmanoma – beliko tenkintis prieigomis.
„Žolinė – pati gražiausia šventė. Joje sutinki daug pažįstamų, o šiais metais dar ir Marija nušvito nauju veidu“, – apibendrino prie bazilikos sutikta krekenaviškė Aldona.
