Atkreipti visuomenės dėmesiui į pagalbą vaikams Respublikinė Panevėžio ligoninė kartu su Panevėžio vyskupija ir Vaikų ir paauglių psichiatrijos draugija organizuoja kalėdinę akciją „Mylinčios širdys gali pakeisti pasaulį“. P. Židonio nuotr.

Ypatinga eglutė primins apie vaikus

Į Respublikinę Panevėžio ligoninę iš visos šalies susirinkę vaikų ir paauglių psichiatrai, kiti specialistai penktadienį aptarė pagrindines regionų vaikų psichiatrijos problemas. Pandemija, nestabili geopolitinė situacija itin skaudžiai paveikė vaikų psichikos sveikatą. Tad visuomenei pristatyta ir kalėdinė socialinė akcija, atkreipianti dėmesį į brangiausią turtą – vaikus.

Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus Arvydo Skorupsko teigimu, nors šios gydymo įstaigos Vaiko raidos centras ir nedidelis, visgi nemedikamentinių paslaugų spektras turbūt vienas plačiausių Lietuvoje.

Nors vaikų psichologų ir psichiatrų trūksta visoje šalyje, pasak A. Skorupsko, lyginant su kitais regionais, Panevėžio situacija nebloga. Šiuo metu čia dirba keturi vaikų psichiatrai. Tačiau nuolat augant vaikų, atvykstančių į Panevėžio vaiko raidos centrą iš kitų apskričių, skaičiui, pas šiuos specialistus susidaro eilės.

Vaiko raidos centro vedėjas, vaikų ir paauglių psichiatras Mindaugas Gurevičius atkreipia dėmesį, kad jų paslaugų poreikis – didžiulis. Anksčiau į vaikų reanimaciją patekdavo pavieniai apsinuodiję, bandę sau pakenkti, žalotis vaikai, dabar tai tampa baisia kasdienybe.

„Prieš dešimt metų sunkūs vaikų depresijos atvejai buvo pavieniai, dabar sunkiomis depresijomis sergantys vaikai – kasdienybė“, – teigia M. Gurevičius.

Karantino pasekmės

Vaikų ir paauglių psichiatrijos draugijos prezidentė Dalia Vėlavičienė pasakoja, kad atlikti tyrimai, vertinę pokovidinę vaikų būklę, rodo išaugusį tiek emocinių, tiek elgesio sutrikimų skaičių. Taip pat pasunkėjo vaikų, iki kovidinio laiko turėjusių tam tikrų sutrikimų, būklė. Tam, medikės nuomone, didžiausią įtaką padarė karantinas, izoliavęs vienus nuo kitų.

„Vaikai, kuriems reikia ugdyti savo bendravimą, savo psichogeninį atsparumą, buvo gana ilgą laiką izoliuoti. Dėl to mes turime tiek anksčiau buvusių psichikos sutrikimų paūmėjimų, tiek naujų sunkumų, kuriuos patiria vaikai“, – teigė D. Vėlavičienė.

Pasak psichiatrės, visgi vertinant kelerių metų pokyčius, yra ir džiugesnių dalykų. Sumažėjo stigma kreiptis pagalbos į psichikos specialistus.

Patys jaunieji pacientai lengviau ateina į konsultacijas, kaip ir jų tėvai. Vis dažniau turinčius problemų vaikus pastebi ugdymo įstaigų specialistai, kitų sričių medikai.

Mylinčios širdys

Vaiko raidos centro lankytojai puošė eglutę, kuri pirmadienį iškeliaus į Kristaus Karaliaus katedrą. Ji ne tik atkreips visuomenės dėmesį, bet ir primins, kad galima užbėgti nelaimėms už akių.

Pasak A. Skorupsko, akcija startuoja Panevėžyje, tačiau kitais metais tikimasi, kad prie jos prisijungs visi keturi šalies vaiko raidos centrai.

Pagalba milijonų nekainuoja

A. Skorupsko teigimu, pastaruosius kelerius metus gyvename ypač įtemptai.

„Kuo tai atsiliepia? Tai yra klasikinis potrauminis sindromas, turintis dvi fazes. Pirmoji – bendruomenė reaguoja emociškai, tai reiškia, kad paūmėja psichiniai sutrikimai, atsiranda naujų. Antroji fazė yra didelis priklausomybių ligų šuolis tiek tarp suaugusių, tiek tarp vaikų“, – dėmesį atkreipia ligoninės direktorius.

Šioms problemoms spręsti, pasak A. Skorupsko, reikalinga bendruomenės pagalba, o adventas ir Kalėdos yra laikas susimąstyti, tikėti, kad bus geriau.

Ir šia akcija, pasak direktoriaus, siekiama priminti, kad verta sustoti, susimąstyti.

Pasak direktoriaus, pastaruoju metu viešojoje erdvėje nuskambėjo ne vienas atvejis, kai tėvai, viešai aiškindamiesi savo santykius, į tai įtraukia ir vaikus. A. Skorupsko teigimu, to pasekmės vaiko psichinei sveikatai – žiaurios.

O priemonės, kaip padėti vaikams tokiose situacijose, labai paprastos: daugiau laiko skirti šeimai, bendravimui, žaidimams kartu.

„Tai nekainuoja milijonų. Tereikia kiekvienam susimąstyti, ką aš darau, skirti bent valanda daugiau laiko savo šeimai, savo vaikams“, – pabrėžia direktorius.

Vaikų jausmų atspindys

Meno terapeutė Inesa Laurinavičienė, su Vaiko raidos centro lankytojais puošusi eglutę, pasakoja panaudojusi labai paprastus žaislus – kartoninę dėžę, kiaušinių indelius ir pan. Pasak jos, kai kurie vaikai savo niūrias emocijas išreiškė puošmenas spalvindami juodai. Kuriant svarbiausia buvo ne grožis, o kad atsispindėtų, ką vaikai jaučia.

Ligoninės kapelionas Pavelas Andžejevskis pripažino visą laiką pamenantis vieną išgirstą frazę apie ilgąjį šventinį savaitgalį.

„Buvo toks vienas komentaras: per daug, kiek galima sėdėti prie stalo“, – įstrigo dvasininkui.

Anot jo, tuo trumpu sakiniu pasakyta labai daug: sėdime prie stalo, bet nebendraujame.

„O ši ligoninės akcija nuostabi. Vaikai per meną bando išreikšti savo jausmus, išgyvenimus. Jų puošta eglutė parodo, kad problema yra ne kažkur, o pas mus ir dabar. Nėra laiko atidėlioti sprendimų“, – sako kapelionas.

Advento prasmė, pasak dvasininko, yra budėti. Pastebėti, kad šalia yra žmogus, kuriam reikia meilės, žodžio, šypsenos.