I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Žaidimas su laiku – be pabaigos

Gera žinia laukiantiems pavasario – nuo sekmadienio diena gerokai pailgės. Bloga žinia miegaliams – savaitgalis bus viena valanda trumpesnis.

Diena gerokai pailgės

Naktį į sekmadienį Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas – 3 val. ryto laikrodžių rodyklės pasuktos viena valanda į priekį.

Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, vykdant ES direktyvą laikas keičiamas dukart per metus.

Europos Komisija direktyvą, kuria siūloma naikinti sezoninį laiko keitimą, pateikė dar 2018-ųjų rugsėjį. Tais metais surengtoje apklausoje dalyvavo 4,6 mln. europiečių.

Nors Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo, ne visos valstybės narės pritaria tokiam sprendimui. Todėl žaidimo su laiku pavasarį ir rudenį sukiojant rodykles pabaigos kol kas nematyti.

Svarbu laikytis režimo

Žiemos ir vasaros laikas įvedamas siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Nors laikrodžių persukimas dukart per metus jau tapo įprastu veiksmu, daugeliui žmonių šis laikotarpis atneša gana nemažai neigiamų pojūčių.

Persukus laiką sutrinka žmogaus biologinis laikrodis, jautresniems tai paveikia tiek fizinę, tiek ir psichologinę savijautą: patiriamas stresas, kamuoja nerimas, nukenčia miego kokybė ar net kankina nemiga. Miego sutrikimai – bene dažniausia problema, su kuria susiduria laikrodžių rodyklių persukimui jautresni žmonės.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad daugumai žmonių adaptacija persukus laiką užtrunka apie savaitę ar trumpiau, tai nėra itin ilgas laikotarpis. Tačiau jautresniems vienos valandos skirtumas gali sujaukti gyvenimo ritmą ir ilgiau, net ir trims savaitėms.

Medikai atkreipia dėmesį, kad laiko persukimo periodu itin svarbus sveikas miego, darbo ir poilsio režimas, subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas. Visa tai gali padėti lengviau prisitaikyti prie laiko pokyčių.

Sukioja ne visi

Apie vasaros laiką prabilta 1895 metais, kai anglų mokslininkas pasiūlė efektyviau išnaudoti dienos šviesą. Pirmą kartą vasaros laiko privalumus 1916 metais pabandė Vokietija. Kiek vėliau vasaros laiką išmėgino ir JAV.

Pirmą kartą ES mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980-aisiais.

Šiuo metu visoje Europoje, išskyrus Islandiją, laikrodžiai sukiojami pagal vasaros ir žiemos laiko taisykles.

Vieną valandą į priekį laikas persukamas visose valstybėse vienu metu – paskutinį kovo sekmadienį ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį. Islandija paskutinį kartą laikrodžio rodykles viena valanda atgal atsuko 1967-ųjų spalio 29-ąją.