Žiemos ligos guldo į lovas

Sekundė
Daiva SAVICKIENĖ
Sveikata
2019.01.09 10:23

Pasibaigus šventėms ir vaikų atostogoms Panevėžio apskrityje šoktelėjo sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Į ligoninę Panevėžyje paguldyti jau ir pirmieji pacientai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento duomenimis, sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pirmąją šių metų savaitę apskrityje siekė 50,95 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Didžiausias sergamumo rodiklis registruotas Panevėžio mieste – 74,65, o mažiausias – Kupiškio rajone – 15,52 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Fiksuotas ir sergamumo gripu augimas. Gripas į lovas jau paguldė 41 apskrities gyventoją, iš kurių net 27 – Panevėžio mieste. Be to, du vaikai dėl gripo gydomi ligoninėje.

Epidemijai dar ne laikas

Panevėžio departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Aušra Lileikytė sako, kad, palyginti su kitomis šalies apskritimis, žiemos ligos mūsų krašte dar neįsisiūbavo. Alytaus apskrityje sergamumas išaugęs net iki 95,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, o štai Utenos regione šis skaičius tebuvo 42,4. Sergamumo augimas stebimas visoje šalyje.

Pasak A. Lileikytės, konkrečiai gripo atvejų dar nėra daug, tačiau praėjusią savaitę jau fiksuotas jo augimas. Kol kas su didesnėmis komplikacijomis nesusiduriama. Tik praėjusią savaitę į ligoninę paguldyti pirmieji pacientai – du vaikai. Jie gydomi ne Intensyviosios terapijos skyriuje. Tikimasi, kad ligų plitimą pristabdys staigiai atšalę orai.

Kol kas susirgusiųjų nėra tiek daug, kad būtų skelbiama gripo epidemija. Paprastai ji ateina vėliau. Ankstesniais metais gripo epidemija būdavo skelbiama sausio pabaigoje–vasarį.

Gripas ar peršalimas

Ne vienas sunegalavęs painioja gripą ir paprasčiausią peršalimą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamentas atkreipia dėmesį, kad gripui būdingas staigus karščiavimas, gerklės, galvos ir raumenų skausmai. Peršalimas vystosi lėtai, pirmiausia susirgusiajam paperšti gerklę, užgula nosį, prasideda sloga, ligonis pradeda čiaudėti, švelniai kosti. Šiuos simptomus dažniausiai sukelia virusai, tačiau ne gripo.

Susirgus gripu būdingas bendras silpnumas, didelis nuovargis, galimas dažnas šaltkrėtis, didelis diskomfortas krūtinėje, staigi ir aukšta temperatūra, pakylanti aukščiau nei iki 38 laipsnių. Peršalus temperatūra pakyla maždaug iki 37 laipsnių arba jos visai nebūna. Skiriasi ir sirgimo laikas. Gripu sergama apie savaitę, peršalimas trunka apie 3–4 dienas.

Peršalimui komplikacijos dažniausiai nebūdingos, o susirgus gripu – jos dažnos ir sunkios. Jos dažniau kyla vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Pastaraisiais metais didžiausias sergamumas gripu fiksuojamas sausio pabaigoje, tad dar ir dabar nėra vėlu pasiskiepyti. Medikai primygtinai pataria naudoti ir kitas profilaktikos priemones. Viena tokių – rūpintis tinkama rankų higiena: kuo dažniau jas rankas, ypač slaugant ligonį, prieš valgį, palietus galbūt užkrėstą daiktą. Kosint ir čiaudint patariama užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine arba sulenkta alkūne. Saugantis ligų vertėtų periodiškai vėdinti patalpas ir jas plauti. Tačiau svarbiausia – susirgus rekomenduojama kreiptis į medikus, o nesigydyti pačiam.