P. Židonio nuotraukos

Vyskupas Jonas Kauneckas – savas visiems

Knygos sutiktuvės, kuriose gali tilpti viskas: muzika, istorija, filosofija, teatras, jausmai ir gilios įžvalgos.

Toks ir buvo vyskupo Jono Kaunecko prisiminimų knygos „Prieš visus vėjus“ pristatymas Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje. Gal todėl, kad ir pačioje knygoje atsiskleidžia turtingas visokių potyrių gyvenimas, ir tokia gili asmenybė, likimo vėtyta, mėtyta, bet atsilaikiusi prieš visus vėjus.

Iš kur aš?

Vyskupas J. Kauneckas prasitarė nenorėjęs rašyti apie save, bet kai galų gale apsisprendė, nutarė, kad bent pamąstymų, sugulusių į knygos įžangą, nebus.
Paradoksas, bet tie žodžiai tapo geriausia prisiminimų dalimi, giliausiai atspindinčią Jo Ekscelencijos gyvenimo esmę ir stiprybę.
Ta įžanga padarė įspūdį visiems knygą skaičiusiems. Net jaunimui, kuris paprastai išvis nelabai linkęs skaityti, o juolab dvasininko memuarų.
Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktoriaus Albino Kėlerio dėka pirmasis prisiminimų knygos „Prieš visus vėjus“ skyrius nuskambėjo kaip monospektaklis apie Žmogų, ieškantį savo šaknų pačia giliausia prasme. Savo protėvių, kurie pasakytų, kodėl jis taip skiriasi nuo kitų šeimos narių, kaimynų, net ir dvasininkų luomo žmonių.
„Gal paaiškėtų, iš kur nuo pat mažumės manyje, kaimo vaike, tokia karšta knygos meilė, kad iki dabar pasilikau jose paskendęs? Iš kur tas troškimas padaryti pasaulį geresnį? Iš kur tas noras visiems padėti, tarnauti? Iš kur ta Tėvynės Lietuvos meilė, iš kur tas noras laisvos Lietuvos, laisvo lietuviško žodžio? Iš kur tas žavėjimasis lietuvių sukilimais? Kodėl taip slėgė liūdesys, kad nebėra Lietuvos didybės?“ – į daugybę klausimų norėtų gauti atsakymą vyskupas.

Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 23 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje.