-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad gripo sezonu siaučia ne tik gripo ir peršalimo ligų virusai, bet ir virusai, sukeliantys ūmines žarnyno infekcijas, pasireiškiančias pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu.
Tokios ligos kartais vadinamos „skrandžio gripu“. Tačiau tai neturi nieko bendro su gripu. Ūmines žarnyno infekcines ligas, kurios pasireiškia staigiu vėmimu ir viduriavimu, kartais karščiavimu, sukelia rotavirusai, norovirusai, astrovirusai, pikornavirusai, adenovirusai ir parvovirusai ir kt.
Dėl higienos įgūdžių stokos šie virusai labiausiai plinta vaikų kolektyvuose per aplinkos paviršius ir užterštas rankas. Vaikai iš kolektyvo virusų parsineša į šeimą, kur užsikrečia kiti šeimos nariai.
Žarnyno virusai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t. y. dažniausiai jie patenka per burną, skirtingai nuo bakterijų, maiste šie virusai nesidaugina, jie yra labai atsparūs išdžiūvimui, ilgai pakelia užšaldymą, o ir užkrečiamoji dozė yra labai maža.
Dažniausiai Lietuvoje yra registruojamos rotavirusų bei norovirusų sukeltos žarnyno infekcinės ligos.
Pirmieji rotavirusų sukelto enterito (plonosios žarnos uždegimas) simptomai pasireiškia po 24–72 valandų po užsikrėtimo. Liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti iki 20 kartų per parą skystomis arba pusiau skystomis išmatomis.
Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 proc. ligonių karščiuoja. Viduriuodamas ir vemdamas ligonis netenka daug vandens ir druskų. Sunki dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.
Rotavirusai santykinai atsparūs išorinėje aplinkoje. Esant 4–20 laipsnių temperatūrai jie išlieka gyvybingi kelis mėnesius.
Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio valikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis ar virinant.
Ligoniui gausiai viduriuojant rotavirusai labai dideliais kiekiais išsiskiria su išmatomis. Užsikrėsti pakanka tik 10 viruso dalelių. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4–6 dienas. Todėl rotavirusų atsparumas išorinėje aplinkoje ir labai maža užkrečiamoji dozė sudaro prielaidas plačiai jiems paplisti visuomenėje.
Norovirusai yra labai patogeniški, nuo kelių iki 100 viruso dalelių gali sukelti ligą, priklausomai nuo žmogaus imlumo. Norovirusai taip pat plinta fekaliniu-oraliniu būdu, dažniausiai nuo tiesioginio sąlyčio su ligoniu arba per žmogaus fekalijomis užterštą maistą bei geriamąjį vandenį. Šie virusai yra atsparūs išorinės aplinkos veiksnių poveikiui: pakelia užšaldymą ir kaitinimą iki 60 laipsnių. Protrūkių metu infekcija gali plisti keliais būdais: protrūkio pradžioje užsikrečiama per maistą, vėliau infekcija plinta nuo žmogaus žmogui ligonių šeimose.
Inkubacinis periodas po užsikrėtimo trunka nuo 12 iki 48 valandų, vidutiniškai apie 33 valandas. Liga pasireiškia ūmiu vėmimu, pilvo skausmais, gausiu vandeningu viduriavimu.
Adenovirusų yra žinoma daugiau nei 50 tipų. Dažniausiai jie sukelia ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, bronchitą, plaučių uždegimą, faringitą. Priklausomai nuo tipo, adenovirusai gali sukelti ir kitas infekcijas: gastroenteritą (ypač vaikams), konjunktyvitą, cistitą ir kt.
Labiau linkę sirgti adenovirusine infekcija yra vaikai ir žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi. Būtent tokiems žmonėms šiais virusais gali būti infekuotos tonzilės, limfmazgiai, žarnynas be įprastų ligos požymių. Virusus jie gali platinti ilgai.
Adenovirusai yra atsparūs dezinfekuojančioms priemonėms ir ilgą laiką gali išgyventi ant užterštų aplinkos paviršių, daiktų ar baseino vandenyje.
Adenovirusai plinta nuo užsikrėtusio žmogaus per artimą sąlytį liečiant rankomis užterštus paviršius ar sveikinantis, per orą – kosėjant, čiaudint, virusais užterštomis (neplautomis) rankomis liečiant burną, nosį, akis.
Skiepų (specifinės profilaktikos) nuo daugelio virusinių infekcijų, plintančių fekaliniu-oraliniu būdu, nėra, išskyrus skiepą nuo rotavirusinės infekcijos. Tačiau ir šiuo skiepu yra skiepijami kūdikiai iki 6 mėnesių.
