Žarnyno susirgimai gresia vis jaunesniems pacientams: į kokius simptomus atkreipti dėmesį jau dabar?

Žarnyno susirgimai gresia vis jaunesniems pacientams: į kokius simptomus atkreipti dėmesį jau dabar?

Kasmet gegužę pasaulyje minima Lėtinių žarnyno ligų diena primena, kaip svarbu nesidrovint ir garsiai kalbėti apie gyvenimą keičiančius negalavimus. LSMUL Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas prof. Gediminas Kiudelis primena, kad ir Krono liga, ir opiniu kolitu sergančiųjų amžius vis jaunėja, tačiau vilties teikia medicinos pasiekimai. Jie prieinami ir Lietuvoje ir leidžia išlaikyti puikią gyvenimo kokybę bei suvaldyti ligą.

Gėdijasi ir kalbėti

Skelbiama, kad daugiau nei 3 mln. Europos Sąjungoje gyvenančių žmonių serga opiniu kolitu ir Krono liga. Daugeliui šios žarnyno ligos vis dar atrodo gėdingos ir mažai žinomos, tačiau dažnėjant sergamumui, gydytojai garsiai skambina pavojaus varpais sakydami, kad turime naikinti su tuo susijusias stigmas.

„Opinis kolitas ir Krono liga yra autoimuninės ligos, vadinasi, jų išvengti negalime. Jas sukelia imuninės sistemos ir žarnyno mikrofloros sąveikos sutrikimas.

Tiesa, opinio kolito atvejų Lietuvoje nustatoma keturiskart daugiau nei Krono ligos. Panaši situacija yra ir Suomijoje. Tačiau, pavyzdžiui, Vakarų Europoje, sergamumas abiem ligomis yra toks pat“, – sako Gastroenterologijos klinikos gydytojas prof. G. Kiudelis.

Prof. Kiudelis

Profesorius taip pat atkreipia dėmesį, kad čia galime pamatyti šalies ekonominio išsivystymo bei susirgimų žarnyno uždegiminėmis ligomis tarpusavio priklausomybę. Paprastai sergamumas lėtinėmis žarnyno ligomis, tokiomis kaip opinis kolitas ir Krono liga, yra būdingas labiau išsivysčiusioms, vadinamąja hiperhigiena pasižyminčioms šalims. Tai lemia mikrobiotos įvairovės pokyčius, o pernelyg uolus higienos taisyklių laikymasis ir sterilumas mažina atsparumą mikrobams.

Ir nors simptomai susirgus šiomis ligomis yra panašūs, LSMUL Kauno klinikų gydytojas pastebi, kad susirgus opiniu kolitu gali būti labiau būdingas padažnėjęs tuštinimasis arba viduriavimas su kraujingomis išskyromis, o Krono ligos atveju gali atsirasti tik karščiavimas ar pilvo skausmas. Vaikams pasitaiko aiškių priežasčių neturinti mažakraujystė. Kartais pacientams atsiranda išskirtinai tik kitų sistemų pakenkimo požymiai, tokie kaip sąnarių skausmas, odos bėrimas ar burnos uždegimas.

Suserga vis jaunesni

Pastebima, kad Krono liga susergama iki 40 m., o opiniu kolitu – iki 50 m. Vis dėlto dažniausiai Krono liga užklumpa sulaukus 30 m., o opinis kolitas – dešimtmečiu vėliau. Tačiau prof. G. Kiudelis pastebi, kad bėgant metams pacientų amžius tik jaunėja.

„Niekas pasaulyje negali pasakyti, kodėl žmonės suserga lėtinėmis žarnyno ligomis. Yra tik įvairių hipotezių, kurias ne visada gali pagrįsti mokslas. Viena iš jų yra ir hiperhigienos teorija, teigianti, kad išsivysčiusiose šalyse, kur labai gera higiena ir susiduriama su mažai bakterijų iš išorės, yra mažai infekcinių žarnyno ligų, sterilus maistas, vystosi mažiau įvairi žarnyno mikroflora, turinti mažiau štamų, bakterijų nei gyventojų tų šalių, kur higienos standartai yra kiek žemesni. O, pavyzdžiui, Rytų Azijoje, Indijoje ar kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse sergamumas yra mažesnis.

Ir nors priežastys nėra iki galo aiškios, neabejojama, kad rūkymas yra Krono ligos rizikos veiksnys. Tačiau metimas rūkyti yra dažnai susijęs su opiniu kolitu. Nėra įrodymų, kad ir sveika gyvensena, nutukimas ar fizinis pasyvumas veikia, tačiau, žinoma, sveika mityba ir sportas dar niekam nepakenkė“, – savo įžvalgomis dalijosi gydytojas.

Negydoma ar gydymui nepasiduodanti,  nekontroliuojama liga gali tapti ir kitų ligų priežastimi. Maždaug po 8 m. nuo opinio kolito ar Krono ligos diagnozavimo pacientui padidėja rizika susirgti storosios žarnos vėžiu, todėl bėgant metams reikalinga dar dažnesnė stebėsena ir reguliarūs tyrimai.

Neišvengiami gyvenimo būdo pokyčiai

Dažniausiai pacientus į gydytojo gastroenterologo kabinetą atveja pilvo skausmas ir viduriavimas. Pasak prof. G. Kiudelio, tai ir pirmieji lėtinių žarnyno ligų simptomai, kuriems nesitraukiant keturias savaites ir ilgiau rekomenduojama atlikti išsamius tyrimus. Pagrindiniu tyrimu yra laikoma žarnyno apžiūra endoskopu – kolonoskopija.

„Paprastai to pakanka diagnozei nustatyti. Tačiau jei sergama Krono liga, prireikia radiologinių tyrimų metodų – magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos tam, kad būtų galima nustatyti komplikacijas“, – sakė prof. G. Kiudelis.

Po šių tyrimų patvirtinus diagnozę paprastai neišvengiami ir gyvenimo būdo pokyčiai, paliečiantys tiek darbą, tiek asmeninį gyvenimą. Sergant lėtine liga gydymas paprastai trunka visą gyvenimą, todėl svarbu išmokti gyventi su liga.

„Kaip ir sergant bet kuria lėtine liga, vartoti vaistus tenka visą gyvenimą. Jei liga būna sunki, tenka ir dažnai kartoti endoskopinius bei kraujo tyrimus, vartoti įvairių vaistų. Pacientas gali būti nedarbingas. Gali atsirasti skausmai, trukdantys žmogui normaliai funkcionuoti. Su tuo reikia išmokti gyventi ir tai pacientui būna didžiausias iššūkis“, – kalbėjo pašnekovas.

Kaip vieną iš pagalbininkų sergantiems lėtinėmis žarnyno ligomis profesorius paminėjo ir naują skaitmeninę programėlę „For You, With You“. Sergant opiniu kolitu ir Krono liga tenka atlikti tam tikrus praktinius veiksmus ir pakeisti gyvenseną. Ši programėlė yra intuityvus ir visuomet pasiekiamas informacijos šaltinis, kuris padės suprasti, kaip savo kasdieniame gyvenime praktiškai taikyti sveikatos priežiūros specialistų patarimus.

Savo išmaniajame įrenginyje naudodamasis programėle „For You, With You“ pacientas gali įtvirtinti pokyčius ir prisitaikyti prie jų. Šis skaitmeninis kompanionas padės lengvai gauti  patikimą informaciją, pagalbą bei patarimų, kaip įveikti visus nepatogumus, kylančius sergant opiniu kolitu arba Krono liga.

„Labai pozityviai vertinu tai, kad atsiranda tokios programėlės, ir man atrodo, kad jos tik tobulės. Sergant lėtine liga svarbus paciento įsitraukimas ir bendradarbiavimas. Jei pacientas pats išmano ligą, sugeba gerai įvertinti ir atskirti įvairius savo kūno pojūčius, supranta, kam vartoja vaistus, kam jam reikalingi tyrimai, gydymas tampa daug veiksmingesnis.

Programėlė „For You, With You“ padeda geriau organizuoti ligos stebėseną, fiksuoti simptomus, gauti reikiamą informaciją, palaikyti ryšį su gydytoju, susireguliuoti savo vizitus, užfiksuoti savijautos pokyčius, kad ir gydytojui būtų suteikiama visa reikalinga informacija. Rūpinimasis savo kūnu trunka visą gyvenimą, ir ši programėlė padeda tai palengvinti ir efektyviau sekti pokyčius ir savo pastangas“, –  įsitikinęs Gastroenterologijos klinikos gydytojas.

Pagalba ir keliaujant

Neretai sergantieji opiniu kolitu ar Krono liga nerimauja, kad gali būti sudėtinga keliauti nežinant, ar visada pavyks rasti tualetą, ar pavyks rasti reikiamą pagalbą, todėl išmaniosios programėlės „For You, With You“ kūrėjai naudotojams pateikia ir daug informacijos apie įvairius keliavimo aspektus, reikalingas pagalbos ir paslaugų vietas. Atsidūrus nepažįstamoje vietoje programėlė padeda rasti reikalingą infrastruktūrą, įskaitant ir viešuosius tualetus.

Tapus registruotu vartotoju sukuriamas unikalus profilis, kuris leidžia suasmeninti savo patirtį ir gauti aktualią informaciją. Pacientas gali nustatyti reikalingus priminimus, kurie padeda nepamiršti suplanuoto apsilankymo pas gydytoją bei sudaryti apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigoje grafiką ir jį sekti.

Profilyje esanti informacija suteikia grįžtamąjį ryšį prižiūrintiems sveikatos priežiūros specialistams, kad jie žinotų, kaip pacientui sekasi, ir galėtų atsakyti į klausimus ar išsklaidyti kilusį nerimą.

Gydytojai taip pat pažymi, kad sergant lėtine žarnyno liga svarbu subalansuota ir tinkama mityba, todėl „For You, With You“ galima rasti tinkamų patiekalų receptus, kuriuos kiekvienas vartotojas galės įtraukti į savo maitinimosi planą.

„Visos šios žinios ir aktyvus dalyvavimas savo ligos gydyme bei bendradarbiavimas su gydytoju padeda pasiekti geriausią rezultatą. Tai, kad technologijos yra nepamainoma mūsų gyvenimo dalis, pamatėme jau per pandemiją.

Tokia savistebėsena daugeliui žmonių padeda pasiekti visiškai normalios gyvenimo kokybės ir normalaus funkcionavimo tikslą. Žmogus išlieka visiškai darbingas ir neturi koreguoti savo karjeros ar fizinio aktyvumo. Toks ir yra pagrindinis mūsų tikslas, kurį tikrai galima pasiekti“, – optimizmo neslėpė gydytojas.

C-ANPROM/LT/ENTY/0013

 

 

 

 

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų