-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Dešimtą kartą minima akcija tapo tradicija, vienijančia viso pasaulio gyventojus. Jos metu raginama bent 60 minučių išjungti visas nereikalingas šviesas ir susimąstyti apie planetos problemas – per didelį užterštumą, besaikį vartojimą bei išteklių mažėjimą. Panevėžiečiai šeštadienio vakarą palikę tamsoje skendinčius namus, rinkosi į Laisvės aikštę, kur pagerbtos visos keturios stichijos: ugnis, vanduo, žemė ir oras. Susirinkusius džiugino ugnies ir lazerių šou, būgnų muzika, keturkojų bei šiuolaikinių šokių pasirodymai, o „degantį“ planetos rutulį atnešė eiklūs žirgai. Nepamiršta ir degančių žvakučių tradicija.
Akciją organizatorių Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų direktorė Sandra Myškienė teigia, kad kiekvienais metais Žemės valanda tampa vis populiaresnė, o žmonės sąmoningesni.
„Į renginį ateina daug šeimų. Tėveliai atsiveda mažus vaikus ir moko jaunąją kartą rūpintis planeta. Iki miesto gimtadienio lankytojų skaičiaus dar toli, bet akcija sulaukia tikrai irgi didelio susidomėjimo“, – sakė S. Myškienė.
Renginyje dalyvavę panevėžiečiai tvirtino prie planetos išsaugojimo prisidedantys kiekvieną dieną. Šiukšlių rūšiavimas bei išteklių tausojimas jiems tapusi neatsiejama gyvenimo dalimi, o įvairūs Žemės dienai skirti renginiai tik dar kartą primena, kad einama teisingu keliu.
„Žemės valanda atkreipia dėmesį į planetos problemas, tačiau esu įsitikinusi, kad tie, kurie mąsto, aplinka rūpinasi ir be jokių priminimų. Net mano dar visai mažas sūnus, pastebėjęs kitų numestas šiukšles, surinkęs nuneša į konteinerį“, – pasakojo Aušrinė.
Į renginį atėjusi Gida įsitikinusi, kad tokios šventės suvienija žmones ir bent vienai valandai paskatina susimąstyti.
„Tikiu, kad šiandien bent 60 minučių nors dalis panevėžiečių išjungė šviesas namuose, o tai jau pasiekimas. Pati rūšiuoju šiukšles, nedeginu plastiko, o jeigu žmonėms būtų teikiama daugiau informacijos, tokių kaip aš būtų daugiau“, – įsitikinusi moteris.
Ne visi renginio svečiai sutiko, kad tokios šventės gali pakeisti neatsakingų piliečių požiūrį. Pasak Valentino, nesirūpinantys planetos ateitimi žmonės pasižiūri gražų renginį, pasidaro nuotraukų, o apie to prasmę net nesusimąsto.
„Nors renginys man labai patiko, esu įsitikinęs, kad tie kurie nesilaikė taisyklių iki šiol, jų nepaisys ir toliau. Aš ne toks. Išrūšiuoju visas savo šiukšles. Gaila, kad kaimynai neskuba sekti mano pavyzdžiu. Jiems reikia daugiau sąmoningumo, nežinau kaip tai skatinti“, – svarstė vyras.
1971-aisiais metais Jungtinės Tautos kovo 20 dieną, pavasario lygiadienį, įteisino kaip Žemės dieną, kai pasaulio gyventojai skatinami atkreipti dėmesį į aplinkosaugos problemas. Lietuvoje ši diena pradėta minėti nuo 1992-ųjų, o Panevėžyje nuo 1996-ųjų. Vienas iš tradicija tapusios dienos elementų – 60 minučių išjungiamos šviesos, taip leidžiant planetai pailsėti ir atsikvėpti nuo žmonių vykdomos veiklos. Prie Žemės valandos prisideda viso pasaulio gyventojai, o akcijos metu tamsoje valandai paskendo daugybė svarbių pastatų ir paminklų: dangoraižis „EmpireStateBuilding“, Kremlius, Didysis Benas, Pizos bokštas, Eifelio bokštas ir Egipto piramidės.
