Dėkingas viską sugriovusiam likimui

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• Aktualijos
• 2017.11.19 08:00

„Kaip sakoma, visų priešų pykčiui – esu laimingas“, – praeityje palikęs politinį gyvenimą, Panevėžio mero ir Seimo nario postus bei ilgą teismų maratoną šiandien sako Vitas Matuzas.

Šeima, verslas, rytietiški kovos menai – svarbiausi dalykai, kuriems jis skiria savo dėmesį, laiką, energiją, gyvenimišką patirtį. Dar visai neseniai V. Matuzas buvo vienas žinomiausių politikų ne tik Panevėžyje, bet ir Lietuvoje. Tris kadencijas ėjo Panevėžio mero pareigas, aštuonerius metus dirbo Seimo nariu. Tačiau šiandien šį gyvenimo tarpsnį buvusiam politikui primena tik užsitęsusi teismų karuselė.

Nesilygina

Prieš porą savaičių V. Matuzas dar kartą išklausė jau galutinį ir nebeskundžiamą išteisinamąjį nuosprendį sukčiavimo ir piktnaudžiavimo byloje, kurioje jis kaltintas nesąžiningu vadovavimu labdaros fondui ir netgi kyšių ėmimu. Gandais apipintas ir tariamas V. Matuzo šeimos praturtėjimas.

„2012 metų rinkimuose į Seimą žmonės patikėjo ne manimi, o gandais ir specialiai sukurtomis istorijomis. Pralaimėjau ir supratau, kad dar ne laikas – žmonės netiki manimi. Ačiū tiems, kurie tikėjo ir tiki, bet neišrinkimas į Seimą – ne pasaulio pabaiga, einu toliau…“ – pokalbį su „Sekunde“ apie dabartinį gyvenimą pradėjo buvęs ilgametis Panevėžio meras.

Dabar jis politikai visiškai atsukęs nugarą. Sustabdė narystę, o politinėmis aktualijomis domisi tiek, kiek lieka laiko nuo darbų, pomėgių.

„Ar įmanoma visai nesidomėti politika? Visi daugiau ar mažiau domisi – žinias žiūri ir jau esi tame katile. Tačiau politikoje pats nebedalyvauju. Stebiu, ką daro mūsų miesto valdžia. Tai natūraliai įdomu, juk čia gyvenu“, – teigė V. Matuzas.

Tačiau lyginti savo darbo būnant meru su dabartinės valdžios pasiekimais pašnekovas tikino nenorįs. Stenduose prie remontuojamų gatvių nupieštos šypsenos jam visgi kelia abejones. Simboliai, reklama žavi, tačiau buvusiam miesto vadovui esą visada būdavo svarbiau veiksmai nei lozungai.

„Nenoriu nei girti kažką, nei kritikuoti – nematau prasmės to daryti. Taip pat nelyginu savęs su kitais, to mane išmokė sūnus Vytautas. Jis visada stengėsi likti toks, koks yra. Įvertinti žmogų gali tik jis pats. O tie, kam rūpi kitų nuomonė, paprastai būna savimi nepasitikinčios asmenybės“, – sako V. Matuzas.

Išmokti nugalėti be kovos – galima, tereikia kantrybės ir darbo, – tikina visą laisvalaikį Wing Tsun kovos meno paslapčių tobulinimui ir propagavimui skiriantis Vitas Matuzas. ASMENINIO ALBUMO nuotr.

Tarp praeities ir ateities

Tik atsisveikinęs su politika V. Matuzas tvirtina save atradęs iš naujo. Tiksliau, naujas gyvenimo etapas jį grąžino 15 metų atgal, ant pasirinkimo kryžkelės. Tik tuomet ant jos stovėjo ne meras, ne Seimo narys, o vienas pirmųjų Panevėžio verslininkų.

„Į politiką ėjau iš verslo, dabar vėl grįžau į jį. Įdomiai likimas mane grąžino į tuos metus, kai dirbo kooperatyvai. Tuomet įsigijome žemės sklypą statyboms pramoniniame rajone. Dabar čia stovi gamykla, kurioje ir dirbu“, – apie dabartinę savo veiklą pasakoja pašnekovas.

Gamykla specializuojasi lanksčių pakuočių gamybos srityje, o joje vystomos technologijos ir taikomos inovacijos modernumu prilygsta, o kartais ir lenkia pasaulinėje rinkoje garsius šios srities gamintojus.

Naujojoje savo veikloje V. Matuzas tikisi įgyvendinti net pačias naujausias ekonomikos priemones, pritaikyti inovatyviausius metodus.

