Visi keliai veda į Krekenavą (fotogalerija)

Krekenava vėl kvepia žolynais. Miestelyje vyksta visą šią savaitę truksiantys didieji Žolinės atlaidai – seniausia ir garbingiausia Švč. Mergelės Marijos garbinimo šventė.

Tai vienas reprezentatyviausių renginių Panevėžio rajone, kurio dienomis Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika ir miestelis sulaukia daugybės žmonių ne tik iš Panevėžio rajono bei miesto, bet ir maldininkų iš visos Lietuvos.

Šiandien – didžioji atlaidų diena, kuriai ruoštasi jau visą savaitę.

Didžiąją Žolinės dieną Krekenavą užplūsta minios tikinčiųjų, o miestelio bazilikos aikštėje suklega mugė.

Žolinės kulminacija – vidurdienį aukojamos šv. Mišios ir žolynų šventinimas.

Po jų krekenaviškių ir jų svečių laukia koncertai miestelio aikštėje. Krekenavoje koncertuos Aistė Smilgevičiūtė ir varinių pučiamųjų instrumentų orkestras „Sklepučini“, grupė „Nešpėtni bernai“, atlikėja Laisva, grupė „Vanilinis dangus“.

Žolinės atlaidai tęsis iki pat sekmadienio.

Trečiadienį bus meldžiamasi už ligonius, ketvirtadienis – Kunigų ir pašvęstųjų diena, penktadienis – Šv. Juozapato ir tikybos mokytojų bei katechetų diena, šeštadienis – Marijinių organizacijų diena, o sekmadienis – Žemdirbių ir parapijos diena.

Užkrečianti tradicija

Į atlaidus sugužėję tikintieji žavėjosi puošniosiomis žolynų girliandomis ir patys į iškilmes atėjo su žolynais rankose.

Savaitė iki Žolinės Krekenavos bendruomenei buvo pats didysis darbymetis. Krekenaviškiai maišė laukus, rinko žolynus, iš jų pynė ilgėliausias girliandas bažnyčiai puošti.

Prie Žolinės vainikų nuolat darbavosi bent aštuonios moterys, tačiau, būdavo, susirinkdavo jų ir daugiau. Tik trumpam atsitraukdamos, talkininkės plušo nuo dešimtos ryto iki dešimtos vakaro. Vienos ruošė žolynus pynimui, juos karpė, kitos rūpinosi trūkstamomis medžiagomis, o trečios rišo.

Ši išskirtinė krekenaviškių tradicija 2021 metais įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Šventina derlių ir žolynus

Žolinė švenčiama visose Lietuvos katalikų bažnyčiose kaip pati seniausia ir iškilmingiausia švč. Mergelės Marijos garbinimo šventė. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulą turinčiose bažnyčiose – Pivašiūnuose (Alytaus r.), Krekenavoje (Panevėžio r.), Zarasuose, Rumšiškėse, Pažaislyje ir kt. nuo seno vyksta dideli Žolinės atlaidai.

Iš viso Lietuvoje yra daugiau kaip 200 bažnyčių, turinčių švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulą – jose per Žolinę vyksta didieji metiniai atlaidai.

Žolinės liturgijos ištakos siekia V amžių.

Pasakojama, jog Jeruzalėje apaštalai, atvėrę Jėzaus motinos Marijos kapą, neradę jos kūno, tik daug gėlių ir žolynų.

1950 m. popiežius Pijus XII tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu, paskelbė Bažnyčios tiesa.

Žolinė yra privaloma šventė katalikams.

Per iškilmingas Žolinės atlaidų mišias giedama Marijos garbinimo giesmė „Magnifikat“, o kaimo žmonės atneša pašventinti naujojo derliaus gėrybių ir žolynų, kurie vėliau, užkišti namuose už šventų paveikslų, sergsti nuo gaisro, maro, bado bei kitų negandų.