-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tokį įvertinimą jis gavo išsyk radęs bendrą kalbą su šiais jaunais žmonėmis, lankančiais jo vedamas plaukimo pamokas.
S. Andriuška prisistato sportininku ir treneriu, kurio tikslas – ne aukšti rezultatai, o žmonių fizinis aktyvumas, gera jų sveikata ir puiki savijauta. Pats nuo vaikystės sportuojantis 40-metis panevėžietis teigia, kad siekiant sportinių rezultatų norom nenorom atsiranda rutina.
Jam norisi iššūkių. Ir tai buvo postūmis treniruoti ypatingus vaikus.
Bendravimo su jais patirties S. Andriuška įgijo dirbdamas Marijampolėje veikiančiame dienos centre, kurį lanko raidos sutrikimų turintys vaikai.
„Pats pasisiūliau padirbėti. Bemokydamas juos supratau, kad galiu šiems vaikams padėti. O svarbiausia, kad ir jie mane priėmė“, – teigia S. Andriuška.
Kaip pasakoja treneris, jį susirado panevėžiečiai tėvai, auginantys autistiškus vaikus. Buvo sutarta, kad mokys vaikus plaukti.
Autistiškus vaikus plaukti mokantis S. Andriuška pasakoja su auklėtiniais išmokęs tartis. P. Židonio nuotr.
„Vadovėliuose nurodoma, kad dirbant su autistiškais vaikais patiriama daugiau įtampos, jaučiama kur kas didesnė atsakomybė. Man sunkumų dėl to nekyla. Su vaikais bendrauju kaip lygus su lygiais, gerbiu juos, suprantu, vertinu, dėl to, matyt, mes ir sutariame. Vaikai klauso mano patarimų ir pamokymų, atlieka užduotis, noriai lanko treniruotes“, – džiaugiasi S. Andriuška.
Treneris atkreipė dėmesį, kad ne tik vaikai, bet ir suaugusieji mėgsta paskatinimus ir pagyrimus. Tad jo paskatinimas būna toks: pusvalandį intensyviai pasitreniravus, paplaukiojus baseine, kitą pusvalandį vaikams leidžiama pasimėgauti masažiniu, dar kitaip vadinamu burbulų, baseinu.
„Vadovėliuose nurodoma, kad dirbant su autistiškais vaikais patiriama daugiau įtampos, jaučiama kur kas didesnė atsakomybė. Man sunkumų dėl to nekyla.“
S. Andriuška
„Tėvai gali stebėti treniruotes, tačiau sutarėme, kad per jas vaikai patikimi man, kiti negali jų nei drausminti, nei skatinti. Dabar tėvams belieka džiaugtis matant plaukti besimokančias ar jau plaukiojančias savo atžalas. Matau tėvų šypsenas, matau, kaip jie fotografuoja vaikus baseine“, – pasakoja S. Andriuška.
S. Andriuška baseine treniruoja autistiškus vaikus, mažiausiam iš jų – aštuoneri, vyriausiam – 20 metų.
Dirbdamas su jais, Stanislovas išmoko tartis. Tokiam bendravimui, ypač treniruotėms, reikalingas kūrybingumas, individualus priėjimas. Būtinų pedagogikos, psichologijos, taip pat ir fizinio rengimo žinių jis teigia besisemiantis dalyvaudamas gausiuose kursuose, suranda internete.
„Daugelis turbūt mano, kad labai sparčiai tobulėja informacinių technologijų sritis. Galiu patikinti, kad taip pat sparčiai gausėja ir fizinės kultūros žinios. Jei per porą metų jų neatnaujinsi, gyvensi praeitimi“, – tvirtina treneris.
Pasak S. Lopetaitės, autistiškų vaikų tėvai jų trenerį įvardijo kaip metų atradimą. P. Židonio nuotr.
Panevėžio autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė Sandra Lopetaitė šypsosi, kad autistiškus vaikus auginantys tėvai šį panevėžietį vadina metų atradimu.
„Puikiai matome, kad Stanislovas ir geba, ir tikrai nori dirbti su mūsų vaikais. Jie taip pat žavisi savo treneriu“, – tvirtina S. Lopetaitė.
Ji neabejoja, kad puikus treneris nesunkiai rastų geresnį užmokestį siūlančius treniruotis pasirengusius žmones, tad esanti dėkinga, jog pasirinko vaikus.
S. Lopetaitė svarsto, kad didžiules sumas skirdama profesionaliam sportui, tačiau menkai remdama sportuoti norinčius vaikus su negalia, valstybė neskatina bendruomeniškumo.
O S. Andriuškos darbo pradžia su autistiškais Panevėžio vaikais, pasak S. Lopetaitės, buvusi tokia, kad jam pirmiausia teko pratinti auklėtinius prie baseino vandens.
„Dabar jau mūsų vaikai išdrąsėjo, vienu metu paprastai baseine jų treniruojasi dvylika“, – pasakoja asociacijos vadovė.
Anot jos, autistiški vaikai dažniausiai uždari, o lankydami baseiną jie mokosi ne tik plaukti, bet ir bendrauti, tai ugdo jų socialinius įgūdžius.
Dažnas turbūt prisimena, kai praėjusių metų birželį Neries upėje, visai netoli namų, nuskendo penkiametis berniukas. Išbėgęs iš kieme esančios žaidimų aikštelės, vaikas tiesiu taikymu įlėkė į upę. Jo kūną aptiko upe plaukiantys baidarininkai.
Iš akių pametusi vaiką, jo mama tuoj pat paskelbė mažylio paiešką. Vėliau paaiškėjo, kad berniukas buvęs autistiškas ir jį itin traukęs vanduo.
Santaros klinikų Vaikų ligoninės neurologė Laima Mikulėnaitė tada komentavo, kad autistiškus vaikus vanduo tikrai labai traukia. Kaip problemą ji įvardijo tai, kad dauguma tokių vaikų plaukti nemoka, nes treneriai nelinkę su jais dirbti.