„Mūsų įmonė kelia aukščiausius standartus. Pas mus atvažiuoja verslininkai pasižiūrėti, kaip dirbame. Netrukus ir Lietuvoje, ir tarptautiniu lygiu prisistatysime kaip šiuolaikiška kompanija“, – ambicingus verslo planus atskleidė buvęs politikas.

„Nenoriu pasakyti, kad tie penkiolika metų su politika išbraukti iš mano gyvenimo. Tai buvo naudinga patirtis, kuri dar pravers. O dabar tiesiog gyvenu visai kitaip.“

V. Matuzas

Minėtoje įmonėje, anot jo, puikiai išnaudojama saulės energija, antriniai energijos ir žaliavų šaltiniai. Įmonė savo veikloje taiko Lean sistemą. Jos esmė – mažinti produkcijos savikainą per procesų valdymą. Ši priemonė Lietuvoje dar nėra plačiai paplitusi, bet pasaulyje ji garsėja kaip moderni ir ekonominę grąžą generuojanti sistema.

„Mane domina ir ketvirtoji pramoninė revoliucija. Dėl to žadu apsilankyti Vokietijoje, kuri skyrė per 40 mlrd. eurų šiai naujovei. Pasaulio patirtis jau parodė, kad žmonėms reikia mokytis gyventi, kai visus darbus už juos atliks robotai. Pasaulis spėriai eina šia kryptimi“, – apie naują sumanymą užsiminė verslininkas.

Senelio pomėgiu kovos menams susidomėjo ir Vito Matuzo anūkas Aistis. ASMENINIO ALBUMO nuotr.

Paklaustas, ar Panevėžiui tokios idėjos nėra per drąsios, V. Matuzas teigė, kad Lietuvai mažėjant ekonominį perversmą mes galėtume įgyvendinti vieni pirmųjų.

„Tai nėra fantastika – tokia realybė“, – pabrėžė pašnekovas.

Laimės indeksas

Tačiau V. Matuzo mintys sutelktos ne tik į naujas įmonės technologijas. Jis sako, kad labai svarbi ir darbuotojų savijauta. Vadovai čia netgi matuoja savo personalo laimės indeksą.

„Norime žinoti, ar pas mus dirbantys žmonės yra laimingi. Ne visada laimę lemia vien pinigai, kartais labai svarbu pastebėti savo darbuotoją, jo pastangas. Juk ir keliaujant dykuma su aukso gabalu labiausiai norisi vandens“, – įsitikinęs .

Paklaustas, koks jo paties laimės lygis, pašnekovas sako dar jo nematavęs. Svarbiausia esą, kad jis visų priešų pykčiui dabar yra tikrai laimingas.

„Nenoriu pasakyti, kad tie penkiolika metų su politika išbraukti iš mano gyvenimo. Tai buvo naudinga patirtis, kuri dar pravers. O dabar tiesiog gyvenu visai kitaip“, – paaiškino V. Matuzas.

Stiprybė – tvirta šeima

Visai kitaip jis ėmė žiūrėti ir į savo šeimą. Ir visai neslepia, kad būdamas politikoje, jai skyrė nepakankamai savo dėmesio ir meilės. Galbūt nepakankamai vertino, kiek daug šeima aukojo dėl jo, kaip politiko, karjeros.

„Mes dažnai nepastebime, kas yra šalia mūsų ir, rodos, taip turi būti. Kaip „Skerdžiaus“ apsakyme, diedukas tik po savo žmonos mirties ėmė gailėtis, kad jai niekad nepasakė „myliu“. Aš irgi į savo šeimą visai kitaip pažvelgiau tik išėjęs iš viešumos. Tikrasis supratimas, kokia man svarbi šeima ir kad ji man ir yra gyvenimo esmė bei prasmė, atėjo dabar.“, – prisipažįsta V. Matuzas.

Dabar šeima jam – brangiausias turtas. Tik jos nuomonė po visų skandalų beliko svarbi.

„Turiu keturis vaikus ir jau šešis anūkus. Vyriausiasis jų – Dominykas yra pirmo kurso archeologijos studentas ir dabar kaip tik kasinėja griūvantį Gedimino kalną“, – savo atžalų būrį vardija V. Matuzas.

Nuostabiu repavimu išgarsėjęs sūnus Vytautas dar tebedainuoja, bet daugiausia jam tenka plušėti savo versle. Tačiau vaikinas randa laiko ir savanorystei. Tėvas juokiasi, kad Vytautas dabar didžiausias nuskriaustų Lietuvos kačių patronas.

ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

„Sūnaus namuose visada rasi iki dešimties beglobių kačių. Jas su drauge Vytautas ir gydo, ir pažymi mikroschemomis, ir naujus namus suranda“, – šypsosi V. Matuzas.

Tokį gailestingumą, pasak tėvo, ko gero, išugdė vaikystėje patirtas aplinkinių žmonių gerumas. Sergantį vaiką teko gydyti Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur panevėžiečių šeima gavo labai daug paramos, atjautos ir palaikymo. Dėkinga šeima ir Lietuvos gydytojams, kurie Vytautą gydė ir juo rūpinosi gimtinės ligoninėse.

Šuo sugėrė blogybes

Tačiau ir meilė gyvūnams Matuzų šeimoje niekada nebuvo svetima. Buvęs politikas valandų valandas galėtų pasakoti apie savo augintinį, trejų metų belgų aviganį Tagą, kurio vardas viena iš skandinavų kalbų reiškia „dieną“ ir „žymę“.

Ko gero, pastaroji reikšmė šiam namų sargui tinka labiausiai, nes paties šuns atsiradimo Matuzų namuose istorija itin mistiška.

„Prieš tai turėjau tokios pačios veislės šunį Dagą. Jis mirė septynerių metų nuo onkologinės ligos. Sakoma, kad šunys saugo šeimininką visapusiškai – ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai , tokiu būdu juos gindami nuo neigiamų emocijų, jas patys „sugerdami“. Taip sutapo, kad ir Dagas susirgo man sunkiu metu, kai man buvo pareikšti įtarimai, specialiosios tarnybos vykdė kratas namuose. Po jo mirties dar metus svarsčiau apie naują augintinį ir mano sprendimą nulėmė sapnas“, – mįslingai pasakojo V. Matuzas.

Sapne jis regėjo, kad nuvažiuoja į veislyną ir išsirenka tokį patį šunį. „Apsilankiau veislyne. Ir kai ten pamačiau Tagą, supratau, kad sapnas – tai ženklas. Nes Tagas buvo kaip du vandens lašai panašus į amžinuosius medžioklės plotus iškeliavusį Dagą. Dabar dažnai apima jausmas, kad Tage gyvena mirusiojo mūsų šuns dvasia: jis toks panašus savo elgesiu į pirmtaką“ – pasakojo V. Matuzas.

Paklaustas, ar išties tiki sapnais, jis šypsosi.

„Vaikystėje mano pomėgis buvo fizika, todėl ir pasirinkau radijo inžinieriaus specialybę. Iki šiol labai domiuosi kvantine fizika, ji daug ką paaiškina apie mūsų sapnus, sąmonės gelmes, tad galvokite kaip norite“, – sakė pašnekovas.

Matuzų šeimos numylėtinis Tagas su savimi atsinešė ir neįtikėtinai įdomią savo atsiradimo šiuose namuose istoriją. ASMENINIO ALBUMO nuotr.

Kovos menai

Visai neseniai jo naujasis numylėtinis Tagas dalyvavo pirmojoje savo parodoje ir buvo apdovanotas. Tačiau daugiau šeimininkas į tokius grožio konkursus teigė savo bičiulio nebevesiąs.

„Aš savo šunį dresuoju ginti ir kovoti. O konkurse pamatęs svetimą žmogų jis dantis turi šiepti ne iš pykčio, bet dėl grožio. Dalyvauti parodoje prašė veislynas, nes Tagas puikus savo veislės atstovas. Bet daugiau aš jo nekamuosiu“, – sako verslininkas.

Ir ne tik šuo Matuzų šeimoje – kovotojas. Kovos dvasia jau šešerius metus užvaldė ir patį šeimininką. V. Matuzas aktyviai propaguoja Rytų kovos meną Wing Tsun.

Juo susidomėjo dar jaunystėje. Būdamas 25-erių lankė kovų treniruotes pas žinomą panevėžietį Valentiną Pečininą. Tačiau sovietmečiu Rytų kovos menų mokytis nebuvo galima ir tokie užsiėmimai vykdavo pogrindyje. Tik pasitraukęs iš politikos V. Matuzas vėl prisiminė savo seną pomėgį ir ryžosi prie jo sugrįžti, pasirinkdamas ne fizinės, o vidinės stiprybes reikalaujantį kovos meną.

Moko laimėti be kovos

„Mano rytas prasideda su Wing Tsun. Turiu savo metodiką. Tai ir lankstumas, ir greitis, ir proto bei savimonės treniruotės. Man jos davė labai daug“, – tvirtina „Sekundės“ pašnekovas.

Minėtame kovos mene tobulėti galima pasiekiant vis aukštesnį kovos meno lygį. Yra 12 mokinio ir tiek pat mokytojo lygių. V. Matuzas dabar yra 10 lygio mokinys ir tuo itin didžiuojasi. Pasiteiravus, ar turi ambicijų pasiekti ir aukščiausią mokytojo lygį, pašnekovas atsakė, kad ambicijų siekti daugiau visada yra, bet Wing Tsun taisyklės yra tokios, kad žmogui esant gyvam galima pasiekti tik 10-ą mokytojo lygį. Pasaulyje jį yra pasiekę vos keli kovotojai.

„Atsižvelgdamas į tai, kiek čia reikia dirbti, aš savimi didžiuojuosi. Be to, esu, ko gero, vyriausias narys mūsų Wing Tsun asociacijoje“, – aiškino kalbintas vyras.

Baltijos šalių kovotojai, anot jo, dažnai renkasi į mokymus, bet varžybų čia nebūna, nes tai ne sportas, o kovos menas ir ten naudojami veiksmai gali būti pavojingi sveikatai. Be to, tikras meistras turi mokėti laimėti be kovos.

„Šį kovos meną prieš 300 metų sukūrė moteris – Šaolino vienuolė. Jo esmė – fiziškai silpnas žmogus gali įveikti stiprų karį, nenaudodamas ginklo. Tokius kovos veiksmus naudoja Amerikos jūrų pėstininkai, Vengrijos ir kitų pasaulio valstybių specialiosios paskirties būriai. Man pačiam gynybos tikslais panaudoti Wing Tsun dar neteko, tikiuosi, kad ir neteks. Tačiau mes ir turime viską padaryti, kad laimėtume nekovodami. Mokomės nesivelti į konfliktus ir, kai reikia, net nusilenkti savo priešui. O didžiausias priešas mums vis dėlto esame mes patys – save pirmiausia ir reikia nugalėti. Aš save nugalėjau“, – pabrėžė gyvenimo būdą pakeitęs vyras.

Vitas Matuzas su žentu Justinu Japonijoje, kur prieš kelerius metus jis išsikraustė buvusio politiko dukra Agne. ASMENINIO ALBUMO nuotr.

Wing Tsun užkrėtė kolegas

Savo kovos menų patirtį V. Matuzas jau ir pats perduoda kitiems. Jis Wing Tsun užsiėmimus veda šiuo kovos menu užsikrėtusiems savo įmonės darbuotojams. Gamykla skyrė patalpas treniruotėms ir du kartus per savaitę V. Matuzas kolegas sukviečia į Wing Tsun užsiėmimus. Šio kovos meno gerbėjų gretos Panevėžyje auga, juo domisi ir moterys, vaikai.

„Labai daug tenka važinėti mokantis ir tobulėjant į sostinę ir kitas Baltijos šalis. Kinai šito meno mokosi nuo 4 metų iki mirties. Reikia noro, darbo ir žinių – tuomet viskas pasiekiama“, – pridūrė kovotojas.

V. Matuzas Wing Tsun sudomino ir savo šeimą, tačiau labiausiai rytietiški kovos menai žavi jo žentą. Šis su V. Matuzo dukra Agne dabar gyvena Japonijoje. Čia auga ir šešiametis politiko anūkas, kuris jau ir kalba, ir rašo japoniškai.

„Gerai jiems ten, puiki, saugi aplinka. Teko lankytis“, – džiaugiasi tėvas, tačiau pats prisipažįsta jau retai bekeliaujantis į tolimus kraštus. Jo nuomone, visur gerai, kur žmogus dar nebuvęs.

Bet pats buvęs Panevėžio meras dar nori pasilikti savo mieste, kur būdamas mažas su mama dažnai traukiniu atbildėdavo į turgų ar bažnyčią iš savo gimto vienkiemio Beinoravos kaime. Paklaustas, ar gali atsitikti taip, kad likimo ratas vėl pasisuktų politikos kryptimi, pašnekovas gūžtelėjo pečiais.

„Džiaugiuosi šia akimirka ir nesvarstau, kas bus rytoj. Rytoj ir bus rytoj. Dabar tiesiog kitoks mano gyvenimas, kitokia jo kokybė. Galiu matyti saulėtekį ir saulėlydį, stebiu, kaip į savo inkilus parskrenda paukščiai. Vaikai, anūkai, nuostabi, mane suprantanti žmona – fantastika, visai kitas pasaulis. O gyvenimas tuo ir įdomus, kad nenuspėjamas. Nežinau, kiek kryžkelių manęs dar laukia. Galite tiesiog parašyti daugtaškį“, – šypsodamasis į tolį žvelgė pašnekovas.

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• #Gyvenimas
• #Panevėžys
• #Vitas Matuzas