Nespecifinė profilaktika – tai tinkama rankų higiena, patalpų valymas ir dezinfekcija, saugus maisto tvarkymas vaikų ugdymo įstaigose ir namuose.
Užsikrėtimo virusais rizikai sumažinti rekomenduojama kuo dažniau plauti rankas. Suaugusieji turi padėti plauti rankas mažiems vaikams, nes patys jie tinkamai to tikrai negalės padaryti. Rankas rekomenduojama plauti prieš ir po valgio ir būtinai prieš ruošiant maistą.
Būtina laikytis higienos ir rankas plauti pasinaudojus tualetu, po nosies pūtimo, kosėjimo ar čiaudėjimo, po sąlyčio su gyvūnais ar galimai su užterštais aplinkos daiktais ir paviršiais, pavyzdžiui, šiukšlių dėže, valymo šluostėmis. Būtina gerai nusiplauti rankas ir grįžus iš lauko, netgi jei ten praleidote vos penkias minutes.
Aplinkos valymas ir dezinfekcija – labai svarbūs, kad namų aplinkoje virusai neišplistų ir neužsikrėstų kiti šeimos nariai.
Namų aplinka dezinfekuojama šluostant, valant, skalbiant, virinant naudojant karštą vandenį, buitines valymo arba dezinfekuojančias valymo priemones.
Ypatingas dėmesys skiriamas didžiausio užterštumo patalpoms ir paviršiams (pvz., vonios kambarys, durų rankenos, laiptų turėklai).
Dažniausiai naudojami daiktai ir (ar) rankomis liečiami paviršiai (pvz., durų rankenos, tualeto sėdynės, praustuvų čiaupai, žaislai ir t. t.) turi būti valomi ne mažiau kaip du kartus per dieną.
Kosint ar čiaudint būtina prisidengti burną vienkartine servetėle ar tai daryti į alkūnės linkį. Neliesti akių, nosies ar burnos neplautomis rankomis.
Susirgus būtina sveikti namuose, kad neužkrėstumėte aplinkinių. Saugokite save ir kitus!
Nors rota- ar norovirusai pasitaiko itin dažnai, specialaus jų gydymo nėra. Sergantiems žmonėms rekomenduojama maksimaliai padidinti suvartojamą skysčių kiekį (padeda išvengti dehidratacijos), gali būti skiriami viduriavimą stabdantys ar karščiavimą slopinantys preparatai, žarnyno mikroflora atkuriama probiotikais.
Rotaviruso simptomus palengvinti gali ir natūralios priemonės.
Imbieras naudingas kovoje su virusais dėl stiprių antibakterių, antivirusinių, uždegimą slopinančių ir antioksidantų savybių. Augalas gali susilpninti tokius simptomus kaip vandeningos išmatos, pykinimas, vėmimas ir skrandžio skausmas. Tiesa, imbiero derėtų vengti kenčiantiesiems nuo aukšto kraujo spaudimo.
Į vieną stiklinę verdančio vandens įberkite vieną arbatinį šaukštelį smulkintos imbiero šaknies. Uždenkite, po 10–15 minučių įdėkite medaus, viską gerai išmaišykite. Šią arbatą gurkšnokite 2–3 kartus per dieną.
Bazilikai malšina daugumą rotaviruso simptomų bei gerina būklę sergant. Tam, kad numalšintumėte skrandžio skausmą, lygiomis dalimis sumaišykite baziliko ir imbiero sultis. Gautą mišinį gerkite 2–3 kartus per dieną.
Iš 10–15 baziliko lapelių ir vandens pasigaminkite arbatą, gerkite pagardinę žiupsneliu druskos arba medumi.
Pipirmėtės kovoja su mikrobais, malšina spazmus, todėl slopina pykinimą, skrandžio bei žarnyno skausmą. Į stiklinę verdančio vandens įberkite 1 arbatinį šaukštelį džiovintų pipirmėtės lapelių. Uždenkite, po 10 minučių nukoškite. Įdėkite šiek tiek medaus. Gerkite šią žolelių arbatą 3 kartus per dieną.
Ramunėlės, kaip ir imbieras, kovoja su mikrobais bei uždegimu. Todėl nenuostabu, jog augalas malšina tokius simptomus kaip viduriavimas, skrandžio skausmai ir pykinimas. Į stiklinę karšto vandens įberkite 2 arbatinius šaukštelius džiovintų ramunėlių žiedų. Po 10–15 minučių nukoškite, skystį pagardinkite medumi. Arbatą gerkite keletą kartų per dieną.
