Vyriausybės ekonomikos gaivinimo planui – ir pagyros, ir kritika

Vyriausybės ekonomikos gaivinimo planui – ir pagyros, ir kritika

Vyriausybei paskelbus apie planą per artimiausius pusantrų metų į ekonomiką, švietimą, mokslo tyrimus bei kitas sritis investuoti 6,3 mlrd. eurų, verslo atstovai ir ekonomistai sako, kad turėti planą yra gerai, tačiau jie kritikuoja Vyriausybę dėl prastos komunikacijos, siekio priskirti nuopelnus sau bei plano nederinimo su verslu.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad Vyriausybės antradienį paskelbtas planas yra panašus į viešųjų ryšių akciją, nes iš 6,3 mlrd. eurų naujos lėšos sudaro tik beveik 2 mlrd. eurų.

„Plano turėjimas yra geras dalykas, bet šis pristatymas panašėja į viešųjų ryšių akciją. Papildomai bus galima suskaičiuoti, geriausiu atveju, iki 2 mlrd. eurų lėšų, kurios galėtų būti investuotos į plėtrą“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, parengtas planas yra labai svarbus, tačiau kai kurie jame numatyti pokyčiai galėjo būti įgyvendinti ir anksčiau.

„Kas ten parašyta, tai yra labai svarbūs dalykai valstybės ateičiai, abejonių nėra. (…) Neginčijant dėl svarbos tų dalykų, kurie ten pažymėti, nepamirškime, kad paskelbė tuos dalykus valdančioji koalicija, kuri ketverius metus yra valdžioje ir baigiasi jų kadencija. Nemažai tų dalykų kurie pažymėti plane, puikiai galėjo būti jau daromi, tai nėra šios dienos naujiena – tiek švietimo reforma, žmogiškųjų išteklių perkvalifikavimo, pramonės skaitmeninimas“, – BNS sakė R. Dargis.

Jis taip pat pabrėžė, kad koronaviruso akivaizdoje Lietuva galėtų labiau išnaudoti savo galimybes skatinant gamybą.

„Pamatėme, kad reikia trumpinti tiekimo grandines, ypatingai pramonės įmonėms, tai geografinis perkėlimas atgal pramonės gamybos iš Azijos į Europą matomai ateičiai bus labai rimta tema ir Lietuva šiandien turi galimybę ir galėtų žymai efektyviau ją išnaudoti, tam ir lėšų daugiau reikėtų bei pagalvoti, kuo galime būti potencialiai įdomūs Europos gamintojams, kurie yra mūsų viena iš pagrindinių eksporto rinkų, kalbu apie gamybą komplektuojančių detalių, tiek tekstilėje, tiek ir baldų, inžinerinėje pramonėje“, – sakė R. Dargis.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus sako, kad pusantrų metų ekonomikos gaivinimo planas yra reikalingas, tačiau jis Vyriausybės neatleidžia nuo kasdienių darbų ir paramos, kuri stringa.

„Roges reikia ruošti vasarą, tai turėti metų ar dvejų planą yra gerai ir teisinga, mes skaitysime, diskutuosime, galbūt pildysme kažką, bet, aišku, reikia daryti kasdieninius darbus ir projekcija į šviesią ateitį neatleidžia nuo kasdienių darbų, o jie stringa“, – BNS sakė V. Sutkus.

Anot jo, Vyriausybės parama verslui ir toliau vėluoja, o jos sąlygos – perteklinės.

V. Sutkus pabrėžė, jog planas taip pat turėtų būti suderintas su socialiniais partneriais, verslo organizacijomis.

„Tas planas su mumis nebuvo derintas, tai vėlgi, ekonomikos gaivinimo planą Vyriausybė turėtų aptarti su socialiniais partneriais ir verslo organizacijomis. Mes nieko apie tai nežinome, be mūsų daroma“, – sakė jis.

Savo ruožtu M. Dubnikovas pabrėžė, kad šiai Vyriausybei sunku dėlioti planus ateičiai, nes jos kadencija baigiasi jau šių metų pabaigoje.

„Taip, dabar yra laikas permąstyti Lietuvos ekonomiką, yra laikas paskirti prioritetines sritis, bet šiai Vyriausybei yra sunku persvarstyti planus ateičiai, nes greičiausiai ateinanti Vyriausybė svarstys, kaip gyvensime artimiausius keturis metus“, – sakė analitikas.

Jis taip pat kritikavo tai, kad Vyriausybė nori sau prisiskirti didesnius nuopelnus, nei priklauso.

„Sau prisiskiriami nuopelnai, kurie yra nelabai priskiriami, nes tada apskritai sugalvojimas, kad reikia biudžetą rinkti, yra nuopelnas. Tačiau prisiskiriami „Investuok Lietuvoje“ tikslai, kurie turbūt jau 10 metų nesikeičia, tai gaunasi truputėlį neskanu“, – sakė M. Dubnikovas.

„Tai panašėja į tą atvejį, kai Vyriausybė paskelbia, kad jos planas bus sumažinti dujų ir elektros kainas, nes pasaulinėje rinkoje dujų kaina nukrenta iki žemiausio taško per pastaruosius 20 metų“, – pridūrė jis.

Finansų ministras Vilius Šapoka antradienį pranešė, kad į Lietuvos ekonomiką po koronaviruso krizės per pusantrų metų planuojama investuoti 6,3 mlrd. eurų – 1,8 mlrd. eurų daugiau nei buvo numatyta anksčiau.

Plane išskirti penki prioritetai – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Už investicijų įgyvendinimą bus atsakingos atskiros ministerijos.

Finansų ministerijos skaičiavimais, vienas pagal planą investuotas euras ilgalaikėje perspektyvoje atneš 1,88 eurų grąžą ir generuos 11,8 mlrd. eurų vertės BVP nominalia išraiška.

Šiuo etapu ministerija pateikė investicijų planą viešam aptarimui.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų